- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-1725-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- O. P., M. P., A. P.
- Atsakovas
- I. V., L. S., Prienų rajono savivaldybės, O. M., A. V., L. G. S., Kauno apskrities viršininko administracijai, Prienų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Prienų rajono 1-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Antanas Markūnas
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovų O. P. ir A. P. atstovui advokatui Antanui Markūnui, atsakovams I. V., L. S., Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Mildai Stankūnaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Prienų rajono savivaldybės, kauno apskrities viršininko administracijos, O. M., L. S., I. V., A. V. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. P., M. P. ir A. P. ieškinį atsakovams O. M., I. V., A. V., L. S., L. G. S., Kauno apskrities viršininko administracijai, Prienų rajono savivaldybės administracijai su trečiaisiais asmenimis Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notare V. B. bei VĮ Registrų centro Kauno filialu dėl valdžios aktų ir sandorių panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti: 1. Prienų r. Išlaužo apylinkės tarybos 1993-03-29 sprendimo Nr.l ir 1993-09-15 sprendimo Nr. 7 dalis, kuriomis buvusi P. P. žemė (duomenys neskelbtini) Prienų r., suteikta asmeniniam ūkiui L. S. — 2,12 ha, O. Č. - 0,61 ha ir I. V. - 1,71 ha; 2. Prienų r. Išlaužo apylinkės tarybos 1993-11-17 sprendimo Nr. 9 dalį, kuria žemė (duomenys neskelbtini) asmeniniam ūkiui suteikta A. V. - 2,84 ha.; 3. Kauno apskrities viršininko administracijos 1996-07-12 įsakymo Nr.07-3158 ir 1996-07-12 sprendimo Nr. 69-3781 dalis, kuriomis 0,61 ha žemės (duomenys neskelbtini) Prienų r., ekvivalentine natūra perduota O. Č., ir 1996-12-23 įsakymo Nr. 07-6808 ir 1996-12-23 sprendimo Nr. 69-5343 dalis, kuriomis 2,84 ha žemės, esančios ten pat, ekvivalentine natūra perduota A. V.; 4. Valstybės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Prienų r., 1996-10-21 pirkimo sutarties Nr. P 69/96-0661 dalį, kuria I. V. parduota 1,71 ha už 1968,75 Lt. bei Prienų rajono valdybos 1994-08-23 potvarkio Nr. 228v dalį, kuria leista šią žemę pirkti ir žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Prienų r., 1996-10-24 pardavimo sutarties Nr. P 69/96-0668 dalį dėl 2,12 ha, kuria L. S. parduota 3 ha už 3181,4 Lt. bei Prienų rajono valdybos 1994-08-23 potvarkio Nr.228v dalį, kuria ši žemė leista parduoti; 5. Paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 2000-11-14 Prienų r. 1-ojo notarų biuro A. V. po A. V. mirties, dalį dėl 2,84 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) 6. Paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 2005-03-14 O. M. po O. Č. mirties, dalį dėl 0,61 ha žemės; esančios (duomenys neskelbtini) Prienų r., paveldėjimo; 7. 2006-02-23 sutartį, patvirtintą Prienų r. notarės V. B., reg. Nr. 1331, kuria O. M. pardavė L. G. S. 0,61 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Prienų r., ir tos žemės perdavimo aktą; 8. Kauno apskrities viršininko 2006-05-02 įsakymą Nr. 02-07-4905, kuriuo už valstybės išperkamą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) Prienų., išmokama kompensacija pinigais O. P., M. P. ir A. P.; 9. Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-05-02 sprendimus: Nr. 69/18178 dėl 3224 Lt išmokėjimo O. P. už 2,6 ha žemės, Nr. 69/18180 dėl 3224 Lt išmokėjimo M. P. už 2,6 ha žemės ir Nr. 69/18179 dėl 3299 Lt išmokėjimo A. P. už 2,58 ha žemės; taikyti restituciją ir grąžinti valstybei 2,84 ha A. V. žemės, l,75 ha I. V., 2,12 ha L. S. ir 0,61 ha L. G. S. žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Prienų r. (t. 3 b.l. 105-107).
Nurodė, kad ieškovų tėtis P. P. iki nacionalizavimo savo nuosavybėje turėjo 22,2 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 3 ha (duomenys neskelbtini) ., Prienų r. Į dalį žemės - 3 ha (duomenys neskelbtini) ir į dalį žemės (duomenys neskelbtini) . jiems nuosavybės teisė atkurta, į likusią dalį 7,78 ha buvo numatyta atkurti 2 - ame etape. Žemė, į kurią pretendavo, Išlaužo apylinkės tarybos 1993-03-29 sprendimu Nr. 1 ir pakartotinai l993-09-15 sprendimu Nr.7 ta žemė suteikta asmeniniams ūkiams I. V., O. Č. ir I. S., o 1993-11-17 sprendimu Nr. 9 - A. V.. Vėliau ta žemė buvo leista parduoti ir parduota. Ieškovams apskrities viršininko administracijos 2006-05-02 įsakymais ir sprendimais nuosavybės teisė atkurta, išmokant kompensacijas pinigais. Ieškovai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kreipėsi 1991m. Visi ieškovai prašė atkurti nuosavybės teisę į visą žemę natūra ir šios nuomonės nekeitė, todėl kol nebuvo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, kitiems žemė negalėjo būti išdalyta. Asmeniniam ūkiui žemė buvo suteikta be dokumentų, reikalingų suteikiant tokios paskirties žemę. Panaikinus teisės aktus, kuriais žemė atiteko fiziniams asmenims, taikytina restitucija ir ji grąžintina valstybei ( CK 6.145 str.). O. M., parduodama žemę, į kurią pretenduoja ieškovai, ir L.G. S., pirkdama tą žemę, elgėsi nesąžiningai. Anksčiau apskųsti apylinkės tarybos ir apskrities viršininko administracijos teisės aktų ieškovai neturėjo galimybės, nes juos gavo tik 2006-07-22 (iš Nacionalinės žemės tarnybos 2003-09-02 rašto žinojo tik, kad žemė išdalyta, bet pačių teisės aktų neturėjo), o pradinis ieškinys dėl įsakymo ir sprendimų išmokėti ieškovams kompensaciją pareikštas 2006-06-27.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, panaikino: 1. Prienų r. Išlaužo apylinkės tarybos 1993-03-29 sprendimą Nr.l ir 1993-09-15 sprendimą Nr. 7 dalyse dėl 2,12 ha žemės, (duomenys neskelbtini) Prienų r. asmeniniam ūkiui suteikimo L. S., 0,61 ha žemės, (duomenys neskelbtini) Prienų r. asmeniniam ūkiui suteikimo O. Č. ir 1,71 ha žemės, (duomenys neskelbtini) Prienų r. asmeniniam ūkiui suteikimo I. V.; 2. Prienų r. Išlaužo apylinkės tarybos 1993-11-17 sprendimą Nr. 9 dalyje dėl 2,84 ha žemės, (duomenys neskelbtini) asmeniniam ūkiui suteikimo A. V.; 3. Kauno apskrities viršininko administracijos 1996-07-12 įsakymą Nr.07-3158 ir 1996-07-12 sprendimą Nr. 69-3781 dalyse, dėl 0,61 ha žemės (duomenys neskelbtini) Prienų r., ekvivalentine natūra perdavimo O. Č., ir 1996-12-23 įsakymą Nr. 07-6808 ir 1996-12-23 sprendimą Nr. 69-5343 dalyse, dėl 2,84 ha žemės, esančios ten pat, ekvivalentine natūra perdavimo A. V.; 4. Valstybės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Prienų r., 1996-10-21 pirkimo -pardavimo sutartį Nr. P 69/96-0661 dalyje, dėl 1,71 ha pardavimo I. V. bei Prienų rajono valdybos 1994-08-23 potvarkį Nr. 228v dalyje, dėl šios žemės leidimo pirkti ir žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Prienų r., 1996-10-24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P 69/96-0668 dalyje dėl 2,12 ha pardavimo L. S. bei Prienų rajono valdybos 1994-08-23 potvarkį Nr.228v dalyje, dėl šios žemės leidimo parduoti; 5. Paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2000-11-14 Prienų r. 1-ojo notarų biuro A. V. po A. V. mirties, dalyje dėl 2,84 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ., Prienų r. paveldėjimo; 6. Paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2005-03-14 O. M. po O. Č. mirties, dalyje dėl 0,61 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Prienų r., paveldėjimo; 7. Kauno apskrities viršininko 2006-05-02 įsakymą Nr. 02-07-4905, kuriuo už valstybės išperkamą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) , Prienų., išmokama kompensacija pinigais O. P., M. P. ir A. P.; 8. Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-05-02 sprendimus: Nr. 69/18178 dėl 3224 Lt išmokėjimo O. P. už 2,6 ha žemės, Nr. 69/18180 dėl 3224 Lt išmokėjimo M. P. už 2,6 ha žemės ir Nr. 69/18179 dėl 3299 Lt išmokėjimo A. P. už 2,58 ha žemės; ieškinį dalyje dėl 2006-02-23 sutarties, patvirtintos Prienų r. notarės V. B., reg. Nr. 1331, kuria O. M. pardavė L.G. S. 0,61 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Prienų r., ir tos žemės perdavimo akto panaikinimo, atmetė; taikė restituciją ir grąžino valstybės valdymui 2,84 ha A. V. žemės, l,75 ha I. V., 2,12 ha L. S. žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Prienų r., buvusio savininko P. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės sklypo ribose (pagal E. P. parengtą Išlaužo k. vietovės projektą); taikant restituciją, įpareigojo: 1. Kauno apskrities viršininko administraciją grąžinti 1923,75 Lt. atsakovei I. V. už neteisėtai parduotą 1,71 ha valstybės žemę, esančią (duomenys neskelbtini) Prienų r. bei L. S. grąžinti 3170,84 Lt. už neteisėtai parduotą 2,12 ha valstybės žemę, esančią (duomenys neskelbtini) Prienų r.; 2. O. M. grąžinti valstybei 3000 Lt. gautų už 2006-02-23 parduotą L. G. S. 0,61 ha žemę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią (duomenys neskelbtini) , Prienų r.
Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė klausimą tarp pretendentų atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra ir asmenų, kuriems ginčo žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui. Nurodė, kad pagal teismų praktiką žemė asmeniniam gyventojų ūkiui galėjo būti skiriama tik tuose žemės plotuose, į kuriuos nepretendavo atkurti nuosavybės teisę natūra specialiame įstatyme numatyti asmenys, be to, tiek teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, tiek ir Žemės reformos įstatymas pirmenybę suteikė nuosavybės teisės atkūrimui natūra. Institucijoms, atsakingoms už prašymų atkurti nuosavybės teisę nagrinėjimą, jau 1991-10-23 buvo žinoma, kad į 30 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, pretenduojama atkurti nuosavybės teisę natūra, tačiau nepaisant ieškovo prašymo ir jo dar neišsprendus, dalis ginčo žemės sklypo Prienų r. Išlaužo apylinkės tarybos 1993-03-29 sprendimu Nr.l, 1993-09-15 sprendimu Nr. 7 ir 1993-11-17 sprendimu Nr. 9 buvo suteikta asmeniniam ūkiui L. S. — 2,12 ha, O. Č. - 0,61 ha, I. V. - 1,71 ha ir A. V. - 2,84 ha, vėlesniais aktais (1996-07-12 įsakymu Nr.07-3158 ir 1996-07-12 sprendimu Nr. 69-3781 bei 1996-12-23 įsakymu Nr. 07-6808 bei 1996-12-23 sprendimu Nr. 69-5343) Kauno apskrities viršininko administracija ekvivalentine natūra perdavė O. Č. - 0,61 ha žemės ir A. V. - 2,84 ha. žemės (duomenys neskelbtini) Prienų r. buvusio savininko P. P. valdytos žemės sklypo ribose, 1996-10-21 pirkimo-pardavimo sutartimi I. V. parduota 3 ha valstybės žemės, iš kurios 1,71 ha esančios buvusio savininko P. P. valdytos žemės sklypo ribose, 1996-10-24 pirkimo-pardavimo sutartimi L. S. parduota 3,01 ha žemės, iš kurios 2,12 ha esančios buvusio savininko P. P. valdytos žemės sklypo ribose. Teismas darė išvadą, kad tokiu būdu ieškovai prarado galimybę pasirinkti konkrečią žemės sklypo dalį, į kurią jie galėtų atkurti nuosavybės teisę natūra, vien tik dėl šios aplinkybės asmeninio ūkio žemės suteikimas ir pardavimas L. S., O. Č., I. V. ir A. V. yra neteisėtas, todėl atitinkami administraciniai aktai naikintini. Kadangi kiti ieškovų reikalavimai tiesiogiai susiję su Prienų rajono Išlaužo apylinkės tarybos 1993-03-29, 1993-09-15 ir 1993-11-17 sprendimų panaikinimu, todėl teismas sprendė, kad yra pagrįsti ir tenkintini tais pačiais pagrindais bei motyvais. Reikalavimą panaikinti 2006-02-23 sutartį, patvirtintą Prienų r. notarės V. B., reg. Nr. 1331, kuria O. M. pardavė L. G. S. 0,61 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Prienų r., ir tos žemės perdavimo aktą, teismas atmetė, kadangi byloje nėra duomenų, jog L.G. S. yra nesąžininga įgijėja (CK 4.96 str. 2 d.). Dėl ieškinio senaties teismas vertino, kad ieškovai apie tai, jog jiems nebus atkurtos nuosavybės teisės natūra dėl to, kad žemė parduota asmeniniam ūkiui, sužinojo 1999-10-22 (prijungta A. P. byla Nr. 20/4 dėl P. P. žemės b.l. 8,9), todėl ieškinio senaties terminas nesuėjo, taip pat pažymėjo, kad ieškovai laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teikė reikiamus dokumentus ir turėjo teisėtą lūkestį, kad jų prašymai bus išspręsti įstatymo nustatyta tvarka, o konkretumo šiuose santykiuose nebuvimas iš valstybės institucijų pusės šios bylos atveju yra svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties taikymo. Dėl restitucijos taikymo teismas pažymėjo, kad asmeniui, siekiančiam įsigyti žemės sklypą privačion nuosavybėn, tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nėra kliūčių žemės sklypui pirkti, ar į perkamą sklypą nėra pretendentų siekiančių atkurti nuosavybės teises natūra, o nepakankamas pirkėjo atidumas lėmė neteisėto sandorio dėl žemės sklypo sudarymą. Atsižvelgiant į tai, teismas restituciją taikytina natūra. Nurodė, kad panaikinus administracinius aktus bei pirkimo pardavimo sutartis dėl žemės įsigijimo asmeniniam ūkiui, valstybė (Kauno apskrities viršininko administracija) privalo atsakovams grąžinti turtą (pinigus), kuriuos gavo neteisėtai pardavusi žemę, t.y. I. V. už neteisėtai parduotą 1,71 ha valstybės žemę – 1923,75 Lt, L. S. už neteisėtai parduotą 2,12 ha valstybės žemę – 3170,84 Lt, atitinkamai I. V. privalo grąžinti 1,71 ha valstybės žemę, L. S. - grąžinti 2,12 ha valstybės žemę (CK 6.145 str.), A. V. (A. V. turto paveldėtoja) privalo valstybei grąžinti 2,84 ha žemės, O. M. (O. Č. turto paveldėtoja) privalo valstybei grąžinti 3000 Lt, gautų už parduotą L. G. S. 0,61 ha žemę, kadangi tuo atveju kai žemės sklypo išreikalauti negalima iš tolimesnių įgijėjų dėl jų sąžiningumo (šiuo atveju L.G. S.), tai restitucija taikoma pinigais iš turtą pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens.
Apeliaciniais skundais atsakovai prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Nurodo, kad teisę atkuri nuosavybės teises į jų tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę ieškovai įgijo tik 1993 m. rugpjūčio 25 d. , o asmeninio ūkio žemė buvo skirta 1993 m. kovo 29 d., todėl teismas neatsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką neteisingai vertino apie ieškovų teisių pažeidimus atkuriant nuosavybės teises, kadangi asmeninio ūkio žemės skyrimo metu 1993 m. kovo 29 d. Išlaužo apylinkės tarybos sprendimas A. P. , M. P. ir O. P. teisių negalėjo pažeisti, nes tuo metu pretendentai atkurti nuosavybės teises dar nebuvo įvykdę visų sąlygų nuosavybės teisėms atkurti. Teigia, kad asmeninio ūkio žemės suteikimą gyventojams reglamentavusiuose teisės aktuose nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus suteikiant jo žemę naudotis kitiems asmenims, žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Apeliantai mano, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą, todėl teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Nurodo, kad teismui buvo pateiktos 1994-12-08 rašto Nr. 33, 1995-02-08 A. P. prašymo, 1995-02-10 rašto Nr. 15-P kopijos, iš kurių matyti, kad ieškovai A. P. ir M. P. apie tai, kad dalis jų tėvo valdytos žemės yra valstybės išperkama, t.y. paskirta gyventojų asmeniniam ūkiui ir valstiečio ūkiui, žinojo jau 1994, 1995 metais, o į teismą kreipėsi tik 2006-06-27.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovų O. P. ir A. P. atstovas prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovai Kauno apskrities viršininko administracija ir Prienų rajono savivaldybė sutinka su apeliaciniais skundais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas tarp pretendentų atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra ir asmenų, kuriems ginčo žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad tiek nuosavybės teisės atkūrimas, tiek ir žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui yra sudėtinės žemės reformos dalys. Abu šie procesai vyko ir vyksta kartu, todėl būtina derinti visų gyventojų grupių interesus. Tai reiškia, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas negalėjo sustabdyti kitų žemės reformos darbų: žemės skyrimo asmeniniam ūkiui, ūkininkų ūkių steigimui ir pan. Kita vertus, žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui negalėjo paneigti valstybės siekio atkurti pažeistas buvusių žemės savininkų teises. 1991 m. birželio 18 d. priėmus įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” buvo patvirtinta valstybės nuostata atkurti nuosavybės teisę buvusiems savininkams. Dėl to žemės skyrimas po 1991 m. birželio 18 d. Įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo turėjo atitikti minėto įstatymo nuostatas ir užtikrinti jo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnio 4 dalyje (1992 m. sausio 14 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, jog laisva valstybinio žemės fondo žeme laikytini tik tie žemės plotai, kurių nesusigrąžina nuosavybėn natūra šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys. Vadinasi, žemė asmeniniam gyventojų ūkiui galėjo būti skiriama tik tuose žemės plotuose, į kuriuos nepretendavo atkurti nuosavybės teisę natūra specialiame įstatyme numatyti asmenys. Be to, tiek teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, tiek ir Žemės reformos įstatymas pirmenybę suteikė nuosavybės teisės atkūrimui natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. J. D., Nr. 3K-3-183/2001).
Tiek 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų raida, tiek 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo bei 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo raida rodo, kad žemė, pagal galiojusius įstatymus suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui, buvo valstybės išperkama ir natūra savininkams negrąžinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, kurie į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, tik tuo atveju, jeigu ši žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta teisėtai, t.y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. J. B. ir kt., bylos Nr.3K-3-665/2001 m.; 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-363/1999; 1999 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus apskrities viršininko administracija v. O. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/1999).
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. P. 1991 m. spalio 23 d. kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo P. P. turėtą 30 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) Prienų r., pretendentais nurodydamas M. P. ir O. P.. Ieškovams ginčijamu Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 02-07-4905 nuosavybės teisės atkurtos parenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą už valstybės žemę išmokant kompensaciją pinigais. Dalis žemės, į kurią pretenduoja ieškovai, yra perleista kitiems asmenims, t. y. dalis ginčo žemės sklypo Prienų r. Išlaužo apylinkės tarybos 1993-03-29 sprendimu Nr. l, 1993-09-15 sprendimu Nr. 7 ir 1993-11-17 sprendimu Nr. 9 buvo suteikta asmeniniam ūkiui L. S. — 2,12 ha, O. Č. - 0,61 ha, I. V. - 1,71 ha ir A. V. - 2,84 ha. Vėlesniais aktais (1996-07-12 įsakymu Nr.07-3158 ir 1996-07-12 sprendimu Nr. 69-3781 bei 1996-12-23 įsakymu Nr. 07-6808 bei 1996-12-23 sprendimu Nr. 69-5343) Kauno apskrities viršininko administracija ekvivalentine natūra perdavė O. Č. - 0,61 ha žemės ir A. V. - 2,84 ha žemės (duomenys neskelbtini) ) Prienų r. buvusio savininko P. P. valdytos žemės sklypo ribose. 1996-10-21 pirkimo-pardavimo sutartimi I. V. parduota 3 ha valstybės žemės, iš kurios 1,71 ha esančios buvusio savininko P. P. valdytos žemės sklypo ribose, 1996-10-24 pirkimo-pardavimo sutartimi L. S. parduota 3,01 ha žemės, iš kurios 2,12 ha esančios buvusio savininko P. P. valdytos žemės sklypo ribose. Šių sprendimų metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas - 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. I-411 nustatė, kad kaime gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai. Pagal šio nutarimo 1 punktą žemės sklypai skiriami daugiausia prie kaimo gyvenviečių bei vienkiemių, į jų plotą neįskaitant pastatų ir kiemo užimtos žemės. Šio nutarimo 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta nustatyti asmeninio ūkio žemės suteikimo įforminimo ir apskaitos tvarką (toliau - Tvarka). Ši Tvarka buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308. Pagal šio nutarimo 2 punktą kaime gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai ir pensininkai, dirbusieji šioje įmonėje iki išėjimo į pensiją, taip pat kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai, pageidaujantys gauti žemės asmeniniam ūkiui tos įmonės teritorijoje, raštu kreipiasi į įmonės administraciją, nurodydami norimo gauti žemės sklypo bendrą ir atskirai pagal žemės ūkio naudmenas plotą, taip pat sklypo dalį, norimą gauti bendruose ariamos žemės masyvuose bei grupinėse ganyklose. Šios Tvarkos 3 punktas nustatė, kad žemės ūkio įmonė išnagrinėja gyventojų pareiškimus, pareiškėjo teisę į asmeninio ūkio žemę, taip pat esamas galimybes ir pateikia apylinkės tarybai pasiūlymus dėl žemės suteikimo pareiškėjams. Apylinkės taryba išnagrinėja pateiktus pasiūlymus ir priima sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui. Suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje nustato žemės ūkio įmonės sudaryta komisija. Nei Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo, nei LR Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje nebuvo reikalavimo tikrinti, kam ši žemė priklausė anksčiau. Byloje aplinkybė, jog atsakovai nebuvo tinkami subjektai gauti žemę, nebuvo ginčijama.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamais apylinkės tarybos sprendimais atsakovams buvo suteikta asmeninio ūkio žemė ginčo teritorijoje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad žemės suteikimo atsakovams metu, buvo paduotas ieškovų prašymas atkurti nuosavybės teises, vien ta aplinkybė, sudaro pagrindą spręsti apie žemės suteikimo neteisėtumą. Kolegija sutinka su atsakovų apeliacinių skundų argumentais, kad tik ši nustatyta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovams ginčo žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta neteisėtai. Sprendžiant klausimą, ar žemės asmeniniam ūkiui suteikimas, kai buvo paduotas prašymas atkurti nuosavybės teises į šią žemę natūra, nepažeidė galiojusių įstatymų, būtina nustatyti, ar pagal tuo metu galiojusius įstatymus pretendentas, pareiškęs prašymą atkurti nuosavybės teises (buvęs žemės savininkas ar jo teisių perėmėjas) turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemę, asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai ginami tuo atveju, kai ši žemė jiems buvo suteikta teisėtai, nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų..
Vien tai, kad Prienų rajono Išlaužo apylinkės taryba suteikė atsakovams ginčo žemėje sklypus asmeniniam ūkiui, patvirtina apylinkės tarybos pritarimą žemės ūkio įmonės pasiūlymams dėl ginčo žemės suteikimo atsakovų asmeniniam ūkiui, todėl negalima sutikti su ieškovų argumentais, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovų prašymų pateikimą apylinkės tarybai ir šių prašymų tinkamą išnagrinėjimą. Kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus (prijungtos žemės tvarkymo bylos) sprendžia, kad nepagrįstas ir ieškovų ieškinio argumentas, jog byloje nėra duomenų apie atsakovų naudojimąsi ginčo žeme. Prijungtose žemės tvarkymo bylose pateikti duomenys apie žemės sklypų pažymėjimą vietoje, mokesčių mokėjimą. Be to, nepagrįstas ir ieškinio argumentas, jog sprendžiant ginčą taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos nuostatos, nes kaip jau minėta taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ nuostatos.
Nagrinėjamoje byloje teismo, kaip jau minėta, nustatyta, kad ieškovai prašymą grąžinti išlikusią ginčo žemę pateikė 1991 m. spalio 23 d., t. y. anksčiau, nei buvo priimtas ginčijami apylinkės tarybos sprendimai. Tačiau bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog prie prašymo grąžinti išlikusią nuosavybę, teismo sprendimą, patvirtinantį juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P. nuosavybės teise valdė 22,2 ha žemės sklypą, ieškovai pateikė vėliau, todėl kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad ieškovų nuosavybės teisės į ginčo žemę procesas negalėjo būti pradėtas, kol nebuvo pateikti visi būtini dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į atkuriamą turtą.
Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1992 m. gegužės 20 d. redakcija) 12 straipsnio 3 punkto nuostatas žemė, pagal galiojusius teisės aktus suteikta asmeniniams ūkiams, buvo priskirta prie valstybės išperkamos žemės ir pretendentams atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra negrąžinama. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams ginčo žemė asmeniniams ūkiams buvo suteikta nepažeidžiant galiojusių teisės aktų nuostatų, kad ieškovai ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo pateikę visų būtinų dokumentų nuosavybės teisei į ginčo žemę natūra atkurti, darytina išvada, kad ginčijamų apylinkės tarybos sprendimų priėmimo metu ieškovų teisės į nuosavybės atkūrimą nebuvo pažeistos, nes tuo metu dar nebuvo visų būtinų įstatyme nustatytų sąlygų nuosavybės teisėms atkurti.
Šioje byloje buvo reikalaujama taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovai 1999 m. spalio 22 d. sužinoję apie tai, kad jiems nebus atkurtos nuosavybės teisės, sprendė, jog ieškovai teismui ieškinį pateikę 2006 m. birželio 27 d., ieškinio senaties termino nepraleido. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties institutas nustatytas siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą. Asmens teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. Kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo tuomet, kai ieškovams buvo pateikti duomenys apie tai, kad negalima atkurti nuosavybės teisių natūra į visą žemės sklypą dėl tos priežasties, kad ji suteikta kitiems asmenims. Su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apie tai, kad ieškovams aplinkybė, jog į jų pretenduojamą žemės sklypą negalima atkurti nuosavybės teisių, buvo žinoma nuo 1999 m. spalio 22 d. kolegija neturi pagrindo nesutikti, kadangi byloje pateikti įrodymai, kad ieškovams ne kartą buvo nurodoma, kad atkurti nuosavybės teises natūrą į ginčo sklypo dalį galimybės nėra, kadangi kiti asmenys yra įsigiję žemę nuosavybėn, bei buvo nurodyti suteikimo bei įsigijimo pagrindai (b.l. 4, 1 t., prijungta A. P. byla Nr. 20/4). Ieškovai, sužinoję, kad yra priimti sprendimai suteikti asmeninio ūkio žemę į jų pretenduojamą žemės sklypo dalį, delsė kreiptis į teismą, todėl yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškinio senaties terminas, nustatytas specialiajame įstatyme (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje), ginčyti apylinkės tarybos sprendimus, yra praleistas.
Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, ieškovų ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Patenkinus apeliacinius skundus, iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų O. P., M. P. ir A. P. po 48 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.