Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, studentas, studijuoja Kauno kolegijoje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. 2019 m. spalio 20 d. apie 20.50 val. Kauno r., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda važiuodamas kryptimi link Kauno 111 kilometre vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 126 punkto reikalavimą, t. y. atsižvelgdamas į savo važiavimo greitį, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to atsitrenkė į automobilio „Opel Astra“ galinę dalį, nuo smūgio automobilis „Opel Astra“ atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip V. T. sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio „Opel Astra“ vairuotojui R. J. ir automobilio „Peugeot 308“ keleivei G. J. padarė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad spalio 20 d. nusprendė „Citybee“ automobiliu važiuoti namo, surado žmones, kurie važiuos kartu su juo. Važiavo gana vėlai, apie 20.00-21.00 val. vakaro. Važiuojant link Kauno, autostradoje ties pėsčiųjų tiltu, jis trumpam nukreipė dėmesį nuo kelio ir nepamatė priekyje sustojusio automobilio. Po eismo įvykio teiravosi keleivių, ar jie nesužeisti, G. J. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, taip pat iškvietė policiją. Po eismo įvykio buvo labai išsigandęs, iškart nesuprato, kas įvyko, tik vėliau pamatė, jog priekyje buvo spūstis dėl kito eismo įvykio ir jis atsitrenkė į stovinčius automobilius. Po eismo įvykio susisiekė su nukentėjusiaisiais ir jų atsiprašė, domėjosi jų sveikata, ar padaryta žalos, kurią reikėtų atlyginti. Iš šio įvykio pasimokė, jog kelyje turi būti ypatingai atidus, gailisi dėl įvykio ir yra tikras, kad daugiau tai nepasikartos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. T. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji G. J. parodė (b. l. 63-64), kad 2019 m. spalio 19 d. ar 2019 m. spalio 20 d. „Facebook“ grupėje susirašė su V. T. ir susitarė, kad kartu važiuos iš Telšių į Kauną. Paties V. T. nepažinojo. 2019 m. spalio 20 d. apie 19.30 val. Telšių r. autobusų stotelėje „Dirvonėnai“ prie jos automobiliu privažiavo V. T.. Šiuo metu neprisimena, koks tai buvo automobilis, tik pamena, kad tai buvo „CityBee“ automobilis. Prieš susitinkant, V. T. buvo atsiuntęs automobilio, kuriuo atvažiuos, nuotrauką. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo dar vienas vaikinas, kurio taip pat nepažinojo. Ji atsisėdo ant galinės keleivio sėdynės dešinėje pusėje, užsisegė saugos diržą. Automobilių kelyje beveik nebuvo. Navigacija buvo įjungta automobilio prietaisų skydelyje. Likus apie 20 km iki Kauno, ji nukreipė žvilgsnį nuo kelio ir išgirdo V. T. nuostabą, V. T. pradėjo stabdyti automobilį ir praktiškai tuo pat metu įvyko susidūrimas. Kas buvo priešais automobilį, nematė, nežino dėl kokios priežasties įvyko susidūrimas. Nežino, kuria eismo juosta V. T. važiavo prieš susidūrimą. Po eismo įvykio jai iš automobilio padėjo išlipti medikai ir ji iš karto buvo perkelta į greitosios medicinos pagalbos automobilį bei pristatyta į Kauno klinikas, kur buvo nustatytas raktikaulio lūžis. Vėliau per „Facebook“ bendravo su V. T., jis atsiprašė, kad buvo neatidus, domėjosi, kaip ji jaučiasi. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į automobilio, kurį vairavo V. T., draudimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. J. parodė (b. l. 59), kad 2019 m. spalio 20 d. apie 18 val. išvažiavo automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pats vairavo. Automobiliu važiavo vienas iš Mažeikių į Vilnių, keliu Nr. A1, apie 100 km/h greičiu. Matomumas buvo geras. Likus nedideliam atstumui iki Kauno važiavo pirma eismo juosta. Priekyje tolumoje pirmoje eismo juostoje pamatė automobilius su įjungtais avariniais signalais. Kai kurie automobiliai rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą. Toje atkarpoje nebuvo gatvės apšvietimo. Pamatęs automobilius, įjungė avarinį signalą ir lėtino greitį. Prilėtinus automobilį prarado sąmonę, ją atgavo tuo metu, kai ugniagesiai karpė jo automobilį. Iš karto buvo įkeltas į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir išvežtas į Kauno klinikas. Eismo įvykio aplinkybių nežino. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į eismo įvykį sukėlusio automobilio draudimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. L. parodė (b. l. 70-71), kad 2019 m. spalio 20 d. susirašė „Facebook“ grupėje su pažįstamu V. T. dėl važiavimo iš Telšių į Kauną, kur abu studijuoja. 19.00 val. prie jo namų atvažiavo V. T. vairuodamas „CityBee“ automobilį „Peugeot 308“. Įsėdo į automobilį ant priekinės keleivio sėdynės, užsisegė saugos diržą. Pakeliui sustojo Upynos kaime paimti merginą, kurios nepažįsta. Kiek žino, V. T. su ja buvo susitaręs, kad paims pakeliui į Kauną. Mergina atsisėdo už jo (liudytojo) ant galinės keleivio sėdynės. Ar ji segėjo saugos diržą, nežino. Kai įvažiavo į kelią Nr. A1, autopilotu užstatė greitį 130 km/h. Važiuojant keliu Nr. A1 V. neskubėjo, važiavo leistinu 130 km/h greičiu. Tuo metu kelio danga buvo sausa, matomumas geras. Važiuoti neskubėjo. Jis važiuodamas užmigo, todėl kelio nestebėjo. Staiga pajuto smūgį ir pabudo. Buvo suveikusi oro pagalvių sistema, automobilis buvo atsitrenkęs į atitvarus. Su vairuotoju išlipo iš automobilio. Mergina liko sėdėti ant galinės automobilio sėdynės iki kol atvyko greitoji medicinos pagalba. Įvykio vietoje buvo dar du apgadinti automobiliai. Aplinkui tolumoje nematė jokio kito įvykusio eismo įvykio. Nebuvo jokios automobilių eilės su įjungtais avariniais signalais. Tik kelkraštyje buvo sustoję du automobiliai, bet gali būti, jog tai buvo pravažiuojantys automobiliai, kurie sustojo po eismo įvykio. Eismo įvykis įvyko likus apie 10 km iki Kauno. Po eismo įvykio kalbėjosi su V. T., jis minėjo, kad sekundei nukreipė dėmesį į navigaciją, o kai pažiūrėjo į priekį, priešais jau buvo automobilis. Kadangi atstumas buvo per mažas, sustoti nespėjo ir į jį atsitrenkė. Neminėjo, ar priešais važiavęs automobilis buvo sustojęs, ar dar važiavo. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, į gydymo įstaigą nesikreipė. Jokios žalos nepatyrė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Š. parodė (b. l. 73-74), kad 2019 m. spalio 20 d. apie 18.05 val. vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Palangos į Kauną keliu Nr. A1. Pravažiavus nusukimą į Babtus, apie tris minutes važiavo maždaug 95 km/h greičiu pirma eismo juosta. Toje atkarpoje buvo apšviestas kelio ruožas. Kritulių nebuvo, matomumas buvo geras. Eismas nebuvo intensyvus. Pamatė, kad priekyje tolumoje, pirmoje eismo juostoje yra įjungtas automobilio avarinis signalas. Antroje eismo juostoje matė automobilių, bet nematė įjungtų avarinių signalų. Pamatęs įjungtą avarinį signalą ir palengva apie 15 sekundžių lėtėjant atleidus greičio pedalą, pajuto smūgį į automobilio galinės dalies kairę pusę. Tuomet iš karto sustojo, pamatė priešais savo automobilį stipriai apgadintą sidabrinės spalvos „Opel“ markės automobilį, kurio galinė dalis buvo sustumta. Išlipęs iš automobilio ir vaikščiodamas įvykio vietoje, pamatė tolėliau už savo automobilio raudonos spalvos lengvąjį „CityBee“ automobilį, atsitrenkusį į atitvarus. Buvo priėjęs prie automobilio „Opel“, jame vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, jis buvo sąmoningas. Daugiau žmonių nebuvo. Pats iškvietė medicinos pagalbą ir policiją. Automobilyje „CityBee“ ant galinės keleivio sėdynės sėdėjo mergina. Daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Įvykio vietoje, matė vaikščiojančius du vaikinus, su jais bendravo. Vairuotoją atpažino dėl to, kad pareigūnas tikrino jo blaivumą. Minėjo, kad važiavo leistinu 130 km/h greičiu, pažvelgė į planšetę. Jis (liudytojas) į gydymo įstaigą nesikreipė. Dėl žalos atlyginimo buvo informuotas, kad turi teisę kreiptis į eismo įvykį sukėlusio automobilio draudimą.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2999/2019(02) (b. l. 55) matyti, kad R. J. konstatuota kairės krūtinės ląstos pusės VII-XI šonkaulių lūžimas, dešinės krūtinės ląstos pusės VIII šonkaulio lūžimas. Kairės krūtinės ląstos pusės VII-XI šonkaulių lūžimas, dešinės krūtinės ląstos pusės VIII šonkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3064/2019(02) (b. l. 57) matyti, kad G. J. konstatuota poodinė kraujosruva krūtinėje ir dešinio raktikaulio lūžis. G. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2019 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1-2) užfiksuota, kad 2019 m. spalio 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

2019 m. spalio 20 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane ir fotolentelėje (b. l. 9-11, 21, 22-26) užfiksuota įvykio vietos Kauno r., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kryptimi link Kauno, 111 kilometre, apžiūra.

Iš 2019 m. spalio 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų (b. l. 12-20) matyti, kad po eismo įvykio apžiūrėti automobiliai „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinta jų techninė būklė po eismo įvykio.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. V. T. vairuodamas automobilį nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to atsitrenkė į automobilio „Opel Astra“ galinę dalį, nuo smūgio automobilis „Opel Astra“ atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį, kurio metu automobilio „Opel Astra“ vairuotojas R. J. ir automobilio „Peugeot 308“ keleivė G. J. patyrė sužalojimus – abiem nukentėjusiesiems konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp V. T. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys – būtent kaltinamojo veiksmai buvo būtina sąlyga padariniams, t. y. nukentėjusiųjų nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kilti.

Nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl nepasirinkto saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės vairuodamas automobilį sukels eismo įvykį, kurio metu bus sužaloti kiti asmenys, tačiau pagal veikos aplinkybes (geras matomumas, sausa kelio danga, Kelių eismo taisyklių išmanymas) turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis objektyviai dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nebūtų galėjęs laikytis Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimų. Automobilio vairavimas yra rizikinga veikla, automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Todėl valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl V. T. nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. dėl neatsargumo.

Nukentėjusiesiems G. J. ir R. J. padarytus nesunkius sveikatos sutrikdymus patvirtina specialistų išvados (b. l. 55, 57). Taigi, pripažintina, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų kilę padariniai nustatyti objektyviais bylos duomenimis.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad V. T. dėl neatsargumo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas – Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir atsirasti padariniams – R. J. ir G. J. sužalojimams, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atitinkamai, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo instituto taikymo

I. M. pateikė teismui prašymą perduoti kaltinamąjį V. T. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą I. M. – kaltinamojo teta. I. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jos santykiai su kaltinamuoju yra artimi, kaltinamasis yra geras vaikas ir jos klausys, ji galės daryti V. T. teigiamą įtaką. Su kaltinamuoju V. T. I. M. bendrauja naudodamasi išmaniosiomis technologijomis, susirašinėja per programėles. Po kaltinamojo mamos mirties I. M. kurį laiką gyveno kartu su kaltinamuoju ir jo tėvu, padėjo tvarkytis ūkyje. Jie dažnai susitinka per atostogas ir šventes, kurias kartu švenčia. I. M. nurodė, kad aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime, organizuoja savo darbų parodas – prieš penkerius metus pradėjo tapyti. I. M. administracine tvarka nebausta, neteista (b. l. 138-139). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Saugų seniūnijos pateiktoje 2020 m. liepos 7 d. charakteristikoje I. M. apibūdinama kaip aktyvi bendruomenės narė, padedanti organizuoti bendruomenės renginius, gerai sutarianti su kaimynais, artimai bendraujanti ir globojanti sūnėną V. T. (b. l. 134). Pats kaltinamasis pripažino, kad teta gali jam daryti teigiamą įtaką, nes yra svarbus žmogus jo gyvenime.

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad laiduotoja I. M. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl I. M. gali būti skiriama laiduotoja.

Pažymėtina, kad byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių – dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų patirtą žalą, o taip pat žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlygino draudimo bendrovė, kurioje buvo apdrausta kaltinamojo vairuota transporto priemonė.

Esant I. M. prašymui perduoti V. T. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis V. T. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, jis neteistas (b. l. 77), administracine tvarka nebaustas (b. l. 76). Į psichiatrinio gydymo ir į priklausomybės ligų gydymo įskaitas neįtrauktas. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, susisiekė su nukentėjusiaisiais po įvykio, domėjosi jų sveikatos būkle. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui kaltinamojo veiką vertinti kaip atsitiktinę, sąlygotą nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių, o ne kaip tendencingą ankstesnio neteisėto elgesio rezultatą. Darytina išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasimokė iš šios nusikalstamos veikos, todėl, teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos V. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir tai, kad laiduotoja gauna minimalias pajamas, yra našlė, neįgali, teismas sprendžia, kad V. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis V. T. neteistas, automobilį vairavo būdamas blaivus, neviršydamas leistino greičio, nėra pagrindo kaltinamajam skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Tačiau kaltinamajam V. T. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi kaltinamasis kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, šiuo metu yra studentas, jo pajamos yra nepastovios ir nedidelės, nustatytina minimali įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą V. T. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti V. T. laiduotojos I. M. atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti V. T., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu paskirti kaltinamajam V. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.