- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 1A-38-511-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00184-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- H. G.
- Advokatai
- Petras Jucevičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio ( kolegijos pirmininkas), Bronės Vidzėnienės ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo H. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį areštu 50 (penkiasdešimčia) parų.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
H. G. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įsigijo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) H. G. vardu, kurio blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t.y., blankas atspausdintas rašaliniu spausdintuvu, o jame esantys įrašai ir parašas atspausdinti lazeriniu spausdintuvu ir 2013-05-16, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), panaudojo šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr.(duomenys neskelbtini), pateikdamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniajam patruliui E. B..
Šalies argumentai
Nuteistasis H. G. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-24 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir apeliantą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nutraukiant bylą. Taip pat pripažinti esant kaltę lengvinančių aplinkybių. Skunde teigia, kad jo veika turėtų būti traktuojama kaip mažareikšmė pagal BK 37 str. Pagal galiojančio naujojo baudžiamojo įstatymo koncepciją veika mažareikšme yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Jo atžvilgiu nusikaltimas padarytas laikant netikrą vairuotojo pažymėjimą, šio nusikaltimo objektas, kartu ir saugoma įstatymų vertybė, apima specialiąją teisę, t. y. teisę vairuoti transporto priemonę. Tačiau byloje yra duomenų, jog teisę vairuoti transporto priemones jis turi pakankamai seniai, t. y. nuo 1998 m. kovo 20 d. (b. 1. 28), šią teisę jis turėjo ir tuo metu, kuomet iš jo buvo paimtas netikras vairuotojo pažymėjimas. Ši aplinkybė sąlygoja nusikaltimo, dėl kurio yra nuteistas, mažareikšmiškumą. Turėdamas teisėtai įgytą teisę vairuoti transporto priemones, negalėjo pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės (teisinės tvarkos), nors ir laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą. Dar net neprasidėjus baudžiamajam procesui davė rašytinius paaiškinimus ir prisipažino dėl to, kad buvo įgijęs netikrą vairuotojo pažymėjimą, taip pat gailėjosi dėl savo elgesio. Tačiau realių ketinimų panaudoti netikrą vairuotojo pažymėjimą neturėjo, kaip ir nebuvo priežasčių pažymėjimą panaudoti. Nors tai ką, padarė yra griežtai draudžiama ir baudžiama, tačiau iš jis neturėjo ketinimo pažeisti įstatymų saugomas vertybes. Viso baudžiamojo proceso metu davė išsamius parodymus, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, į ką pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nepagrįstai nepripažino tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Prisipažinimą apie netikrą vairuotojo pažymėjimą teisėsaugos institucijoms pateikė nedelsiant, ikiteisminiam tyrimui nesudarė kliūčių, be to, net ir kaltinamajame akte ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo nurodyta. Prisipažinimas nebuvo nulemtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų nekvestionuotinų įrodymų visuma. Jo atžvilgiu baudžiamajame procese buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl to jis jokių prieštaravimų nepateikė, o parodymų nuoseklumas leido greitai išnagrinėti šią bylą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog apeliantas savo kaltę prisipažino tik iš dalies, nulėmė skirtingi jo ir pareigūnų parodymai dėl netikro vairuotojo pažymėjimo pateikimo. Jis nurodė, jog netikro vairuotojo pažymėjimą laikė savo paso aplankale, o pareigūnų parodymais - pateikė atskirai. Pateikimo būdas (pase ar atskirai) teisiškai vertinant neturi jokios reikšmės. Be to, vairuotojo pažymėjimas yra dokumentas, kurio teisėto pateikimo galima reikalauti tik esant eismo dalyviu, t. y. būtent realizuojant specialiąją teisę. Šiuo atveju pareigūnai net neturėdami teisėto intereso, jam būnant (duomenys neskelbtini) (būstas), net negalėjo reikalauti pateikti vairuotojo pažymėjimo. Tai, kad nesutampa jo ir pareigūnų parodymai dėl netikro pažymėjimo pateikimo aplinkybių, negalima traktuoti, jog jis kaltu prisipažįsta tik iš dalies.
Apeliantas teigia, jog skiriant bausmę turėjo būti atsižvelgta ir į kitas svarbias aplinkybes - apeliantas yra vienišas, vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra teisėtai gaunamos pajamos, atliekant darbines pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)", o reali ir nenutrūkstama su laisvės atėmimu susijusi 50 parų arešto bausmė sąlygotų pareigų bendrovėje netekimą, žymiai sumenkintų materialaus pragyvenimo galimybes. Jo tiesioginė darbovietė yra Vilniaus mieste, o darbinė veikla susijusi su trumpalaikiais išvykimais į užsienį. Be to, jis rūpinasi savo dukromis, kurios studijuoja ir kurioms periodiškai teikia finansinę paramą. Jei būtų atskirtas nuo visuomenės, aplinkiniai prarastų pasitikėjimą apeliantu, vaikai apie jį susidarytų kriminalinės asmenybės neigiamą įspūdį, jis negalėtų jiems padėti moksluose, įprastai bendrauti ir auklėti. Atsižvelgus į padarytos veikos mažareikšmiškumo požymius, bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, būtų neproporcinga. Su laisvės atėmimu susijusios bausmės neskyrimas arba skirtinos žymiai mažesnės arešto bausmės dydis, jos išdėstymas bei įstatymo numatytos baudžiamojo poveikio priemonės turėtų žymiai didesnį poveikį, nei reali su laisvės atėmimu susijusi bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Apeliantas neginčija padaręs BK 300 str. 2 d. numatytą veiką, tą patvirtina byloje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Teisėjų kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu, veikos kvalifikacija, todėl plačiau to neaptaria.
Nesutiktina su apelianto skundo teiginiais, jog jis netikrą vairuotojo pažymėjimą įgijo, tačiau jo nepateikė. Tą paneigia policijos darbuotojo liudytojo E. B. parodymai, jog H. G. dokumentus - pasą ir vairuotojo pažymėjimą pateikė atskirai, kad liudytojas reikalavo, jog H. G. pateiktų būtent vairuotojo pažymėjimą, nes tyrė pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Šioje situacijoje akivaizdu, kad eismo įvykio dalyviai policijos pareigūnui privalo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir būdamas eismo įvykio dalyviu H. G. neabejotinai suprato, jog pateikia policijos darbuotojui pastarojo reikalaujamą dokumentą – būtent vairuotojo pažymėjimą, kuris apeliantui žinomai buvo suklastotas. Todėl H. G. veikė tiesiogine tyčia.
Nesutiktina, jog H. G. padaryta veika gali būti pripažinta mažareikšme. BK 300 str. 2 d. yra numatyta formalioji nusikaltimo sudėtis ir atsakomybė kyla nepriklausomai nuo padarinių. H. G. suklastotą vairuotojo pažymėjimą ne tik įgijo, bet ir būdamas eismo įvykio dalyviu, pateikė policijos darbuotojui, pastarajam aiškinantis eismo įvykio aplinkybes. Disponuojant netikru vairuotojo pažymėjimu yra pažeidžiama valdymo tvarka, tai susiję su didesnio pavojaus šaltinių - transporto priemonių - naudojimu ir kelia grėsmę valdymo tvarkai (kasacinė nutartis Nr. 2K-87/ 2009). Nesutiktina su apelianto argumentu, kad veika laikytina mažareikšme ir todėl, kad teisę vairuoti transporto priemonę jis turėjo. Apeliantas pripažįsta, jog prieš kurį laiką vairuotojo pažymėjimas iš jo buvo paimtas įstatymo nustatyta tvarka - 2010-11-25 H. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 2 d., taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones (b.l. 32 – 33). Nors šio uždraudimo terminas H. G. pasibaigęs, tačiau vairuotojo pažymėjimas vairuotojui grąžinamas tik įstatymo nustatyta tvarka ir išpildžius atitinkamas įstatymo numatytas sąlygas. Vairuotojas, kuriam nustatyta tvarka neišduotas (negrąžintas) vairuotojo pažymėjimas, nelaikomas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 1 d. nuostatas.
Skunde nepagrįstai teigiama, jog apeliantui taikytina atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis kaltu prisipažįsta ir gailisi. H. G. faktiškai pripažįsta tik dalį veikos, prisipažinimas yra nenuoširdus, nes veikos padarymo aplinkybes jis aiškina ne atvirai, bet sau palankesne linkme. Teismų praktikoje prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažįstami tais atvejais, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikaltimą, atvirai, nieko neslėpdamas ir nevengdamas atsakomybės duoda parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Todėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė H. G. netaikytina.
Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog dėl apelianto pripažinimo kaltės buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Tą paneigia pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo duomenys.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas H. G. bausmę, teisingai vadovavosi BK 54 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgė į veikos pavojingumą, teisiamojo asmenybę bei kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendyje išdėstydamas motyvus. Teisėjų kolegija su šiais motyvais sutinka ir jų nekartoja. H. G. paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, o bausmės dydis kiek mažesnis už šios rūšies bausmės vidurkį. Pažymėtina, jog nuteistasis teismui teikė neteisingus duomenis, jog arešto bausmė trukdo jam dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)". SODRos duomenimis H. G. šioje įmonėje dirbo 2013-03-04 - 2013-06-17, o pas ūkininką P. N. – 2014-01-10 – 2014-01-16 laikotarpiu(b.l. 119). Tai, kad apeliantas vėl nurodo įsidarbinęs kitur, jam paskirtos bausmės pagrįstumo nekeičia. Apeliantas teigia, kad dėl arešto bausmės sumažės jo galimybės padėti studijuojančioms dukroms, bendravimo galimybes, aplinkinių pasitikėjimas. Pažymėtina, kad kiekviena bausmė sukelia prasikaltusiam asmeniui neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegijos nuomone, H. G. paskirtoji bausmė nėra neteisinga ir bausmės proporcingumo principo ji nepažeidžia.
Naikinti ar keisti nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Nuteistojo H. G. apeliacinį skundą atmesti.