Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant pareiškėjai Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą Eidivaldai Meškienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Eidivaldos Meškienės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams VĮ Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. L. D., J. D., H. G., J. J. (J. J.) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017-01-13 gautas pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Eidivaldos Meškienės pareiškimas, kuriame pareiškėja prašo: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016-10-24 sprendimą Nr. cspr1-266 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atkurti nekilnojamojo turto registro duomenis pagal 2016-09-09 sprendimą, įformintą raštu Nr. VILIN (12.5.13)-21697.

Paaiškino, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016-12-06 buvo gautas H. G. įgalioto asmens skundas, kuriame nurodoma, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pripažinus 2008-01-30 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-207 (toliau – ir Aktas) dalį dėl gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Geležinė g, 1, negaliojančia, pastaroji Nekilnojamojo turto registre 2016-07-13 buvo panaikinta ir po to vėl įregistruota. H. G. prašo Generalinę prokuratūrą pasisakyti dėl minėto įrašo ištaisymo arba kreiptis į teismą dėl neteisėto įrašo panaikinimo. Generalinėje prokuratūroje 2017-01-03 gautas H. G. įgalioto asmens skundas, kuriame nurodoma, kad VĮ Registrų centras 2016-12-15 raštu Nr. (2.2.4)s-7909 atsisakė tenkinti H. G. 2016-11-30 skundą, motyvuodamas tuo, kad Komisijos 2016-10-24 sprendimas Nr. 1-266 nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka; atsižvelgiant į tai Nekilnojamojo turto registre keisti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), duomenis, juos atstatant pagal 2016-06-22 H. G. teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus, nėra jokio teisinio pagrindo. H. G. atkreipė dėmesį, kad Dabulevičiai nugriovė jų savavališkai pastatytą namo dalį valstybinėje žemėje, o Komisija savo sprendimu įregistravo visą neteisėtą statinį, koks jis buvo iki nugriovimo, tai yra, užregistravo dalį jau nugriauto savavališkai pastatyto pastato valstybinėje žemėje, nepaisant to, kad turėjo teismo sprendimą, įpareigojantį įteisinti arba nugriauti šią savavališką statybą. Atsižvelgiant į tai, ji pakartotinai prašė pakeisti minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2016-10-24 sprendimo Nr. cspr1-266 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ bei įpareigojimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialui atkurti nekilnojamojo turto registro duomenis pagal 2016-09-09 sprendimą, įformintą raštu Nr. VILIN (12.5.13)-21697, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad į šios bylos nagrinėjimo ribas nepatenka gyvenamojo namo ir (arba) žemės sklypo, esančių Geležinė g, 1, Vilnius, bendraturčių tarpusavio santykiai (pavyzdžiui dėl nuosavybės teisės dalių į namą ir (arba) žemės sklypą ir pan.). Nagrinėjamos bylos ribas apima tik aplinkybės, susijusios su Nekilnojamojo turto registre įregistruotu administraciniu aktu, kuris iš dalies panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl to byloje dalyvaujančių asmenų pateikti argumentai ir nurodytos aplinkybės, susijusios su namo ar žemės sklypo bendraturčių tarpusavio santykiais, nagrinėjamos tiek, kiek tai gali būti susiję su pareikšto pareiškimo dalyku ir viešojo intereso gynimu.

P. L. D. VI Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą panaikinti ar pakeisti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašus, tačiau VI Registrų centro Vilniaus filialas 2016-08-22 (dėl padarytos techninės klaidos tikroji dokumento sudarymo data yra 2016-09-09) sprendimu, įformintu raštu Nr. VILIN (12.5.13)-21697, P. L. D. prašymo netenkino. P. L. D. 2016-09-19 Komisijai apskundė minėtą administracinį aktą, kuri, 2016-10-24 posėdyje išnagrinėjusi P. L. D. 2016-09-19 skundą, nusprendė panaikinti teritorinio registratoriaus Vilniaus filialo 2016-09-09 sprendimą, įformintą raštu Nr. VILIN(12.5.16)-21697, ir atstatyti Nekilnojamojo turto registro įraše (Nr. 10/123758) gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, buvusius registre iki H. G. 2016-06-22 prašymo.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017-01-02 raštu Nr. VILIN(12.5.13)-81 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, jog teritorinis registratorius 2016-11-25 pakeitė / atstatė archyvinius įrašus Nekilnojamojo turto registre apie nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą(duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Nuostatų 80 p.

H. G. įgaliotas asmuo 2017-01-03 skundu kreipėsi į Komisiją, Generalinę prokuratūrą ir Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, prašydamas pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre ir registre pagal pateiktus dokumentus.

Pareiškėja, susipažinusi su aukščiau nurodytais dokumentais, kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjos nuomone, situacija, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus dokumentą pastarasis vėl įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, yra labai ydinga, daroma žala visuomenei, t. y. šiuo atveju neteisėtu daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimu Nekilnojamojo turto registre realiai pažeidžiamas viešasis interesas, nes gyvenamojo namo statyba yra ant valstybinės žemės.

Pažymėtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys P. L. D. ir J. D. atsiliepime teigia, jog prokurorė gina ne viešąjį interesą, bet trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus. Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė paaiškino, kad ant valstybinės žemės stovėjusio statinio dalis buvo nugriauta, tretieji suinteresuoti asmenys įvykdė teismo įpareigojimą, todėl viešasis interesas nagrinėjamoje byloje neginamas.

Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. nustato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Šios nuostatos leidžia daryti išvadą, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą.

Taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ), viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Ginant viešąją interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi, todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą – gindamas viešąjį interesą ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą (LVAT 2008-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-679/2008). Be to, skiriasi ir skundo tenkinimo sąlygos, nes ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti skundą dėl viešojo intereso gynybos. Tuo tarpu asmuo, kuris gina savo subjektinę teisę, bylos nagrinėjimo metu turi įrodyti šios savo teisės pažeidimą. Atvejų, kai ginamas viešasis interesas ir kai pareiškėjas gina savo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus, atribojimas, visų pirma, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir lemia tam tikrų įrodinėjimo taisyklių taikymą. Nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl savo subjektinės teisės ar dėl viešojo intereso gynimo, yra reikšminga ir dėl to, jog kai įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą dėl skunde (prašyme) nurodomo viešojo intereso gynimo, teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį skundą (prašymą), vadovaudamasis ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai kriterijai, siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešąjį interesą, ar savo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A3-11/2004, sistemiškai vertindama ABTĮ 5 str. 1 d, 3 d. 1 p. ir 2 p., 56 str. 1 d., nusprendė, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta tvarka, gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 str. 3 d. 2 p. ir 56 str. 1 d. pagrindu gindamas viešąjį interesą (LVAT 2004-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2007-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007; 2008-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-857/2008). LVAT 2008-12-31 aprobuotame LVAT praktikoje, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus), apibendrinime konstatavo, kad subjektui, kuris gina viešąjį interesą, nėra suteikta teisė kreiptis į teismą dėl trečiojo asmens galimai pažeistų teisių ar interesų, jeigu nėra ginama vertybė, reikšminga visai visuomenei arba jos daliai (LVAT 2007 09 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-768/2007). Apibendrinant išdėstytą, nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika numato prokuroro teisę įstatymų numatytais atvejais kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ar asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, tačiau nenumato jų teisės kreiptis į teismą, siekiant apginti trečiojo asmens teises ir interesus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012 pripažinus Akto dalį, kuria pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas 1A1/m, negaliojančiu ir gyvenamojo namo dalį dėl rekonstruoto 129,58 kv. m bendro ploto statybą savavališku, tretieji suinteresuoti asmenys P. L. D. ir J. D. buvo įpareigoti arba parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus gyvenamojo statybai įteisinti, arba pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriaunant statinio dalį, kuri buvo pastatyta ant valstybei priklausančios žemės. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškinio reikalavimo panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašus, nekėlė. Šioje byloje viešojo intereso savavališkomis statybomis buvo grindžiamas iš esmės tuo, kad pastatyto namo dalis užima apie 4 kv. m laisvos valstybinės žemės plotą, o viešasis interesas, kurio pažeidimas ieškinyje buvo grindžiamas valstybės institucijos ar pareigūno atliktais teisės aktų pažeidimais, buvo apgintas teismo sprendimu, pripažįstant negaliojančia ginčijamo Akto dalį. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens H. G. atstovas J. G. patvirtino, jog buvo pašalinti savavališkos statybos padariniai, nugriaunant statinio dalį, kuri buvo pastatyta ant valstybei priklausančios žemės. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. 2016-02-22 J. D. gavo statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys P. L. D. ir J. D. įvykdė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-26 sprendime nurodytą įpareigojimą, kadangi statinio dalies ant valstybei priklausančios žemės nėra.

Minėta, kad ginčijamu Komisijos sprendimu nuspręsta panaikinti teritorinio registratoriaus Vilniaus filialo 2016-09-09 sprendimą, įformintą raštu Nr. VILIN(12.5.16)-21697, ir atstatyti Nekilnojamojo turto registro įraše (Nr. 10/123758) gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), buvusius registre iki H. G. 2016-06-22 prašymo. Ginčijamas Komisijos sprendimas nebuvo priimtas trečiųjų suinteresuotų asmenų H. G. ir J. J. atžvilgiu, tačiau kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, H. G. įgaliotas asmuo J. G. su 2016-11-30 skundu kreipėsi tiek į Generalinę prokuratūrą, tiek į Komisiją, skunde nurodydamas, kad nesutinka su ginčijamu Komisijos sprendimu. Iš Generalinei prokuratūrai, Komisijai ir Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir VAGK) 2017-01-03 adresuoto skundo matyti, kad VĮ Registrų centras 2016-12-15 raštu Nr. (2.2.4)s-7909 atsisakė tenkinti H. G. 2016-11-30 skundą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, H. G. savo galimai pažeistas teises, apskųsdama VĮ Registrų centro 2016-12-15 raštą Nr. (2.2.4)s-7909, gynė pati. Nepaisant to, ji dėl savo subjektinių teisių pažeidimo papildomai kreipėsi į pareiškėją. Nors byloje nėra duomenų, jog Komisija yra priėmusi sprendimą dėl VĮ Registrų centras 2016-12-15 rašto Nr. (2.2.4)s-7909 teisėtumo ir pagrįstumo, H. G. vis tiek išlieka teisė VAGK ar administraciniam teismui apskųsti Komisijos sprendimą (pvz. netenkinus H. G. skundo) ar jos veiksmus (atsisakius atlikti Komisijos kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkinus atlikti tokius veiksmus).

Pažymėtina, kad pareiškėja pareiškime dėl viešojo intereso gynimo būtinumo nurodė, jog tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešasis interesas. Pareiškėja pareiškime iš esmės teigė, jog ginčijamu aktu buvo pažeistas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 4 d. reikalavimas, nustatantis, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios. Pareiškime pareiškėja taip pat nurodė, kad situacija, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus dokumentą pastarasis vėl įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, yra labai ydinga, daroma žala visuomenei.

LVAT 2009-02-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-65/2009 ir 2013-11-19 sprendime administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013 išaiškino, kad bylą nagrinėjantis administracinis teismas turi nustatyti, ar byloje ginčijami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą ir ar jų panaikinimas leistų apginti viešąjį interesą <...>. Procesiniuose dokumentuose prokuroro pateikta informacija apie tai, kokiais būdais ir priemonėmis bus siekiama viešojo intereso pažeidimo šalinimo, bylą nagrinėjančiam administraciniam teismui leistų spręsti, kuo ginčijamų administracinių aktų panaikinimas prisidėtų prie viešojo intereso gynybos, tinkamai apibrėžti ir išnagrinėti keliamus reikalavimus, susijusius su viešojo intereso gynimu. Pažymėtina, kad tokių duomenų nurodymas prokuroro pateikiamuose procesiniuose dokumentuose yra susijęs ir su kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių gynyba. Gindamiesi nuo administraciniuose teismuose pareikšto reikalavimo panaikinti atitinkamus administracinius aktus, byloje dalyvaujantys asmenys turi būti informuojami, kokias materialines teisines pasekmes šis aktų panaikinimas gali sukelti (ar bus siekiama statinius nugriauti, juos pertvarkyti ir pan.). Šios informacijos turėjimas ar neturėjimas gali lemti ir byloje dalyvaujančių asmenų teisių gynimo procesinę elgseną. Siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti faktą, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Todėl bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo ginamas interesas pripažintinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistajam viešajam interesui apginti.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjos prašymo ginti viešąjį interesą turinį, ir atsižvelgdama į minėtą LVAT praktiką, taip pat į administracinėje byloje Nr. A14-416/2005 suformuluotą išaiškinimą, pagal kurį ne bet kuris teisės normų pažeidimas savaime lemia viešojo intereso pažeidimą, sprendžia, kad pareiškėja nemotyvavo, kaip minimas teisės normų pažeidimas pažeidė viešąjį interesą. Pareiškėja rėmėsi bendru taisyklių aiškinimu, neindividualizuodama konkrečių aplinkybių nagrinėjamos bylos kontekste, taip pat nenurodė, kaip jos pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja pateikė nemotyvuotą prašymą dėl viešojo intereso gynimo ir neįrodė, kad nagrinėjamoje byloje ginamas viešasis, o ne privatus interesas.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, remdamasis LVAT praktika, daro išvadą, kad pateiktu prašymu prokurorė negina viešojo intereso, o siekia apginti trečiojo asmens subjektyvines teises ir interesus, kuriais nėra ginama vertybė, reikšminga visai visuomenei arba jos daliai, todėl tokiam reikalavimui ginti įstatyminio pagrindo ji neturėjo. Dėl šių aplinkybių reikalavimai panaikinti Komisijos 2016-10-24 sprendimą Nr. cspr1-266 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atkurti nekilnojamojo turto registro duomenis pagal 2016-09-09 sprendimą, įformintą raštu Nr. VILIN (12.5.13)-21697, netenkinami ir pareiškimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Eidivaldos Meškienės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.