Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-29 · Byla Nr. ATP-458-487/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
ATP-458-487/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00556-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-458-487/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00556-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimo, kuriuo V. G. pripažintas kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą nubaustas 100 Lt bauda, už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą nubaustas 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos subendrintos ir V. G. paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nubaustas už tai, kad jis 2012-12-21 apie 19.00 val. vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Ford Mondeo“ v.n. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas L.Giros g., Vilniuje, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. 37198 BK, vairuojamą A. S. ir jį apgadino, nulauždamas kairės pusės galinio vaizdo veidrodį, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeidė KET 132, 232 p.p. ir ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. G. ginčija nutarimo dalį, kuria jis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. ir prašo paskirti švelnesnę nuobaudą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje jokiais įrodymais nepatvirtinta aplinkybė, kad jis buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, priešingai – jis, išsukdamas iš aikštelės prie parduotuvės, išvažiavo tvarkingai, su nukentėjusiojo automobilio nekontaktavo, matė jį atvažiuojantį, tačiau, kadangi jo automobilio langai buvo užšalę, automobilyje grojo muzika, jis nepastebėjo jokio kontakto. Apylinkės teismas neteisingai rėmėsi A. S. parodymais, o atmetė jo poziciją. Teismas nepagrįstai nurodo, kad jo automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio pažeidimai – įbrėžimai atitinka nukentėjusiojo automobilio apgadinimų aukštį ir pobūdį, nes jo automobilio veidrodėlio įbrėžimų nesimato. Jei jis būtų pajutęs kontaktą, tai iš eismo įvykio vietos tikrai nebūtų nuvažiavęs, nes žino, kad už pasitraukimą yra griežtai baudžiama, be to ir nukentėjusysis, jei jis pajuto kontaktą, turėjo atkreipti juo dėmesį, galbūt garsiniu signalu, tačiau to nepadarė. Todėl negalima laikyti, kad jis tyčia ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis neturėjo tikslo išvengti administracinės atsakomybės, materialinės naudos, pasišalindamas iš įvykio vietos, nesiekė.

Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jo padaryta žala nedidelė, jis neturėjo tyčios pabėgti iš įvykio vietos, susidūrimo nepajuto. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga šeimos poreikių tenkinimui, jis turi vežioti ligotą žmonos motiną pas gydytojus, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis gali prarasti darbą, kadangi dirba statybose, automobiliu turi vykti į tolimus objektus, vežioti darbo įrankius. Prašo teismą atsižvelgti į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam sukeltų neigiamas pasekmes, todėl, pritaikius ATPK 30¹ str., prašo paskirti mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudą -netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Su paskirta bauda jis sutinka.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

V. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, taisyklių 234 punkte įtvirtinta su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio pareiga nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Nors pažeidėjas neigia, jog jo vairuojamas automobilis kontaktavo su nukentėjusiojo A. S. automobiliu (duomenys neskelbtini) v.n. 37198 BK, jo kaltė padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra įrodyta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, paaiškinimais, fotonuotraukomis, kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. S. nurodė, jog jis 2012-12-21 apie 19.00 val. iš Vilniaus m. centro pusės automobiliu (duomenys neskelbtini) v.n. 37198 BK važiavo L.Giros gatve. Matė, kaip iš aikštelės prie prekybos centro „Norfa“ išvažiavo be šviesų automobilis „Ford Mondeo“, ar jo šoniniai langai buvo užšalę - jis nematė. Važiuodamas automobilis „Ford Mondeo“ įvažiavo į jo (priešpriešinę) eismo juostą, jis (A. S.) metėsi į dešinę, kontaktas tarp automobilių įvyko šoninio vaizdo veidrodėliais, smūgis buvo stiprus ir gerai girdimas. Automobilis „Ford Mondeo“ nuvažiavo nesustodamas, įsijungė jo šviesos. Jis užsirašė valstybinį numerį ir paskambino į policiją. Automobiliui (duomenys neskelbtini) buvo nulaužtas kairės pusės šoninis veidrodėlis - sugadintos nekeičiamos vidinės detalės.

Iš bendrosios pagalbos centro įvykio ataskaitos matyti, kad 2012-12-21 19.05 val. paskambino pranešėjas ir pranešė, kad automobilis „Ford Mondeo“ v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas apgadino jo automobilį ir pasišalino link Ateities gatvės (b.l. 8).

Šalies argumentai

V. G. paaiškinime policijai nurodė, kad, išvažiuodamas iš aikštelės prie p/c „Norfa“, veidrodžiais susidūrė su kitu automobiliu, šio susidūrimo negirdėjo, todėl nuvažiavo, tuo metu šviesų nebuvo įsijungęs (b.l. 10).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros aktų, fotonuotraukų ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobilio „Ford Mondeo“ v.n. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodis – jis įbrėžtas, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ v.n. 37198 BK sugadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodis – sulaužytas jo korpusas, sugadinimų aukštis sutampa (b.l. 6; 11; 12-14).

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad V. G. veiksmai atitinka ATPK 127 str. 2 d.– jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus.

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą straipsnį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, surinktų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad V. G. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, tačiau dėl nerūpestingumo netinkamai įvertino galimas žalingas jo pasekmes.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo (sunkesnio iš V. G. padarytų teisės pažeidimų) padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Šalies argumentai

Skundžiamu nutarimu V. G. pagal ATPK 130 str. 1d. buvo paskirta minimali 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui - trejiems metams. Apeliaciniu skundu yra prašoma paskirti mažesnę nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).

Byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas paskirti V. G. mažesnę nuobaudą, nei minimali numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. Taip pat pažymėtina, kad už administracinius teisės pažeidimus paskyrus išskirtinai pažeidėjo interesus atitinkančias administracines nuobaudas, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidimą V. G. padarė, būdamas baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe už analogišką teisės pažeidimą, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog V. G. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta, nuobaudos paskirtos, įvertinus visas administracinėms nuobaudoms skirti reikšmingas aplinkybes, todėl keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimą nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė