Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-13 · Byla Nr. 1K-303-628-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-13
Bylos Nr.
1K-303-628-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Vainauskienė
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
Nr. 1K-303-628-2010VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsejo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant itariamojo A. J. gynejui adv. Raimundui Jurkai, prokurorei Nijolei Bareikienei, teismo posedyje išnagrinejusi itariamojo A. J. gynejo adv. Raimundo Jurkos skunda del 2010 m. rugpjucio 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustate:

2010 m. rugpjucio 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutartimi itariamajam A. J. pratestas kardomosios priemones suemimo terminas vienam menesiui, skaiciuojant nuo 2010-08-24.

A. J. itariamas tuo, kad jis veikdamas kartu su E. Ž., 2008 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje pagrobe UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruota, naudotojo teisemis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti automobili BMW X 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 85 000 litu vertes, pagaminta 2005 m.

Jis taip pat itariamas tuo, kad praneše apie žinomai nebuta nusikaltima, dave melagingus parodymus ir apgaule savo naudai igijo svetima turta, o butent: siekdamas apgaule iš draudimo bendroves savo naudai igyti draudimine išmoka ir iš to pasipelnyti, veikdamas tiesiogine tycia, 2008-07-18, 0.30 val., Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimu tyrimo valdybos Autotransporto priemoniu grobimu tyrimo skyriuje, esanciame Vilniaus g. 37, Vilniuje, budamas ispetas pagal BK 236 str. del atsakomybes už melaginga pranešima apie nebuta nusikaltima, ka patvirtino savo parašu, melagingai praneše apie žinomai nebuta nusikaltima, nurodydamas, kad 2008-07-17, nuo 21.30 val. iki 23.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo vidiniame kieme pagrobtas jam priklausantis automobilis MERCEDES BENZ S 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdydamas ta pati nusikalstama sumanyma, 2008-07-18, 0l.00 val., Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimu tyrimo valdybos Autotransporto priemoniu grobimu tyrimo skyriuje, esanciame Vilniaus g. 37, Vilniuje, budamas ispetas pagal BK 235 str., del atsakomybes už melagingu parodymu davima, ka patvirtino savo parašu, ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01598-08 metu budamas nukentejusiu asmeniu dave melagingus parodymus apie tariama automobilio MERCEDES BENZ S 600 pagrobima. Tesdamas nusikalstamus veiksmus, A. J. 2008-07-18 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kreipesi i draudimo bendrove UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ del draudimo išmokos gavimo už tariamai pagrobta automobili.

Šiais savo veiksmais A. J. itariamas padares nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 236 str. l d., 235 str. l d., 182 str. 2 d., 178 str. 3 d., 189 str. l d., 183 str. 2 d.

Itariamasis A. J. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2010-03-24. 2010-03-26 Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas nutartimi A. J. paskyre kardomaja priemone – suemima vienam menesiui. To paties teismo nutartimis kardomosios priemones – suemimo terminas buvo tesiamas iki 2010-09-24. Sprendimas pratesti itariamajam suemimo termina motyvuojamas tuo, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje švelnesnemis nei suemimas kardomosiomis priemonemis neimanoma pasiekti tikslu, numatytu LR BPK 119 str., suemimas taikytinas, siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui itariamojo gynejas adv. R.Jurka prašo 2010-08-23 Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutartimi pratesta kardomaja priemone – suemima panaikinti ir paskirti A. J. švelnesne kardomaja priemone. Nurodo, kad pratesiant itariamojo A. J. suemimo termina, buvo pažeisti LR BPK 122 str. 7 d. reikalavimai, kur nustatyta, kad suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti tikslu, numatytu LR BPK 119 str. Teismo nutartis formali ir nemotyvuota. Apelianto isitikinimu, vien duomenu apie tai, kad A. J. anksciau teistas už neatsargaus nusikaltimo padaryma, jam buvo paskirta bauda, o ne laisves atemimas, teistumas neišnykes, šiuo metu itariamas padares naujas nusikalstamas veikas, nesuteikia pagrindo manyti, kad A. J. ir ateityje darys nusikaltimus. Gi, pagal teismu praktika, nauju nusikaltimu padarymo galimybe (gresme) teismas gali ižvelgti tik tuo atveju, jeigu iš bylos duomenu matyti, kad asmuo yra pripažintas recidyvistu, turi neišnykusi teistuma, yra duomenu, kad toks asmuo bande paveikti liudytojus, nukentejusiuosius ar kitus bylos dalyvius ir pan. Tuo paciu skunde atkreipiamas demesys i tai, kad paskutinius tris menesius, t.y. mažiausiai nuo 2010-06-01, nera atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Apelianto nuomone, šios aplinkybes rodo, kad laikyti A. J. suimta daugiau nebera pagrindo.

Teismo posedyje itariamojo gynejas praše skunda tenkinti, o prokurore – skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinejus skunda, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, išklausius proceso dalyviu paaiškinimu daroma išvada, kad pagrindas ir salygos pratesti itariamajam A. J. suemima buvo. Itariamojo A. J. gynejo skundas atmestinas.

Sutinkamai su LR BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima ir nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Suemimo, kaip griežciausios kardomosios priemones skyrimo pagrindas yra pagristas manymas, kad asmuo slepsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Kiekvienu atveju kreipiantis i teisma del šios kardomosios priemones skyrimo ar jos termino pratesimo, ši aplinkybe turi buti tinkamai ivertinta.

Sprendžiant kardomosios priemones – suemimo pagristumo klausima, apeliacines instancijos teismas nevertina byloje surinktu irodymu, nesprendžia itariamojo kaltes klausimo. Tokio pobudžio išvados bus padarytos išnagrinejus byla iš esmes pirmosios instancijos teisme. Kardomosios priemones, tame tarpe ir suemimas, gali buti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis padare nusikalstama veika. Faktiniu duomenu buvimo apie padaryta nusikalstama veika konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemones skyrimo pagrindas. Pagristas isitikinimas apie faktiniu duomenu buvima nera galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia itariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, taciau nesant duomenu apie galima asmens padaryta nusikalstama veika, suemimo skyrimo klausimas iš viso negali buti svarstomas.

Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje esantys faktiniai duomenys duoda pagrinda manyti, kad A. J. galejo padaryti jam inkriminuojamas veikas. Ši prielaida grindžiama byloje esanciais irodymais – paties itariamojo parodymais, liudytoju parodymais, kratu ir akistatu protokolais, ekspertizes išvadomis bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Priimdamas nutarti ir pratesdamas itariamajam A. J. kardomaja priemone suemima apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad jis gali daryti nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d.

Suemimas gali buti taikomas LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu, kai yra pagrindas manyti, kad itariamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Priešingai skundo argumentams, pagrista manyma, kad asmuo gali daryti bent viena iš LR BPK 122 str. 4 d. nurodytu nusikaltimu, gali patvirtinti ne tik teistumas, o ir kitos aplinkybes: itarimas keliu nusikaltimu padarymu, itariamojo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lešu gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys. A. J. pareikšti itarimai del keliu nusikalstamu veiku, kurios patenka i LR BPK 122 str. 4 d. numatytu sunkiu nusikaltimu saraša, padarymo. Nemažiau svarbu ir tai, kad iki sulaikymo itariamasis nedirbo, neturejo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, anksciau teistas už finansinio pobudžio nusikaltima, taip pat itariamas padares turtinio pobudžio nusikaltimus, kas leidžia pagristai manyti, jog galimai mineti nusikaltimai padaryti del savanaudišku tikslu, siekiant igyti pragyvenimo lešu ar pasipelnyti. Nurodytos aplinkybes dave pagrindo teismui pagristai manyti apie itariamojo polinki daryti nusikalstamas veikas. To pakanka, kad itariamojo atžvilgiu butu taikomas suemimas LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Aukštesniojo teismo manymu, šis pagrindas nustatytas pagristai.

Tokiu budu pritartina apylinkes teismo išvadoms, kad kardomosios priemones – suemimo taikymas kaltinamajam A. J. byloje butinas, siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Tuo paciu pažymetina, jog apeliantas yra neteisus tvirtindamas, kad tris paskutinius menesius nera atliekami jokie ikiteisminiai tyrimo veiksmai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, per paskutinius tris A. J. laikymo suemime menesius, buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai: renkama informacija del itariamojo A. J. vardu registruoto automobilio Mercedes Benz S 600; atsižvelgiant i tai, kad asmuo, kuris naudojasi automobiliu Mercedes Benz S 600 ir kuriame gali buti dalys nuo A. J. paieškomo automobilio, paskelbta šio automobilio paieška, išsiusti paklausimai Lietuvos kriminalines policijos biuro Tarptautiniu ryšiu valdybai ir gauti atsakymai i juos; gautos kopijos iš VI „Regitra“ del automobiliu registracijai pateiktu dokumentu; daryti paklausimai del BMW X5 automobilio technines apžiuros atlikimo, jo pardavimo internete ir gauti atsakymai i ji; išsiusti paklausimai Vilniaus aps. VPK OVV, AB „(duomenys neskelbtini)“ del papildomos informacijos suteikimo, technines apžiuros centrams, gauti atsakymai i juos; paskirtas automobilio Mercedes Benz S 600 indentifikavimo numerio (VIN) tyrimas bei kiti veiksmai. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybes pateisina A. J. laikyma suimta šiek tiek daugiau nei penkis menesius. Juolab, kad byla yra sudetinga ir dideles apimties, kadangi tiriama keletas atskiru nusikalstamu veiku, tame tarpe ir sunkiu, padarymo epizodu, ateityje galimai bus svarstoma galimybe pareikšti itarimus ir kitiems asmenims, tiriamos veikos padarytos iš anksto susitarusiu asmenu.

Esant aukšciau aptartam LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytam suemimo taikymo pagrindui, o taip pat salygoms, t.y. kad suemimas gali buti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytu tikslu ir tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne negu vieneriu metu laisves atemimo bausme (BPK 122 str. 6 d., 7 d.), skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,

nutare:

atmesti itariamojo A. J. gynejo skunda ir palikti galioti 2010 m. rugpjucio 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutarti.

Nutartis neskundžiama.

Teiseja Sigita Vainauskiene