- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- A-525-2907-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00663-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Artūras Drigotas
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „LABBIS“, uždarosios akcinės bendrovės „NEVDA“, uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos auditas“
- Atsakovas
- Viešųjų pirkimų tarnybos
- Pareiškėjas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Deividas Soloveičikas, Dainius Stasiulis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „LABBIS“ atstovui advokatui Deividui Soloveičikui;
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „NEVDA“ atstovui advokatui Dainiui Stasiuliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „LABBIS“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „LABBIS“, uždarajai akcinei bendrovei „NEVDA“, uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos auditas“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) prašymu (I t., b. l. 1?3), kurį patikslino (I t., b. l. 51?54; 176?182; II t., 1?7) , kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1. panaikinti atsakovo 2012 m. vasario 7 d. raštą Nr. 4S-554;
2. panaikinti atsakovo 2012 m. kovo 22 d. raštą Nr. 4S-1269;
3. panaikinti atsakovo 2012 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 4S-1771.
Nurodė, kad vykdė atviro konkurso „Finansų valdymo ir apskaitos sistema Šiaulių rajono savivaldybėje“ procedūrą. 2012 m. vasario 7 d. gavo atsakovo raštą Nr. 4S-554, kuriuo buvo įpareigotas sustabdyti viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūras iki atsakovo išvadų dėl perkančiosios organizacijos parengtų pirkimo dokumentų ir sprendimų, priimtų vykdant pirkimą. Pareiškėjas 2012 m. vasario 9 d. atsakovui išsiuntė raštą Nr. S-334(8.43), kuriuo informavo, kad teisme dėl to paties dalyko ir tuo pačiu klausimu vyksta byla, taip pat papildomai elektroniniu paštu 2012 m. vasario 15 d. informavo, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d., nagrinėdamas bylą dėl pirkimo sustabdymo, priėmė nutartį netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau atsakovas atsisakė panaikinti įpareigojimus. 2012 m. kovo 22 d. atsakovas pareiškėjui atsiuntė 2012 m. kovo 22 išvadą Nr. 4S-1296 (toliau – ir Išvada Nr. 4S-1296), kuria įpareigojo pareiškėją nutraukti pirkimo procedūras, o 2012 m. kovo 27 d. atsiuntė 2012 m. kovo 26 d. išvadą Nr. 4S-1338 (toliau – ir Išvada Nr. 4S-1338) kurioje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 39 straipsnio 7 dalį. 2012 m. balandžio 5 d. sprendime Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad Išvada Nr. 4S-1338, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. 2012 m. balandžio 11 d. pareiškėjas informavo atsakovą apie minėtą teismo sprendimą ir prašė peržiūrėti priimtą sprendimą dėl viešojo pirkimo procedūros nutraukimo, tačiau iš atsakovo 2012 m. balandžio 18 d. rašto Nr. 4S-1771 buvo matyti, kad atsakovas nesilaiko pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 4 dalies reikalavimų, atsisako pakeisti poziciją ir panaikinti įpareigojimą nutraukti viešąjį pirkimą, reikalauja vykdyti įpareigojimą. Taip buvo priimti du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai – teismo, kuris netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes reikalavimas buvo nepagrįstas, ir atsakovo, įpareigojęs pareiškėją stabdyti viešąjį pirkimą ir jį nutraukti. Pareiškėjo nuomone, tokiais veiksmai atsakovas parodė nepagarbą teismui, nes neatsižvelgė į Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį ir 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-609-267/2012 ir 2012 m. balandžio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-891/2012. Pažymėjo, kad priimant Išvadą Nr. 4S-1296 atsakovas pažeidė VAĮ 31 straipsnyje numatytą terminą, nes procedūra turėjo būti užbaigta 2012 m. kovo 6 d. ar vėliausiai 2012 m. kovo 20 d., o minėta išvada pateikta tik 2012 m. kovo 22 d. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, įgyvendindamas VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, neveikė įstatymo nustatyta tvarka, nes nestabdė savo veiksmų ir įpareigojo atsakovą nutraukti viešojo pirkimo procedūrą, nors tą patį klausimą nagrinėjo teismas, kuris priėmė priešingą sprendimą. Toks atsakovo elgesys, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisėjo ir teismų nepriklausomumo principui (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1315/2010), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui. Teigė, kad skundžiami atsakovo sprendimai neatitiko VAĮ numatytų reikalavimų individualiems teisės aktams, nes jais atsakovas pranešė apie priimtą sprendimą, tačiau paties sprendimo nepateikė iki skundo padavimo dienos, raštai nepagrįsti objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, todėl sprendimų forma, turinys ir įteikimo forma neatitinka VAĮ 8 straipsnio numatytų reikalavimų. Teigė, kad atsakovas, atlikdamas du tyrimus, vieną savarankišką ir nepriklausomą nuo bylos nagrinėjamos teisme, ir vieną kaip byloje išvadą teikianti institucija, nesivadovavo civilinės byloje Nr. 2-609-267/2012 surinktais įrodymais ir faktiškai savo veiksmais tik formaliai dalyvavo bylos nagrinėjime. Atkreipė dėmesį, kad atsakovui įpareigojus pareiškėją sustabdyti viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūras, buvo sukelta grėsmė, dėl kurios gali atsirasti žala, galimai bus pažeisti valstybės interesai panaudoti Europos Sąjungos fondų lėšas tinkamai ir laiku neįgyvendinus projekto. Pabrėžė, kad įvykdžius atsakovo įpareigojimą nebus spėta įsisavinti projekto lėšų, naujam konkursui suorganizuoti ir įsisavinti lėšas neužteks laiko, kadangi viešasis pirkimas dėl finansų valdymo apskaitos sistemos vyksta jau ilgiau kaip metus. Projekto finansavimas pratęstas dar vieniems metams, tačiau įgyvendinus reikalavimą nutraukti viešąjį pirkimą, tektų grąžinti jau įsisavintas lėšas, iš viso 147 995,10 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 154?156), kurį patikslino (II t., b. l. 102?105) ir prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad 2012 m. vasario 2 d. raštu Nr. SVP-12/010 UAB „LABBIS“ informavo atsakovą, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimo procedūras, pažeidė VPĮ numatytus įpareigojimus ir paprašė atsakovo sustabdyti pirkimo procedūras, įvertinti pirkimo dokumentų ir pareiškėjo atliktų pirkimo procedūrų teisėtumą. 2012 m. vasario 6 d. UAB „LABBIS“ dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų vykdant viešųjų pirkimų procedūras ieškiniu taip pat kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą. Atsakovas, įvertinęs su pirkimu susijusius dokumentus, nustatė viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, todėl vadovaudamasi VPĮ 8 straipsnio 2 dalies 6 punktu, įpareigojo pareikėją nutraukti pirkimo procedūras bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 11 d. raštu Nr. S-836(8.49) paprašė atsakovo peržiūrėti sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, tačiau atsakovas 2012 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 4S-1771 nurodė, kad keisti pirkimo Išvados Nr. 4S-1296 neturi pagrindo. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl netinkamai atliktos administracinės procedūros, rėmėsi VPĮ 8² straipsnio 2 dalies 6 punktu ir LVAT 2011 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-136/2011, ir teigė, kad atsakovo funkcijos ir veikla, įgyvendinant minėtoje VPĮ nuostatoje numatytas teises, nėra laikytina administracine procedūra VAĮ 19 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovo sprendimui sustabdyti pirkimo procedūras (savo esme viena iš kontrolės funkcijų) negali būti taikomas VAĮ 23 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas. Pažymėjo, kad kontroliuodamas kaip pareiškėjas laikosi VPĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų, vertino visų pirkimo procedūrų teisėtumą, o Šiaulių apygardos teismas pareiškėjo nurodytoje byloje vertino tik UAB „LABBIS“ ieškinio pagrįstumą. Dėl pareiškėjo argumento, kad Išvada Nr. 4S-1296 priimtas pažeidžiant terminus, pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodyta VAĮ 31 straipsnio nuostata netaikytina. Atsakovas termino nepažeidė, nes procedūra atlikta pagal atsakovo direktoriaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1S-189 patvirtintų Viešųjų pirkimų vertinimo atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16 punktą. Pabrėžė, kad VPĮ 8² straipsnio 2 dalies 6 punktas leidžia atsakovui, įtarus VPĮ pažeidimus ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti viešojo pirkimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „LABBIS“ rašte buvo nurodyti galimi VPĮ pažeidimai ir įvertinus tai, kad atsakovas anksčiau buvo nustatęs, kad pareiškėjas vykdydamas analogišką konkursą pažeidė VPĮ, veiksmai įpareigojant pareiškėją stabdyti pirkimo procedūras atitiko teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl skundo teiginio, kad atsakovas nepaisė teismo autoriteto, pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik bylos šalių prašymu ir gali būti taikomos net, jeigu nėra padaryta jokių teisės aktų pažeidimų. Atsakovui sustabdžius viešojo pirkimo procedūras ir išsiaiškinus viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu padarytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, perkančiajai organizacijai išlieka galimybė ištaisyti pažeidimus ir toliau tęsti viešojo pirkimo procedūras. Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir viešųjų pirkimų procedūrų sustabdymas yra visiškai skirtingos poveikio priemonės, kurių paskirtis, tikslai ir teisinis reglamentavimas yra visiškai skirtingi. Pabrėžė, kad atsakovo 2012 m. vasario 7 d. raštas Nr. 4S-554 yra administracinis sprendimas, reikalavimai jo formai yra nustatyti Dokumentų rengimo taisyklių 57 punkte ir Taisyklėse. Atsakovas, atlikdamas pirkimo vertinimą, griežtai laikėsi Taisyklių, kuriose yra nustatyti viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo procedūrų ir tokių vertinimų rezultatų įforminimo reikalavimai, todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas pažeidė individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad, atsakovas privalo nuolat kontroliuoti kaip perkančiosios organizacijos, įskaitant ir pareiškėją, vykdo VPĮ reikalavimus ir ši kontrolės funkcija privalo būti vykdoma nepaisant to, ar viešasis pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų lėšomis, ar tik Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų lėšomis. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė pakeisti išvadą, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, nes pareiškėjo pateikta informacija nepaneigė atsakovo Išvadoje Nr. 4S-1296 konstatuotų VPĮ pažeidimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LABBIS“ pateikė atsiliepimą į skundą (I t., 111?116), kurį patikslino (II t., b. l. 59?65). Atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą dėl skundžiamų atsakovo sprendimų atmesti.
Nurodė, kad 2012 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, todėl nėra įsiteisėjęs ir negali būti laikomas tinkamu argumentu panaikinti atsakovo priimtą įpareigojimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas ir atsakovas pirkimo procedūrų teisėtumą vertino skirtingais aspektais. Teismas nagrinėjo tik ar trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymas atitiko konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus ir ar tretysis asmuo pasiūlyme nepateikė melagingos informacijos, o atsakovas vertino ne trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymo atitikima konkurso sąlygoms, o pareiškėjo organizuoto ir vykdyto pirkimo ir jo procedūrų metu atliktų veiksmų teisėtumą, todėl šie procesai negali būti prilyginami tam pačiam klausimui. Teigė, kad atsakovas neprivalėjo stabdyti administracinės procedūros, kadangi ginčui taikomos VPĮ normos, kurios kaip lex specialis pirmiausia taikytinos viešųjų pirkimo teisiniuose santykiuose (rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi c. b. Nr. 3K-3-339/2010). Atsakovui priskirta kompetencija turi viršenybę prieš bendrąsias VAĮ teisės normas, kadangi reguliuojama VPĮ, todėl atsakovo įgyvendintos funkcijos administracinės procedūros metu (atsisakymas sustabdyti administracinę procedūrą, įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras) yra teisėtos ir pagrįstos (rėmėsi LVAT nutartimi a. b. Nr. A858-136/2012). Nurodė, kad pareiškėjas tik 2012 m. vasario 22 d. pateikė atsakovui jo reikalautus dokumentus, reikalingus inicijuoti administracinės procedūros pradžią, todėl atsižvelgiant į tai, kad administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo VAĮ 21 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos (rėmėsi LVAT nutartimi a. b. Nr. A438-1358/2009), o atsakymas laikomas parengtu, kai jis yra nustatyta tvarka įregistruojamas ir jam suteikiamas numeris, darytina išvada, kad atsakovas administracinę procedūrą pabaigė nepažeisdama nustatyto dvidešimties darbo dienų termino, terminas nelaikytinas praleistu. Be to, net jei atsakovas administracinę procedūrą būtų baigęs pavėluotai (2 dienomis), VAĮ tikslo įgyvendinimas yra viršesnis už VAĮ nustatytų formalumų laikymąsi. Teigė, kad skundžiami raštai (2012 m. vasario 7 d. raštas Nr. 4S-554 ir Išvada Nr. 4S-1296) atitinka VAĮ 8 str. nustatytus bendruosius reikalavimus taikomus individualiems administraciniams aktams, nes yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvuoti, juose aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka, aktai yra pasirašyti įgalioto asmens, įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras yra viešai patalpintas VPT internetiniame puslapyje, todėl dėl tokio įpareigojimo turinio nekyla abejonių, o atsakovo 2012 m. balandžio 18 d. raštas Nr. 4S-1771 neturėtų būti laikomas individualiu administraciniu aktu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NEVDA“ pateikė atsiliepimą į skundą (II t., 85?89), kuriuo prašė pareiškėjo prašymą tenkinti visa apimtimi ir panaikinti skundžiamus atsakovo sprendimus.
Teigė, kad atsakovas laikytinas viešojo administravimo subjektu, kuris savo veikloje privalo laikytis ne tik VPĮ, bet ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų bei tarptautinių įsipareigojimų (rėmėsi VPĮ 8 str. 1 d., VAĮ 2 str. 4 d.). Viešojo administravimo subjektas negali jam atitinkamu teisės aktu pavestą kompetenciją ir teises realizuoti izoliuotai nuo visos likusios teisinės sistemos ir valstybės institucijų sąrangos ir savo kompetenciją bei ją realizuojant priimtus sprendimus priešpastatyti kitos valstybės institucijos (ypač teismo) priimtiems sprendimams tuo pačiu klausimu. Nurodė, kad VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi siekiama neleisti susidaryti situacijai, kai tarpusavyje konkuruotų teismo priimtas sprendimas ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas tuo pačiu klausimu. Esant skirtingiems tokių subjektų sprendimams būtų sukuriama kolizinė situacija, kai subjektas, kurio atžvilgiu tokie sprendimai yra priimti, iš vienos pusės būtų įpareigotas vykdyti privalomą teismo sprendimą, tačiau iš kitos pusės turėtų įstatyminę pareigą vadovautis ir teismo sprendimui prieštaraujančiu viešojo administravimo subjekto sprendimu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju esanti situacija, esant tiek atsakovo 2012 m. vasario 7 d. sprendimui stabdyti konkurso viešojo pirkimo procedūras, tiek 2012 vasario 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutarčiai ir 2012 m. balandžio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir nestabdyti konkurso viešųjų pirkimų procedūrų, ir atitinkamai Išvadai Nr. 4S-1296 (dar kartą patvirtinta 2012-04-18 VPT sprendimu, raštas Nr. 4S-1771) nutraukti pirkimo procedūras ir 2012 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimui, kuriuo teismas pasisakė, kad pareiškėjo sprendimas dėl UAB „LABBIS“ pasiūlymo atmetimo yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovo išvada neatitinka bylos faktinių aplinkybių lemia, kad nėra įgyvendinamas teismo sprendimo privalomumo principas. UAB „NEVDA“ nuomone, iš bylos duomenų matyti, kad tiek civilinėje byloje pagal UAB „LABBIS“ ieškinį, tiek skundžiamuose sprendimuose yra nagrinėjami tie patys su šiuo konkrečiu pirkimu susiję klausimai. Pabrėžė, kad palaiko pareiškėjo prašyme išdėstytą poziciją dėl terminų pažeidimo priimant Išvadą Nr. 4S-1296. Teigė, kad sprendimas įpareigoti pareiškėją visiškai nutraukti pirkimo procedūras yra kraštutinis sprendimas, kuris galėtų būti priimamas tik tuo atveju, jei būtų nustatyti esminiai teisės aktų pažeidimai ir atitinkamos situacijos (padarytų pažeidimų, jei tokie būtų nustatyti ir pripažinti pagrįstais) būtų neįmanoma ištaisyti kitomis, ne tokiomis kraštutinėmis, priemonėmis. Be to, priimant tokį sprendimą buvo būtina atsižvelgti ir į visas kitas svarbias aplinkybes: perkančiosios organizacijos išlaidas vykdant viešojo pirkimo procedūras, kitų tiekėjų išlaidas rengiant pasiūlymus ir dalyvaujant viešojo pirkimo procedūrose, perkančiosios organizacijos poreikį kuo greičiau įsigyti jai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, projekto finansavimo šaltinius ir galimybes jais pasinaudoti ir panašiai. Nurodė, kad atsakovas, priimdamas minimą sprendimą, pažeidė proporcingumo principą, visiškai neatsižvelgė į galimo teisės akto pažeidimo sunkumą, pobūdį, kitas svarbias aplinkybes.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu (II t., b. l. 131?139) nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2012 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 4S-1771 „Dėl pirkimo vertinimo išvados“, kitą pareiškėjo prašymo dalį tenkino – panaikino atsakovo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 4S-554 bei 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 4S-1269.
Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2012 m. balandžio 18 d. rašto turinio analizė patvirtina, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, neturintis įtakos pareiškėjos teisėms bei pareigoms, todėl negali būti laikomos nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 15 dalies ir VAĮ 3 straipsnio 11 dalies prasme. Nurodė, kad raštas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku, o teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (rėmėsi LVAT sprendimais administracinėse bylose Nr. A7-121/2004, AS6-322/2006, A556-1007/2007, AS438-431-07, A556-151/2008, A556-308/2009, AS62-270-11), todėl bylą dalyje dėl atsakovo 2012 m. balandžio 18 d. rašto Nr. 4S-1771 nutraukė. Dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2012 m. vasario 7 d. raštą (sprendimą) Nr. 4S-554 ir Išvadą Nr. 4S-1296. Teismas darė išvadą, kad viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, siekiant, kad Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybių lėšos būtų naudojamos racionaliai, todėl dauguma VPĮ nuostatų yra imperatyvaus pobūdžio. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija nesilaiko VPĮ nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos, atsakovui, vykdant kontrolės funkciją nustačius VPĮ pažeidimus, suteikta teisė priimti privalomo pobūdžio sprendimus – vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją: sustabdyti pirkimo procedūras, nutraukti viešąjį pirkimą, panaikinti arba pakeisti VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo laikytis ne tik VPĮ, bet ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių įsipareigojimų, taip pat VAĮ bendrųjų nuostatų. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, jog VPĮ 23 straipsnio 4 dalimi siekiama neleisti susidaryti situacijai, kad tarpusavyje konkuruotų teismo priimtas sprendimas ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas tuo pačiu klausimu, nes tokiu atveju būtų sukuriama kolizinė situacija. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo 2012 m. vasario 7 d. ir 2012 m. kovo 22 d. sprendimuose bei Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-609-267/2012 iš esmės buvo nagrinėjami tie patys klausimai dėl to paties pareiškėjo vykdyto viešojo pirkimo, atsakovas turėjo sustabdyti administracinę procedūrą. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl administracinės procedūros sustabdymo, klausimas dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo nėra reikšmingas, pakanka nustatyti aplinkybę, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas. Teismas, remdamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, konstatavo, kad ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (rėmėsi LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. A140-416/2005), todėl įvertinęs tai, kad skundžiami sprendimai atsakovo buvo priimti, kai iš esmės tuo pačiu klausimu ginčas buvo pradėtas nagrinėti ir Šiaulių apygardos teisme, sprendė, jog atsakovui priimant skundžiamus sprendimus (2012 m. vasario 7 d. raštas Nr. 4S-554 ir Išvada Nr. 4S-1296) buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei pačių sprendimų pagrįstumą. Minėtas pažeidimas, teismo nuomone, laikytinas esminiu, todėl ginčijami sprendimai nelaikytini pagrįstais ir teisėtais. Sprendime taip pat pažymėta, kad nustačius minėtą skundžiamų individualių administracinių aktų panaikinimo pagrindą, kiti pareiškėjos nurodyti argumentai dėl šių aktų teisėtumo ir pagrįstumo šios bylos kontekste nėra reikšmingi, todėl teismas jų nevertina.
III.
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 157?163), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta pareiškėjo prašymo dalį tenkinti – panaikinti atsakovo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 4S-554 ir Išvadą Nr. 4S-1296 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, papildomai nurodo, kad:
1. Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas UAB „LABBIS“ ieškinį, nagrinėjo tik tai, ar pareiškėjui vykdant pirkimo procedūras, buvo pažeisti privatūs UAB „LABBIS“ interesai, tuo tarpu atsakovas atliktų vertinimo veiksmų tikslas buvo – kontroliuoti, ar perkančioji organizacija, vykdydama viešuosius pirkimus, laikosi teisės aktų reikalavimų, taip siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Pažymi, kad atsakovas skundžiamoje išvadoje nustatė tris VPĮ pažeidimus (18 str. 8 d., 39 str. 7 d. ir 19 str. 3 d.), kurių tik vienas susijęs su UAB „LABBIS“ interesais, kurie buvo ginami Šiaulių apygardos teisme. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo proceso metu šalys teismui įrodymus ir paaiškinimus teikė laisvai ir nevaržomai, tuo tarpu atsakovas savo vertinimo procedūros metu buvo nešališkas, pats rinko duomenis, kad išsiaiškintų ar buvo pažeisti VPĮ reikalavimai. Taigi skyrėsi ne tik atsakovo ir teismo veikimo būdai, bet ir tikslai, procedūros ir nagrinėjamų klausimų apimtis, nagrinėti klausimai, nors ir susiję su pirkimu, nebuvo tapatūs;
2. atsakovo vykdomas viešųjų pirkimų procedūros vertinimas yra ne administracinė procedūra, bet ūkio subjektų veiklos priežiūros atlikimas, reglamentuotas VAĮ 36¹ straipsnio 1 dalyje, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nesilaikė LVAT nutartyje Nr. A858-136/2011 suformuotų VAĮ ir VPĮ aiškinimo ir taikymo taisyklių;
3. remdamasis VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, atsakovas daro išvadą, kad ši norma įpareigoja viešojo administravimo subjektą sustabdyti administracinę procedūrą tik tada, kai, pirma, paaiškėja, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėtini teismas, antra, tokiu atveju administracinė procedūra gali būti tik sustabdoma, bet nenutraukiama. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo 2012 m. vasario 7 d. raštas priimtas iki UAB „LABBIS“ ieškinio nagrinėjimo pradžios, net ir darant klaidingą prielaidą, kad atsakovas vykdė administracinę procedūrą, aptarta VAĮ nuostata nebuvo pažeista. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimu panaikinęs atsakovo 2012 m. vasario 7 d. raštą ir Išvadą Nr. 4S-1269, iš esmės nutraukė pirkimo vertinimo procedūrą, taip pažeisdamas VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, nes joje tokai galimybė nenumatyta;
4. teigia, kad panaikindamas atsakovo 2012 m. vasario 7 d. raštą, pirmosios instancijos teismas užkirto kelią atsakovui atlikti teisės pažeidimų prevencijos funkcijas, numatytas VPĮ 8² straipsnio 1 dalies 2 punkte;
5. pirmosios instancijos teismas pasisakė ne dėl visų pareiškėjo prašyme išdėstytų motyvų ir aplinkybių.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (III t., 18?22), kurį patikslino (III t., 35?39) ir prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Be skunde pateiktų argumentų, papildomai teigia, kad atsakovas, priimdamas sprendimus stabdyti, o po to ir nutraukti viešąjį pirkimą, ir Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas prašymą stabdyti viešąjį pirkimą, turėjo faktiškai tuos pačius dokumentus ir reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, skundą ir ieškinį rašė ir pateikė tas pats asmuo. Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas rėmėsi atsakovo Išvada Nr. 4S-1269 ir visapusiškai išnagrinėjo bylą. Teigia, kad vien tai, kad teismas ir atsakovas bylą nagrinėjo remdamiesi skirtingais kriterijais, nereiškia, kad nagrinėti skirtingi klausimai. Pabrėžia, kad teismui nepanaikinus atsakovo 2012 m vasario 7 d. rašto ir Išvados Nr. 4S-1269, būtų buvęs pažeistas Konstitucijos 109 straipsnis. Remdamasis VPĮ ir VAĮ nuostatomis, teigia, kad atsakovo atliekamas ūkio subjekto veiklos tikrinimas yra administracinė procedūra. Teigia, kad atsakovo nurodyta LVAT nutartis nėra taikytina šioje byloje, nes jos nėra analogiškos. Mano, kad data, kada buvo paduotas ieškinys nėra svarbi, svarbu tai, jog atsakovo vykdyta procedūra ieškinio padavimo metu nebuvo užbaigta. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pirkimo procedūros nenutraukė, nes ją Išvada Nr. 4S-1269 užbaigė atsakovas. Atkreipia dėmesį, jog prevencinis darbas – veiksmų, siekiant užkirsti teisės aktų pažeidimus, visuma, o ne jau padarytų pažeidimų atitaisymas, todėl teismas nesutrukdė atsakovui atlikti teisės pažeidimų prevencijos funkcijų. Pažymi, kad dėl atsakovo nurodymo stabdyti sutarties pasirašymo procedūrą ir nutraukti viešąjį pirkimą patiriami žymūs finansiniai nuostoliai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LABBIS“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (III t., b. l. 13?17), kuriuo prašo patenkinti atsakovo apeliacinį skundą.
Nurodo, kad sutinka su visais be išimties atsakovo apeliaciniame skunde pateiktasis argumentais. Pateikti argumentai iš esmės analogiški atsakovo argumentams, pateiktiems apeliaciniame skunde ir UAB „LABBIS“ argumentams, pateiktiems atsiliepime pareiškimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NEVDA“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (III t., 1?5), kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.
Teigia, kad faktą, jog Šiaulių apygardos teismas ir atsakovas nagrinėjo tuos pačius klausimus patvirtina faktinės aplinkybės: tiek civilinę bylą teisme, tiek atsakovo tyrimą inicijavo tas pats asmuo, siekdamas apginti savo teises ir interesus; atsakovas įpareigojimą pareiškėjui nutraukti pirkimo procedūras grindė išimtinai tik ta Išvados Nr. 4S-1269 dalimi, dėl kurios vyko civilinis ginčas teisme; atsakovas, teikdamas institucijos Išvadą Nr. 4S-1338 Šiaulių apygardos teismui, joje atkartojo Išvadą Nr. 4S-1269. Pabrėžia, kad atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu savo veikloje privalo nepažeisti viso teisinio reguliavimo ir savo priimtų sprendimų priešpriešinti kitų valstybės institucijų priimtiems sprendimams tuo pačiu klausimu. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas netinkamai aiškina LVAT nutartį byloje Nr. A858-136/2011, nes joje išvados grindžiamos toje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl negali būti taikomos šioje byloje.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LABBIS“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 146?152), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo skundas buvo iš dalies tenkintas ir panaikinta atsakovo Išvada Nr. 4S-1296 panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat pateikė prašymą iš pareiškėjo jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, apeliaciniame skunde UAB „LABBIS“ nurodo, kad:
1. teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai taikė VAĮ straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo LVAT suformuotos VPĮ ir VAĮ santykio aiškinimo praktikos, todėl padarė negrįstą išvadą, kad atsakovas turėjo nustabdyti atliekama tyrimą, nes ginčas dėl pareiškėjo sprendimų, priimtų tame pačiame viešajame pirkime nagrinėjamas teisme. Taip nepagrįstai susiaurinta atsakovo kompetencija viešųjų pirkimų srityje. Pažymi, kad atsakovas ne tik viešųjų pirkimų teisėtumą ir efektyvumo principą įgyvendinanti, bet kartu ir viešąjį interesą ginanti bei administracinę atsakomybę už VPĮ pažeidimus taikanti, užtikrinanti tinkamą Europos Sąjungos struktūriniais fondais finansuojamų projektų vykdymą, institucija, todėl turi diskrecijos teisę nepriklausomai nuo privačių asmenų inicijuotų teisminius procesus, kuriuose ginami privatūs interesai, pasirinkti vertinimui viešąjį pirkimą. UAB „LABBIS“ nuomone, netinkamai aiškindamas VPĮ 8 ir 8² straipsniuose įtvirtintas atsakovo funkcijas ir teises, teismas iškreipė teisinį reglamentavimą ir apribojo atsakovo kompetenciją savarankiškai ir nešališkai vykdyti jam pavestas funkcijas, įskaitant kontroliavimą, kaip, atlikdama viešuosius pirkimus, perkančioji organizacija laikosi VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų;
2. teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju taikytina VPĮ 23 straipsnio 4 dalis, nes civilinėje byloje nagrinėtas ginčas ir atsakovo priimtas sprendimas prilyginti tapačiam ginčo klausimui nepagrįsta. Atsakovas savo iniciatyva (remdamasis VPĮ 8² str. 2 d. 6 p.) įvertino visas pareiškėjo atliktas procedūras ir pažeidimus nustatė dėl inter alia kitų klausimų, nei buvo nurodyta 2012 m. kovo 3 d. UAB „LABBIS“ prašyme atlikti tyrimą bei Šiaulių apygardos teismui pateiktame ieškinyje.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „LABBIS“ apeliacinį skundą (III t., b. l. 8?9), kuriuo prašo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „LABBIS“ apeliacinį skundą tenkinti ir sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo skundas buvo iš dalies tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad sutinka su UAB „LABBIS“ apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais ir argumentais.
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „LABBIS“ apeliacinį skundą (III t., b. l. 10?12), kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Teigia, kad byloje nebuvo ginčyta atsakovo kompetencija atlikti tyrimus, o teismo sprendimo išvada, kad jis turi vadovautis ne tik VPĮ, bet ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei tarptautiniais įsipareigojimais, yra pagrįsta. Pažymi, kad sutinka su teismo išvada, kad atsakovas skundžiamus sprendimus priėmė pažeisdamas viešojo administravimo procedūras ir taisykles ir toks pažeidimas laikytinas esminiu. Remdamasis LVAT nutartimis administracinėse bylose Nr. A525-1315/2010 ir A502-791/2011, teigia, kad atsakovas ir Šiaulių apygardos teismas nagrinėjo tapačius reikalavimus. Atsakovas vykdydamas atskirą nuo teisminio tyrimą, neatsižvelgė į tas faktines aplinkybes, kurias vertino teismai ir priėmė priešingą teismo sprendimui sprendimą. Taip buvo pažeistas Konstitucijos 109 straipsnis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NEVDA“ pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „LABBIS“ apeliacinį skundą (III t., b. l. 6?7), kuriuo prašė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „LABBIS apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pateikė prašymą iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „LABBIS“ priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nesutinka su UAB „LABBIS“ apeliaciniu skundu, mano, kad jis negali būti tenkinamas ir atsižvelgiant į tai, kad jis grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir atsakovo apeliacinis skundas, remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė savo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija tris atsakovo sprendimus įtvirtinančius aktus: 1) 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 4S-554 „Dėl įpareigojimo sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 108424 sutarties sudarymo procedūras ir dokumentų pateikimo įvertinti“ (I t., b. l. 4?5), kuriuo pareiškėjas įpareigotas sustabdyti viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūras ir pateikti dokumentus įvertinimui; 2) 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 4S-1296 „Dėl pirkimo procedūrų įvertinimo“ (I t., b. l. 173), kuriame, nurodžius pareiškėjo viešojo pirkimo metu padarytus VPĮ pažeidimus, pareiškėjas įpareigotas nutraukti pirkimo procedūrą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus ir 3) 2012 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 4S-1771 „Dėl pirkimo vertinimo išvados“ (II t., b. l. 48), kuriame nurodyta, kad atsakovas neturi pagrindo keisti sprendimo Nr. 4S-1296. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neturėjo teisės priimti nurodytų aktų, nes tuo pačiu metu dėl tų pačių galimų VPĮ pažeidimo vyko ginčas teisme.
Pirmosios instancijos teismas bylą, dalyje dėl 2012 m. balandžio 18 d. rašto Nr. 4S-1771 panaikinimo nutraukė, kitą pareiškėjo prašymo dalį tenkino – panaikino atsakovo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 4S-554 ir 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 4S-1296.
Apeliaciniais skundais apeliantai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dalyje dėl 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 4S-554 ir 2012 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 4S-1296 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti, o likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria byla, dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2012 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 4S-1771, nutraukta nėra ginčijama. Nepaisant to, ABTĮ 136 straipsnis numato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (1 d.); teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (2 d.). Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą, pasisakys dėl visų pareiškėjo reikalavimų.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl teisėjų kolegija nepasisakys dėl pareiškėjo argumentų dėl galimai neigiamo skundžiamų atsakovo aktų poveikio pareiškėjo finansinei situacijai, kitų ekonominio pobūdžio argumentų.
Dėl atsakovo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 4S-554 „Dėl įpareigojimo sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 108424 sutarties sudarymo procedūras ir dokumentų pateikimo įvertinti“
Šio akto teisėtumui įvertinti, būtina nustatyti nuoseklią ginčo šalių ir Šiaulių apygardos teismo veiksmų chronologiją. Bylos duomenys ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad:
2012 m. vasario 1 d. UAB „LABBIS“ su prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę ? įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją stabdyti viešojo pirkimo Nr. 108424 procedūras ir įpareigoti pareiškėją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (toliau – ir Laikinoji apsaugos priemonė) – iki ieškinio padavimo, kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą (tai patvirtina duomenys LITEKO sistemoje bei pareiškėjo atstovo baigiamoji kalba pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (II t., b. l. 118));
2012 m. vasario 2 d. nutartimi teismas įpareigojo UAB „LABBIS“ pašalinti trūkumus, t. y. iki 2012 m. vasario 10 d. sumokėti 500 Lt žyminio mokesčio už pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ir pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą teismui (duomenys LITEKO sistemoje);
2012 m. vasario 2 d. UAB „LABBIS“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įvertinti pirkimo dokumentų bei perkančiosios organizacijos (pareiškėjo) atliktų procedūrų teisėtumą (I t., b. l. 157?159);
2012 m. vasario 6 d. UAB „LABBIS“ padavė ieškinį Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašė panaikinti pareiškėjo sprendimą dėl UAB „LABBIS“ pasiūlymo pripažinimo neatitinkančiu Konkurso sąlygų reikalavimų;
2012 m. vasario 7 d. priimtas ir pareiškėjui nusiųstas atsakovo sprendimas Nr. 4S-554;
2012 m. vasario 8 d. nutartimis Šiaulių apygardos teismas priėmė UAB „LABBIS“ ieškinį ir atmetė prašymą dėl Laikinosios apsaugos priemonės (I t., b. l. 9?11, LITEKO sistema);
2012 m. vasario 9 d. pareiškėjas raštu informavo atsakovą apie tai, kad UAB „LABBIS“ pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą taikyti Laikinąją apsaugos priemonę ir ieškinį dėl pirkimo procedūrų teisėtumo vertinimo (I t., b. l. 6?7);
2012 m. vasario 15 d. pareiškėjas elektroniniu laišku informavo atsakovą apie 2012 m. vasario 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis (I t., b. l. 8).
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog gavęs UAB „LABBIS“ prašymą įpareigoti pareiškėją sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 108424 procedūras bei uždrausti sudaryti pirkimo sutartį ir pradėjęs administracinę procedūrą (tyrimą) atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie iš esmės analogišką ginčą nagrinėjamą Šiaulių apygardos teisme. Ir nors kreipdamasis į atsakovą, pareiškėjas jį informavo apie teismui paduotą prašymą dėl Laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir pareiškėjo ketinimą paduoti ieškinį dėl UAB „LABBIS“ teisių pažeidimo pirkimo metu, tačiau vien prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimas neįpareigoja atsakovo sustabdyti administracinę procedūrą, o kreipimesi išreikštas UAB „LABBIS“ ketinimas kreiptis į teismą, negali būti prilyginamas žinojimui apie teismo procesą analogišku klausimu vykimą, nes UAB „LABBIS“ galėjo neįgyvendinti savo ketinimo ir ieškinio teismui nepaduoti arba ieškinys galėjo būti nepriimtas. Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas turėjo teisę pradėti administracinę procedūrą (tyrimą) pagal tuo metu galiojusios VPĮ redakcijos (galiojo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.) 8² straipsnio 1 dalies Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos 2 punkto (vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus), 2 dalies Viešųjų pirkimų tarnybos teisės 2 punkto (gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimais ir pirkimo sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu) ir 6 punkto (įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus) nuostatas. Atitinkamai šio tyrimo metu 2012 m. vasario 7 d. priimtas sprendimas Nr. 4S-554 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas iki civilinės bylos iškėlimo teisme. Jau minėtų VPĮ nuostatų pagrindu atsakovas turėjo teisę tirti pirkimo dokumentus bei pareiškėjo veiksmų pirkimo organizavimo metu teisėtumą, taip pat turėjo teisę įpareigoti pareiškėją stabdyti viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūras.
Dėl atsakovo 2012 m. kovo 22 d. išvados Nr. 4S-1296 „Dėl pirkimo procedūrų įvertinimo“
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įvykių chronologiją ir byloje esančią medžiagą, akivaizdu, kad sprendimas Nr. 4S-1296, kurioje nurodyti pareiškėjo pirkimo metu daryti VPĮ pažeidimai ir pareiškėjas įpareigotas nutraukti pirkimo procedūrą, priimtas atsakovui jau žinant, kad UAB „LABBIS“ Šiaulių apygardos teismui pateiktas prašymas taikyti Laikinąją apsaugos priemonę atmestas, kad teisme nagrinėjamas UAB „LABBIS“ ieškinys dėl jo teisų pažeidimo konkurso metu.
Dėl šios priežasties, siekiant įvertinti, ar sprendimas Nr. 4S-1296 yra teisėtas, ar priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl naikintinas, šios bylos kontekste, būtina nustatyti ar nebuvo pažeisti tokio sprendimo priėmimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai. Konkrečiai nagrinėjamu atveju vertintinas VPĮ nuostatų, suteikiančių Viešųjų pirkimų tarnybai teisę kontroliuoti, kaip vykdant viešųjų pirkimų procedūras laikomasi VPĮ nuostatų, įtarus galimą(-us) VPĮ pažeidimą(-us) įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, o nustačius VPĮ pažeidimus įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūrą (konkrečiai 8² straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir VAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatos santykis.
VPĮ 8² straipsnio 2 dalies 6 punktas Viešųjų pirkimų tarnybai suteikia teisę įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus.
VAĮ 23 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui neabejotinai buvo žinoma aplinkybė tiek dėl civilinės bylos nagrinėjimo fakto, tiek dėl šios bylos šalių, kilusio ginčo pagrindo bei dalyko, nulemiančių civilinėje byloje ir administracine tvarka nagrinėtų reikalavimų tapatumą, nes atsakovas minėtoje byloje dalyvavo kaip institucija teikianti išvadą dėl ginčo.
Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju, atsakovui sužinojus apie analogiškos bylos nagrinėjimą teisme, turėjo būti taikoma VAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostata, ir atsakovas privalėjo administracinę procedūrą sustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovo nuomone, jo atliktas tyrimas nelaikytinas administracine procedūra VAĮ prasme, be to, VPĮ, kaip lex specialis nuostatos turi pirmumą VAĮ atžvilgiu, todėl, net ir vykstant teisminiam procesui, jis neturėjo pareigos stabdyti jo atliekamo tyrimo dėl pareiškėjo veiksmų organizuojant pirkimą, juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vykdytas tyrimas buvo platesnės apimties nei teisme nagrinėjamas ginčas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pastebi, kad nors sprendime Nr. 4S-1296 atsakovas konstatavo tris pirkimo metu padarytus VPĮ pažeidimus ? 1) neužtikrintas VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje numatytas reikalavimas, kad pirkimo sutarties sąlygos pirkimo sutarties galiojimo metu negali būti keičiamos, taip kartu pažeistas ir skaidrumo principas, nes suteikta galimybė sutartinius įsipareigojimus perleisti trečiajam asmeniui, neatitinkančiam pirkimo sąlygose tiekėjams keliamų reikalavimų; 2) ekspertinio vertinimo metu vertinant ne tik su UAB „LABBIS pasiūlymu pateiktą informaciją bei demonstracijos metu surinktus duomenis pažeista VPĮ 39 straipsnio 7 dalis ir skaidrumo principas, nes pirkimo sąlygose nėra reikalavimo būti įdiegus identiškas sistemas, pagal kurias vertinama pasiūlymo atitiktis Techniniams reikalavimams; 3) perkančioji organizacija (pareiškėjas) atplėšusi vokus su tiekėjų pasiūlymais, nepradėjo pildyti Pirkimo procedūros ataskaitos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, taip pažeidžiant VPĮ 19 straipsnio 3 dalies reikalavimą, tačiau įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras grindžiamas vien antruoju pažeidimu, kuris analogiškas ginčui, kuris paraleliai buvo nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas turėjo pareigą sustabdyti savo tyrimą dėl šio pažeidimo, ta apimtimi, kiek tas pats klausimas buvo nagrinėjamas teisme iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. To nepadarius, Išvada Nr. 4S-1269 laikytina neteisėta, nes priimta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl turi būti naikinama.
Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pripažįstant atsakovo kaip specialios institucijos skirtos viešųjų pirkimų kontrolei svarbą ir jai suteiktų įgaliojimų reikšmę, kuri tam tikrai atvejais yra platesnė nei teismo, nagrinėjančio tik tam tikrus, ieškinyje nurodytus galimus viešųjų pirkimų procedūros pažeidimo klausimus, jei sprendime Nr. 4S-1296 nurodytas įpareigojimas nutraukti viešojo pirkimo procedūrą būdų grįstas pirmuoju ir (ar) trečiuoju iš išvardytų VPĮ pažeidimų, teismo išvada, dėl pareigos sustabdyti administracinę procedūrą, atsižvelgiant į tai, kad teisme nagrinėjas iš esmės analogiškas ginčas, galėtų būti kitokia.
Atsakant į pareiškėjo argumentus, kad VPĮ yra lex specialis VAĮ atžvilgiu, todėl šiuo atveju VAĮ 23 straipsnio 4 dalis negalėjo būti taikoma ir tyrimas neturėjo būti sustabdytas, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad viešųjų pirkimų tarnyba ? viešojo administravimo sistemos subjektas, todėl turi laikytis ir kitų teisės aktų, ne tik VPĮ, tiesiogiai reglamentuojančio šios institucijos veiklą. Vienas iš tokių teisės aktų ? VAĮ, kurio 1 straipsnyje pasisakyta, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-146/2012); siauresnė viešojo administravimo subjekto kompetencija ir prioriteto suteikimas teisminiam ginčo nagrinėjimui, nesudaro pagrindo viešojo administravimo subjektui nesilaikyti VAĮ nustatytų privalomų procedūrų, kurios galioja visiems viešojo administravimo subjektams nepriklausomai nuo to, kokioje srityje jie veikia (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2094/2012). Taigi nors ir atsakovo veiklą reglamentuoja specialus įstatymas ? VPĮ, konstatuotina, jog atsakovas, kaip bet kuris viešojo administravimo subjektas, turi paisyti ir VAI nustatytų reikalavimų, taip pat ir VAĮ 23 straipsnio 4 dalies, nes VPĮ nenustato specialių taisyklių šiuo klausimu (kai vienu metu tuo pačiu klausimu vyksta ir administracinė procedūra, ir teismo procesas), todėl taikytina bendroji norma, t. y. VAĮ reikalavimai.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl termino, per kurį turėjo būti priimtas sprendimas Nr. 4S-1296, pažeidimo neturi reikšmės bylos išsprendimui, nes viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012).
Dėl atsakovo 2012 m. balandžio 18 d. rašto Nr. 4S-1771 „Dėl pirkimo vertinimo išvados“
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad ginčo administracinėje byloje dalykas gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, tai jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas, nes nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas iš esmės būtų betikslis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-424/2010; 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-667/2010; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1458/2010).
Teisėjų kolegija įvertinusi šio skundžiamo akto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovo 2012 m. balandžio 18 d. raštas Nr. 4S-1771 yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Atsižvelgiant į tai ir remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 4S-1771.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą, dalyje dėl atsakovo 2012 m. balandžio 18 d. rašto Nr. 4S-1771, ir tenkino pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 4S-1269. Tačiau dalyje dėl 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 4S-554 panaikinimo, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl ši sprendimo dalis keistina, pripažįstant atsakovo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 4S-554 teisėtu ir paliekant jį galioti, dėl ko apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LABBIS“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą jo naudai iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o teismo posėdžio metu pateikė PVM sąskaitą-faktūrą už UAB „LABBIS“ suteiktas teisines paslaugas, jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą ir klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 4 d.). Atitinkamai ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „LABBIS“ prašymo dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje, priteisinimo pagrįstumo, pirmiausia pažymėtina jog ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis vertintina kaip priimta UAB „LABBIS“ naudai, nes UAB „LABBIS“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos tesimo sprendimą, kuriuo buvo panaikinti du atsakovo sprendimai (2012 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 4S-554 ir 2012 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 1269), paliekant vieną jų (2012 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 4S-554) galioti. Kadangi pastarajame sprendimas priimtas būtent UAB „LABBIS“ iniciatyva, pripažintina, kad šio sprendimo palikimas nepanaikintu apgina UAB „LABBIS“ teises.
Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog UAB „LABBIS“ pagrįstai pateikė prašymą išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme, priteisimui, todėl toliau nagrinėjami UAB „LABBIS“ prašyme nurodytų išlaidų pagrįstumo ir priteistino dydžio klausimai.
UAB „LABBIS“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą, klientui suteiktų teisinių paslaugų atskaitą ir advokato sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad UAB „LABBIS“ sumokėjo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą už teisines paslaugas – 11 628,10 Lt. Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje detalizuota kokias teisines paslaugas advokatas suteikė klientui šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo proceso metu, kiekvienos jų įvertinimas advokato darbo valandomis (susipažinimas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu a. b. Nr. I-2429-437/2012 (2,5 val.), teisinių argumentų ir teisinės strategijos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, parengimas (3 val.), atsiliepimo parengimas (15 val.) ir pasirengimas atstovavimui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir jo atstovavimas teismo posėdyje (7,5 val.), iš PVM sąskaitos faktūros matyti, viena advokato darbo valandos kaina – 310 Lt.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „LABBIS“ interesus šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, atstovavimo sutarties pagrindu (I t., b. l. 153), atstovavo advokatas D. Soloveičikas, kuris atstovaujamojo vardu parengė apeliacinį skundą (II t., b. l. 146?152), atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (III t., b. l. 13?17) ir dalyvavo apeliacinės instancijos 2012 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje, trukusiame nuo 9 val. 37 min. iki 10 val. 07 min. (viso – 30 min.).
Išlaidos už šių teisinių paslaugų teikimą gali būti priteisiamos, vadovaujantis Rekomendacijų 8.10, 8.11 ir 8.18 punktais, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar reikalaujami išlaidų dydžiai neviršija nustatytų Rekomendacijose ir ar jie galimi priteisti nurodyta apimtimi.
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant priteistiną užmokestį už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, vadovaujamasi Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ ir pagrindu imamas 800 Lt dydžio MMA, nes šios teisinės paslaugos teiktos po 2008 m. sausio 1 d., tačiau iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., nuo kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtino 850 Lt MMA, o apskaičiuojant priteistinas išlaidas už atstovavimą teismo posėdžio metu, kuris vyko 2012 m. lapkričio 19 d., pagrindu imama 850 Lt MMA.
Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „LABBIS“ atstovas advokatas D. Soloveičikas dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (II t., b. l. 59?66; 123?139), todėl apskaičiuojant išlaidas priteistinas už apeliacinio skundo parengimą taikytinas Rekomendacijų 8.10 punktas, numatantis, kad maksimali galima priteisti suma už apeliacinį skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme yra 1 600 Lt (2 x 800). Iš UAB „LABBIS“ pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros ir Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos) matyti, jog už apeliacinio skundo parengimą (kuris, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012), apima tiek susipažinimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek strategijos jam parengti sudarymu, tiek paties apeliacinio skundo parengimą) UAB „LABBIS“ sumokėjo 1 705 Lt (5,5 val. x 310 Lt). Ši suma viršija Rekomendacijose nurodyta maksimalų galimą priteisti dydį, todėl negali būti priteisiama pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad byla nebuvo sudėtinga (remiantis Lietuvos vyriausiojo teismo praktika vertinant, ar byla sudėtinga, kreipiamas dėmesys į sprendžiamų byloje klausimų naujumą ir išskirtinumą, dalyvaujančių asmenų skaičių, taikomų teisės aktų kiekį, būtinybę rinkti daug įrodymų ar rėmimąsi specialiomis žiniomis, suformuotos vieningos teismų praktikos atitinkamos kategorijos bylose (ne)buvimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011), teisėjų kolegija turi teisę nepriteisti maksimalios pagal Rekomendacijas leidžiamos sumos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62–631/2011). Įvertinusi nagrinėjamos bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tuo atveju jei UAB „LABBIS“ apeliacinis skundas būtų tenkintas pilna apimtimi, jam galėtų būtų priteistina ¾ (75 proc.) Rekomendacijose nurodytos maksimalios už šią teisinę paslaugą sumos ? 1 200 Lt (1 600 x 0,75). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir panaikintas tik vienas pirmosios instancijos teismo panaikintų sprendimų, ši suma dalintina pusiau, todėl viso už išlaidas už apeliacinio skundo parengimą UAB „LABBIS“ priteistina 600 Lt (1 200 /2).
Remiantis Rekomendacijų 8.11 punktu, maksimali galima priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 200 Lt (1,5 x 800). Pagal UAB „LABBIS“ pateiktus dokumentus, matyti, kad už šį procesinį dokumentą jis sumokėjo 4 650 Lt (15 val. x 310 Lt). Ši suma akivaizdžiai viršija maksimalią galima priteisti sumą, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus (bylai nesant sudėtingai ir apeliacinį skundą tenkinus dalinai) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą UAB „LABBIS“ už išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą priteistina 450 Lt (1200 x 0,75/2)
UAB „LABBIS“ taip pat prašo priteisti atstovavimo išlaidas už advokato atstovavimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir pasirengimą šiam atstovavimui, šias teisines paslaugas įvertindamas 2 325 Lt (7,5 val. x 310 Lt). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (žr. pvz. 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010), jog tokio pobūdžio teisinė paslauga, kaip pasirengimas bylos nagrinėjimui (teisinės konsultacijos ir pan.), nelaikoma savarankišku veiksmu ir yra traktuojama kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamoji dalis. Todėl nagrinėjamu atveju atskirai nepriteistinas pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pasiruošimui bylos nagrinėjimui atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaip minėta teismo posėdis truko 30 min., t. y. pusę valandos, maksimali pagal Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktus galima priteisti suma – 63,75 Lt (0,15 x 850/2). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus (bylai nesant sudėtingai ir apeliacinį skundą tenkinus dalinai) UAB „LABBIS“ už atstovavimo teismo posėdyje patirtas išlaidas, priteistina 23,91 Lt (63,75 x 0,75/2).
Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, UAB „LABBIS“ taip pat priteistina pusė žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo padavimą (II t., b. l. 153), sumos – 25 Lt.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „LABBIS“ naudai iš pareiškėjo priteistina 1 098,91 Lt (600 + 450 + 23,91 + 25) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43, 44 straipsniais, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
Atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „LABBIS“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 4S-554, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės UAB „LABBIS“ naudai priteisti 1 098,91 Lt bylinėjimosi išlaidų
Nutartis neskundžiama.