- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-633-544/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04036-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- O. R.
- Atsakovas
- AB „Lesto“
- Trečiasis asmuo
- UAB “Palink”, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB “Panprojektas”, UAB “BRK statyba”, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-633-544/2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant atsakovės atstovui Olegui Juškai, ieškovei O. R., jos atstovui advokatui Antanui Jarašiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB „Lesto“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-739/2011 pagal ieškovės O. R. ieškinį dėl nuosavybės teisių pažeidimo ir kompensacijos priteisimo iš atsakovės AB “Lesto” ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl servituto nustatymo, esant tretiesiems asmenims UAB “Palink”, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB “Panprojektas”, UAB “BRK statyba”, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) įpareigoti atsakovą AB „Rytų skirstomieji tinklai“, šiuo metu – AB „Lesto“ (2 t., b. l. 72-79), objekto „10kV KL ir 10/0,4 kV MT statyba, 10kV OL iškėlimas ir drenažo rekonstravimas EET Panevėžio r. sav. Velžio sen.Vaišvilčių II k.“ įgyvendintoją ir savininką, iškelti elektros inžinierinius tinklus iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,0600 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. 6644/0003:355 Molainių k.v. unikalus Nr. 4400-0916-9406), esančio Panevėžio r. sav. Berniūnų k. arba ryšium su šiuo nuosavybės teisių pažeidimu bei už servituto nustatymą žemės sklypui priteisti jai iš atsakovės 12 000 Lt kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2007-05-11 nusipirko iš valstybės 0,06 ha žemės sklypą Panevėžio r. sav. Berniūnų k. 2008 metais sužinojo, kad jos sklype nutiesti elektros inžinieriniai tinklai (požeminis elektros kabelis), kurių tiesimui teisės aktų nustatyta tvarka sutikimo nedavė. Su ja nebuvo sudaryta sutartis dėl servituto ir kompensacijos už sklypui nustatytus apribojimus nustatymo. Ateityje tikėjosi sklypo paskirtį pakeisti ir jame statyti gyvenamąjį namą su priklausiniais. Dėl minėto elektros kabelio paklojimo sklypas prarado vertę, nes jame ribojamos statybos, gali būti nesveika auginti daržoves, po žemės kasimo darbų reikėjo sklypo paviršių išlyginti. Nurodė, jog sutinka su atsakovės priešieškinio reikalavimu dėl servituto nustatymo, bet reikalauja, jog jis būtų atlygintinis ir priteista atitinkama kompensacija (1 t., b. l. 3-6, 2 t., b. l. 15-20, 25).
Atsakovė AB „Lesto“ priešieškiniu prašė nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-0916-9406, pagal UAB „Panprojektas“ parengtą 10 kV KL ir 10/0,4 kV MT statybos, 10 kV OL iškėlimo ir drenažo rekonstravimo EET (Berčiūnų TP rekonstravimas) AEEAS Vaišvilčių II k, Velžio sen, Panevėžio r. elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų projektą ir UAB „Topografiniai matavimai“ parengtą servituto žemės sklype projektą, nutiestos 10 kV požeminės kabelių linijos apsaugos zonų ribose, koordinačių sistemos taškuose Nr. 7 (x=6175411.95, y=515685.47), Nr. 8 (x=6175414.61, y=515685.06), Nr. 9 (x=6175419.50, y=515717.12), Nr. 10 (x=6175417.10, y=515725.11), Nr. 11 (x=6175413.94, y=515725.58), Nr. 12 (x=6175416.79, y=515716.91) neterminuotą servitutą, kurio plotas – 110 kv. m., suteikiantį teisę aptarnauti, eksploatuoti, remontuoti, modernizuoti, bei naudoti 10 kV požeminę kalbelių liniją. Nurodė, kad elektros inžinieriniai tinklai per ieškovės sklypą yra nutiesti pagal teisėtai išduota projektą ir statybos leidimą, todėl nėra atsakovo kaltės dėl ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo. Reikalavimas dėl elektros kabelio iškėlimo yra neprotingas, nes nutiesto elektros kabelio pagalba yra tenkinami elektros vartotojų poreikiai, tam yra viešas interesas, įrengtoji linija yra ypatingai svarbi, kabelio iškėlimo sąnaudos būtų neproporcingai didelės, o ieškovės reikalavimas dėl 12000 Lt kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas, nes jos sklype įstatymais nustatyta daugybė apribojimų dėl virš sklypo einančios aukštos įtampos elektros linijos, per sklypą žemėje nutiestos aukšto spaudimo kanalizacijos linijos, šalia sklypo esančio kelio apsaugos juostos, todėl minėtas apribojimas esminės įtakos neturi. Sklypo vertė yra nedidelė, o teismui ieškovės pateiktoje sklypo vertės nustatymo ataskaitoje sklypo vertė neteisingai padidinta. Sklypo paskirties keisti neleidžia Panevėžio rajono savivaldybė teritorijos bendrasis planas. Todėl ieškovė negalės statyti gyvenamojo namo ir jos prašoma kompensacijos suma per didelė (2 t., b. l. 99-102, 152-155).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-06-27 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė atlygintinį servitutą minėtam žemės sklypu, iš atsakovės ieškovei priteisė 1500 Lt kompensaciją už ieškovės kaip sklypo savininkės teisių suvaržymą, nustatė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių ir valstybei. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad ieškovės pagal 2007-05-11 pirkimo-pardavimo sutartį įsigytame žemės ūkio paskirties žemės sklype Panevėžio r. sav. Berniūnų k. jau buvo nustatytos specialios elektros linijų, kelių apsaugos zonos bei įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, o 2008 metų antroje pusėje – 2009 metų pradžioje per minėtą sklypą buvo nutiesti elektros inžinieriniai tinklai – požeminio elektros kabelio linija. Elektros inžinieriniai tinklai per ieškovės žemės sklypą buvo nutiesti pagal nustatytą tvarką vartotojui UAB „Palink“ sudarius elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų pagal technines sąlygas paslaugos sutartį Nr.10230/680473 su AB „Lesto“. Nors buvo pateiktos reikalingos paraiškos, išduotos techninės sąlygos, parengtas techninis projektas, kuriuo suprojektuota požeminį elektros kabelį tiesti ir per ieškovės žemės sklypą, kuriam pritarė atitinkamos institucijos ir buvo išduotas statybos, tačiau su ieškove nebuvo sudaryta sutartis dėl elektros kabelio paklojimo ir su tuo susijusių nuostolių kompensavimo. Pagal 2009-01-08 Elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo aktą Nr. 210-9-027 elektros inžinieriniai tinklai, nutiesti per ieškovės žemės sklypą, yra atsakovės nuosavybė ir jos eksploatuojami. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistos LR CK 4.39 str., LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 23 str. 6 d., LR Elektros energetikos įstatymo 50 str. 5 d. nuostatos, nes ieškovė nebuvo davusi sutikimo ir su ja nebuvo sudaryta jokia sutartis dėl elektros tinklų tiesimo per jos sklypą, dėl jos sklypo naudojimo, kompensacijų ar servituto nustatymo. Nors byloje yra duomenų, kad tuo metu, kai buvo rengiami elektros inžinierinių tinklų projektavimo ir statybos dokumentai ir kai 2007-06-04 buvo išduotas leidimas objekto statybai, ieškovė dar nebuvo įregistravusi žemės sklypo nuosavybės teisės, todėl sutikimą dėl tinklų tiesimo per šį žemės sklypą davė valstybę atstovaujanti Panevėžio apskrities viršininko administracija, tačiau 2007-05-15 Panevėžio rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolas Nr.165 ir 2007-06-04 statybos leidimas buvo anuliuoti, o inžinierinių tinklų projektavimo ir statybos dokumentai buvo rengiami (koreguojami) iš naujo ir jų išdavimo metu ieškovė jau buvo žemės sklypo savininkė. Teismas sprendė, jog ieškovės nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo apribota neteisėtai. Ieškovei iš esmės sutinkant su servituto nustatymu, tačiau reikalaujant kompensacijos už jos teisių suvaržymą, teismas konstatavo esant pagrindą nustatyti atlygintiną atsakovo reikalaujamo turinio servitutą ieškovės žemės sklypui (CK 4.111 str.1d., 4.112 str.1d., 4.123 str., 4.126 str., 4.128 str.1d., 4.129 str.). Atsižvelgęs į nagrinėjamo apribojimo plotą sklype, į anksčiau sklypui nustatytas specialias elektros linijų, kelių apsaugos zonų sąlygas, melioracijos sistemos bei įrenginių, spaudiminės kanalizacijos linijas, į tai, kad dėl naujai nustatomų apribojimų ieškovei nebus trukdoma naudoti sklypą pagal jam nustatytą paskirtį žemės ūkio veiklai ir kad ji negalės keisti sklypo paskirties gyvenamojo namo statybai, į tai, kad servitutas nustatomas neterminuotai ir bendrojo plano nustatyti apribojimai gali keistis, į tai, kad atsakovei priklausantis elektros kabelis per ieškovės sklypą nutiestas nesant jos sutikimo ir jai nebuvo kompensuoti nuostoliai, į galimą nežymų UAB „Ober-haus“ nustatytos 5500 Lt ieškovės žemės sklypo rinkos vertės iki elektros kabelio per jį nutiesimo pasikeitimą, į tai, kad dėl servituto nustatymo atsakovė neįgijo didelės naudos, o servituto nustatymas būtinas elektros tiekimui vartotojams užtikrinti, teismas nustatė 1500 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją dėl nustatomo servituto. Bylinėjimosi išlaidas iš šalių priteisė proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio ir priešieškinio reikalavimams. Spręsdamas ieškovės atstovo bylinėjimosi išlaidų proporcingo atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgė ne tik į priteisiamą piniginės kompensacijos sumą, bet ir į tai, kad sprendimu iš esmės buvo apgintos pažeistos ieškovės nuosavybės teisės tiek tenkinant ieškinį, tiek ir priešieškinį, o taip pat ir į bylos sudėtingumą (CPK 98 str., 3 str. 1 d2 t., b. l. 197-202).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimo dalį dėl 1500 Lt dydžio kompensacijos priteisimo ir priteisti mažesnę vienkartinę kompensaciją ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad nustatant vienkartinės kompensacijos dydį nebuvo įvertinta, kad nustatytasis 110 m² servituto plotas sprendime nurodytų koordinačių ribose patenka į jau faktiškai egzistuojančią lietaus ir fekalinės kanalizacijos įrenginių apsaugos zoną ir papildomai nedidina bendro sklypui nustatytų ribojimų ploto bei neriboja ieškovės teisės naudoti žemės ūkio paskirties sklypą pagal jo paskirtį ir gauti ekonominės naudos. Nors teismas pripažįsta, kad ieškovė negalės pakeisti žemės sklypo tikslinės paskirties, bet vis tiek remiasi prielaida ir teigia, kad ateityje bendruoju planu nustatyti ribojimai žemės sklypo paskirčiai gali keistis ir gyvenamojo namo statyba būtų galima. Iš abiejų žemės sklypo pusių papildomai yra nustatytos kelių apsaugos ir elektros linijų apsaugos zonos, kurių bendras ribojimų plotas sudaro 517 m², todėl ieškovė neturės reikiamo ploto gyvenamojo namo statybai, jai būtų papildomai nustatytos sklype esančių įrenginių rekonstravimo sąlygas, kurių įvykdymas iš esmės apsunkins namo statybą. Teismo sprendimas priteisti didesnę kompensaciją ieškovei motyvuojant tuo, kad servitutas padidina bendrą ribojimų sklype plotą ir gyvenamojo namo statybos galimybę, turi būti vertintinas kritiškai. Norminiai aktai dėl specialių sklypo naudojimo sąlygų, apsaugos zonų nenumato apribojimų žemės ūkio paskirties žemės sklypuose užsiimti žemės ūkio ar ūkine veikla, kuria ieškovė neužsiima. Teismas, ieškovei neįrodžius nuostolių dydžio, spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio, turėjo įvertinti ne tik byloje pateikta sklypo rinkos kainos nustatymo ataskaitą, bet turėjo įvertinti ir vertės pokyčius dėl servituto nustatymo. Ieškovė 2007-05-11 sklypo įsigijo už 126 Lt, indeksuota vertė - 202 Lt. Todėl teismas netinkamai įvertino įrodymus, kurie yra reikšmingi kompensacijos dydžiui nustatyti, dėl ko iš atsakovės priteisė nepagrįstai didelę kompensaciją, kuri turėtų būti mažinama iki 300 Lt.
Nurodo, jog teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu prašė nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiam sklypui neterminuotą servitutą ir šis reikalavimas buvo patenkintas pilnai, todėl iš ieškovės bendrovei turėjo būti priteistas 135 Lt žyminis mokestis. Nors teismas visiškai atmetė ieškovės reikalavimą dėl elektros inžinerinių tinklų iškėlimo bei iš dalies 1500 Lt sumai (12,5 procentų) patenkino ieškovės ieškinį dėl 12 000 Lt kompensacijos priteisimo, tačiau ieškovei iš atsakovės priteisė 66 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą ir 2100 Lt advokato pagalbos išlaidų atlyginimą, taip pat papildomai priteisė 360 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų reikalavimų sumai: iš atsakovės turėjo būti priteista 45 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, o 66 Lt žyminio mokesčio neturėjo būti priteisti iš atsakovės ieškovei. Priteistos 2100 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti taip pat turėjo priklausyti nuo atmestų ar patenkintų reikalavimų dydžio, todėl jos turėjo sudaryti 262,50 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje nustatyta, kad atsakovui įgyvendinant elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų projektą jai nuosavybės teise priklausančiame 0,06 ha žemės sklype, nesant jos sutikimo, savavališkai nutiesti paminėti elektros inžineriniai tinklai, pažeidžiant LR Energetikos įstatymo 11 str. 1 d., Elektros energetikos įstatymo 21 str., 50 str. 5 d.. LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 12 str. 1 d. 1 p., 3 p. ir 4 p.. 20 str. 2 d. 2 p., 23 str. 6 d. 3 p.. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" IV skyriaus 8.2.punktų, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ..Statybos leidimas" 15., 15.2., 15.4. punktų reikalavimus bei jos teises ir interesus. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovė. Apeliacinio skundo motyvus vertina nepagrįstais ir neatitinkančiais byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes teismas, nustatydamas vienkartinės kompensacijos dydį, tinkamai įvertino ir atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes, kurias išsamiai išdėstė. Nesutinka su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes tiek ieškinys, tiek priešieškinys dėl servituto nustatymo, esant jos sutikimui, buvo patekinti iš dalies, nes buvo nustatytas atlygintinis servitutas, o atsakovė to nebuvo prašiusi. Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų mano, kad šios išlaidos teismo sprendimu iš šalių priteistos pagrįstai, teisėtai įvertinus, kad sprendimu buvo apginta jos pažeistos nuosavybės teisės ir teisėti interesai bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir kitas šiai bylai svarbias aplinkybes (3 t., b. l. 14-18).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Palink“ prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas yra pagrįstas teisės ir fakto aspektu, todėl su juo sutinka (3 t., b. l. 21).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti. Nurodo, kad statybos leidimas Nr. Ll 0-08.0034 išduotas 2008-02-08, ir tuo metu 0,06 ha žemės sklypą Berniūnų k., Panevėžio r. sav. jau valdė O. R.. AB Rytų skirstomieji tinklai buvo ir yra projekto įgyvendintojas ir savininkas, kuris vykdė darbus neatsižvelgęs į ieškovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, nesudarė su ja sutarties dėl leidimo gavimo tiesti elektros inžinierinius tinklus per jos asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, nors norminiai teisės aktais numatė pareigą su ja sudaryti atitinkamą sutartį. Mano, kad inžinierinių tinklų objekto projektuotojai, vadovaujantis LR statybos įstatymo 23 str., 6 d., Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" IV Skyriaus 8.2 p, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" 15, 15.2, 15.4 punktais, turėjo gauti ieškovės sutikimą (sutartį) dėl leidimo gavimo tiesti elektros inžinierinius tinklus per ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomą 0,06 ha žemės sklypą. Todėl yra pažeistos ieškovės teisės į nuosavybės neliečiamybę nutiesus elektros inžinierinius tinklus per jai priklausantį žemės sklypą (3 t., b. l. 29-31).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio nustatymo, turi vadovautis jam suteikta nuožiūros teise ir bylinėjimosi išlaidas priteisti pagal CPK reikalavimus (3 t., b. l. 34-35).
Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nustatyti atlygintinį servitutą ir nustatė kompensaciją, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, todėl visų jų išsamiai nekartoja.
Iš bylos duomenų matyti, kad sudarytos generalinės rangos sutarties tarp UAB „Palink“ ir UAB „BRK statyba“ pagrindu 2007-12-05 UAB „BRK statyba“ sudarė objekto10 kV KL ir 10,0,4 kV MTT statybai, 10 kV OL iškėlimui ir drenažo rekonstravimui EET Panevėžio raj. sav. Velžio sen. Vaišvilčių II k. projektinės dokumentacijos paruošimo sutartį su UAB „Panprojektas“, pagal kurią UAB „Panprojektas“ parengė objekto techninį projektą, kuriuo suprojektuota požeminį elektros kabelį tiesti ir per ieškovės žemės sklypą. UAB „BRK statyba“ sudarė sutartis su dėl elektros kabelio paklojimo ir su tuo susijusių nuostolių kompensavimo su privačiais asmenimis, per kurių žemės sklypus pagal parengtą projektą buvo numatyta tiesti elektros inžinierinius tinklus, o atsakovas su šiais asmenimis sudarė servitutų nustatymo jų žemės sklypams, kompensacijų mokėjimo sutartis (2 t., b. l. 32-59). Su ieškove, kuri 2008-01-29 Panevėžio rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijai pritariant parengtam projektui ir nusprendžiant išduoti statybos leidimą bei 2008-02-08 išduodant statybos leidimą minėtam objektui, buvo nekilnojamo turto registre įregistruota turto savininkė, tokios sutartys sudarytos nebuvo (1 t., b. l. 40-44, 96-97, 2 t., b. l. 87-89). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo CK 4.39 str., LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 23 str. 6 d., LR Elektros energetikos įstatymo 50 str. 5 d. nuostatų ir ieškovės teisių pažeidimą. Byloje nėra ginčo, kad pagal galiojančius statybos procesą reglamentuojančius teisės aktus inžinierinių tinklų objekto statytojas at įgaliotas jo atstovas turėjo gauti ieškovės sutikimą dėl kabelio paklojimo per jos žemę (1 t., b. l. 55, 49, 53-54). Teismas taip pat tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl atlygintinio atsakovės prašomo nustatyti turinio servituto ieškovės žemės sklypui (CK 4.111 str.1d., 4.112 str.1d., 4.123 str., 4.126 str., 4.128 str.1d., 4.129 str.). Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei teismo išvados, kad minėtam ieškovės žemės sklypui būtina nustatyti neterminuotą atlygintinį servitutą, kad jį atlyginti turi apeliantė, tačiau nesutinka su nustatytu nepagrįstai dideliu kompensacijos dydžiu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, kurie yra reikšmingi kompensacijos dydžiui nustatyti, dėl ko iš atsakovės priteisė nepagrįstai didelę kompensaciją bei kad yra pagrindas ją sumažinti iki 300 Lt. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, kurios apeliaciniu skundu neginčijamos, išsamiai išdėstė įrodymus, kuriais vadovaujasi nustatydamas ieškovei priteistinos kompensacijos dydį, nurodė argumentus, kodėl kai kuriuos įrodymus atmeta, lygino juos tarpusavyje, su kitais įrodymais, po ko padarė atitinkamas išvadas, su kuriomis nesutinti nėra faktinio pagrindo bei nėra pagrindo pripažinti, kad buvo nesivadovauta teismų praktika šiuo klausimu. Kaip matyti iš teismo sprendimo ir apeliacinio skundo motyvų, teismas faktiškai atsižvelgė į visus faktus, kuriuos apeliantė nurodo apeliaciniame skunde, tačiau juos įvertino ne visai taip, kaip tikėjosi apeliantė. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti nepalankiau apeliantei, nesudaro pagrindo išvadai, kad jie įvertinti ne pagal CPK reikalavimus. Nors apeliantė nurodo, kad žemės sklypo vertė yra labai maža, todėl kompensacija per didelė, tačiau 92 Lt, 240 Lt kainą tvirtina tik 2007-06-21, 2010-07-16 pažymėjimai atlikus vertinimą 2007 metais, juose nurodyta ne individuali sklypo rinkos vertė, bet vidutinė rinkos vertė (1 t., b. l. 23-24, 71-72 125-126, 2 t., b. l. 145, 146), kuri šiuo atveju neatitinka realios minėto sklypo rinkos vertės, ką patvirtina atestuoto turto vertintojo UAB „Ober-haus“ minėto sklypo 5500 Lt rinkos kainos nustatymas 2008-09-01 dienai, taip pat įvertinus tai, kad sklypas yra žemės ūkio paskirties bei į jam nustatytas specialias naudojimo sąlygas (2011-03-14 turto vertinimo ataskaita, 2 t. ,b. l. 119-135). Ženkliai sumažindamas ieškovės prašomos priteisti kompensacijos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovei 2007-05-11 įsigyjant iš valstybės žemės sklypą, dar 2006-12-21 Panevėžio rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T-261 buvo patvirtintas žemės sklypo, unikalus Nr. 6677/0005:207, Vaišvilčių II km detalusis planas, numatantis keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties – pramonės ir sandėliavimo objektų statybai numatant vietas inžinierinių tinklų trąsoms su apribojimais, be to, jau su keliomis specialiomis žemės naudojimo sąlygomis (apie 510 kv. m. plote), dėl ko ieškovė negalėjo tikėtis, kad šio sklypo paskirtis bus pakeista į gyvenamųjų namų statybos (1 t., b. l, 53, 141-144). Pagrindinė sklypo paskirtis – žemės ūkio, todėl požeminių elektros tinklų įrengimas neapriboja jos teisės pagal šią paskirtį naudotis žemės sklypu. Pagal bylos duomenis, tuo metu, kai buvo rengiamas ir derinamas elektros inžinierinių tinklų statybos ir rekonstrukcijos projektas nuo 2006-10 mėn. iki 2007-05-15 ir 2007-06-04 statybos leidimo išdavimo metu ieškovė nebuvo įregistravusi nuosavybės teisės į žemės sklypą, ką ji padarė tik 2007-06-21, taip iš dalies pati įtakodama savo teisių pažeidimą (b. l. 125-126, 139-140). Ieškovė nors dirba, tačiau turi du nepilnamečius išlaikytinius, gauna nedidelį darbo užmokestį (2 t., b. l. 21-23), tuo tarpu atsakovė yra pelną gaunanti ir sėkmingai ūkinę-komercinę veiklą vykdanti įmonė. Kaip matyti iš UAB „BRK statyba“ sudarytų sutarčių dėl elektros kabelio paklojimo ir su tuo susijusių nuostolių kompensavimo su privačiais asmenimis, per kurių žemės sklypus pagal parengtą projektą buvo numatyta tiesti elektros inžinierinius tinklus ir atsakovo AB „Lesto“ sudarytų servitutų nustatymo jų žemės sklypams sutarčių, kitiems piliečiams, atsižvelgiant į valdytų sklypų dydžius ir vietą, buvo nustatomi kompensacijų dydžiai, kurie esminiai nesiskiria nuo šioje byloje ieškovei priteistos kompensacijos dydžio (2 t., b. l. 32-59).
Šalies argumentai
Kadangi ieškovė ieškiniu prašė iškelti elektros inžinierinius tinklus iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,0600 ha žemės sklypo ir priteisti 12 000 Lt kompensaciją, o atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti neatlygintinį servitutą, tai, teismui sprendimu nustačius atlygintinį servitutą ir priteisus mažesnę kompensaciją, buvo pagrindas išvadai, kad ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies. Todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad priešieškinys buvo patenkintas visiškai, iš ko vėliau kildinamas ir neteisingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių ir valstybei. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Priešieškinio reikalavimą, kuris buvo neturtinis patenkinus iš dalies, o ieškovei, neginčijančiai servituto nustatymo reikalingumo, priteisus 1500 Lt kompensaciją, teismas pagrįstai iš ieškovės atsakovei priteisė 67,5 Lt žyminio mokesčio, o ieškovei iš atsakovės - 66 Lt žyminio mokesčio už dalinį turtinio ginčo patenkinimą (CPK 80 str. 1 d. – 50 Lt ir pagal CPK 82 str. taikoma indeksacija). Žyminis mokestis už atmestą neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą iš atsakovės nepriteistas. Kadangi byla yra trijų tomų apimties, vyko ne vienas teismo posėdis, reikėjo reikalauti papildomų įrodymų ir aiškintis dėl tinkamų bylos šalių, tai 2100 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė už visą procesą pirmosios instancijos teisme, atitinka CPK 96 str. 5 d., 98 str. reikalavimus, 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius numatytus dydžius (išlaidos mažesnės už numatytas maksimalias). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be pagrindo iš atsakovės valstybei priteisė 360 Lt žyminio mokesčio, nes ieškinio dalis, už kurią jis sumokėtas, buvo atmesta, o ieškovei šio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas, todėl ši teismo sprendimo dalis panaikintina (2 t., b. l. 24).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas pripažįstamas pagrįstu tik dalyje dėl dalies bylinėjimosi išlaidų nepagrįsto priteisimo, kad tai nėra savarankiškas materialinis reikalavimas ir jis niekaip neįtakotas ieškovės, kad procesinis sprendimas lieka galioti ieškovės naudai, tai apeliantei iš ieškovės žyminio mokesčio dalis nepriteisiama (CPK 93 str. 4, 5 d.), o ieškovei, atsižvelgiant į apeliacinio skundo nedidelę apimtį, bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka trukmę ir kitas bylos aplinkybes, minėtų Rekomendacijų nuostatas, iš atsakovės priteisiama 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą teisme (CPK 96 3 t., b. l. 19, 28-29 – viso buvo 1700 Lt šių išlaidų). Byloje buvo 6,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (3 t., b . l. 13), kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už minimalias priteistinas bylinėjimosi išlaidas ( 2011-11-07 LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro įsakymas Nr. IR-261/IK-355, CPK 96 str. 6 d.).
Kadangi apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų neteisingo paskirstymo nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, tai jis atskiru žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 80 str. 1 d.). Todėl apeliantui AB „Lesto“ grąžintina be pagrindo sumokėta žyminio mokesčio dalis - 76 Lt (3 t., b. l. 3, CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir panaikinti jo dalį, kuria iš atsakovės AB „Lesto“ į valstybės biudžetą priteista 360 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės AB „Lesto“ ieškovei O. R. 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti atsakovei AB „Lesto“ 76 (septyniasdešimt šešių) Lt žyminio mokesčio permoką iš valstybės biudžeto (įmokėta 2011-07-21 mokėjimo nurodymu Nr. 000009291 VMI prie LR FM).