Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. B., BUAB „Finansų srautai“, RUAB „Molesta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis D. B., išnagrinėjęs skolininko pateiktą skundą, 2019-02-08 Patvarkymu Reg. Nr. S-2019000079 atsisakė skundą tenkinti.

4. Antstolis patvarkyme nurodė, jog įvertinus T. R. siūlomą areštuoti turtą – jo turimas UAB „Lietuvos melioracija“ akcijas, turtines teises pagal paskolos sutartis su S. Ž. ir UAB „Draudimo projektai“, akivaizdu, kad šio turto areštas neužtikrins galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar iš vis tapti neįmanomu. T. R. turimo UAB „Lietuvos melioracija“ akcijų paketo rinkos vertė gali būti nustatyta tik nepriklausomo turto vertintojo, todėl pateikta akcijų vertė galimai nėra teisinga ir neatspindi tikrosios akcijų vertės. T. R. sudarytos paskolos sutartys su S. Ž. ir UAB „Draudimo projektai“ nėra užtikrintos jokiomis priemonėmis, todėl tokio turtinių teisių areštas niekaip neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, paskirties bei neužtikrintų palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones T. R. turtui, aprašytas (areštuotas) nekilnojamasis turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turto dalys tarp sutuoktinių šiai dienai nėra nustatytos, todėl negalima tiksliai nustatyti, kuri turto dalis galimai tektų T. R..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

13. Apeliantas teigia, kad antstolis pažeidė areštuotino turto eiliškumą, kurį nustatė teismai nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi antstolis visų pirma turėjo areštuoti pareiškėjo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar jo esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, o šiuo atveju pirmiausiai areštuojant turtines teises. Su tokiu teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

14. Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad antstolis nepažeidė turto arešto eiliškumo, nes aprašė pareiškėjo turimą nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, o jo vertės neužtekus areštavo pinigines lėšas. Be to, pareiškėjas teikia klaidingus duomenis, nes T. R. siūlomos turtinės teisės – reikalavimo teisės pagal paskolos sutartis nebuvo areštuotos, nes niekaip neužtikrina laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir tikslų. Nepažeistas ir arešto mastas, kadangi įvertinus tai, jog areštuotas turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise, o jų tikroji rinkos vertė nėra nustatyta, arešto mastas nėra pažeistas, nes nėra jokių įrodymų, kad aprašyto turto vertė viršija arešto mastą. Teismas skundžiama nutartimi teisingai nurodė, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kadangi visas nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise T. R. ir jo sutuoktinei, turtas nepadalintas, todėl antstolis turėjo teisę areštuoti/aprašyti tiek pareiškėjo tiek ir sutuoktinės vardu registruotą turtą/lėšas banko sąskaitose.

15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis vykdymo veiksmus atliko vykdydamas teismo nutartis, kuriomis areštas taikytas kaip laikinoji apsaugos priemonė, o ne vykdydamas galutinį teismo sprendimą, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės ir nustatytos bylos šalių teisės ir pareigos, taigi yra apribotos tik nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad CPK 667 str. yra taikomas išieškojimo procese, o ne vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl areštavus kelių asmenų bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas banko sąskaitoje, kitą turtą, turto dalis bendrojoje nuosavybėje (piniginėse lėšose) nenustatinėjama. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl to, kad ginčo atveju antstolis nevykdė CPK 667 straipsnio pareigų, o išieškotojas nepasinaudojo jam suteiktomis šio straipsnio teisėmis yra nepagrįstas.

16. Antstolis areštavo pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, kuris pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t.y. dalys šiame turte neišskirtos. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CPK 145 straipsnio 5 dalis numato, kad jei turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas. Teismų praktikoje konstatuota, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto areštas savaime nereiškia, kad iš šio turto galės būti įvykdytas išieškojimas sumai, kuri atitiktų viso areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad CPK 667 str. įtvirtina procedūrą kaip yra išieškoma iš bendrąją jungtine nuosavybe priklausančio turto, kuomet tiek skolininkas tiek išieškotojas gali teikti nesutikimus, prieštaravimus. Todėl ginčo atveju antstolis, siekdamas įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių tikslus-tinkamai užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, visiškai pagrįstai areštavo ir kitą turtą, o CPK 667 straipsnio procedūros kol kas tokioje stadijoje nėra vykdomos.

17. Antstolis pagrįstai nurodė, kad tikrąją UAB „Lietuvos melioracija“ akcijų rinkos vertę gali nustatyti tik nepriklausomas turto vertintojas, o akcijų nominali vertė negali parodyti tikrosios rinkos vertės. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo turimų akcijų rinkos vertė yra lygi nominaliai vertei. Pažymėtina, kad ir T. R. nurodomos akcijos priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taigi ir jo sutuoktinei, todėl ne visos akcijos galėtų būti realizuotos.

18. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad UAB „Lietuvos melioracijos“ akcijų vertė jau buvo nustatyta antstolio V. Č.. Nurodomu atveju buvo areštuotos kito akcininko – R. J. turimas kontrolinio akcijų paketas, todėl jo vertė negali būti sulyginama su T. R. ir jo sutuoktinės turimu 19,8 proc. dydžio UAB firmos „Lietuvos melioracija“ akcijų paketu. T. y. pareiškėjo akcijų paketas, kuris nesuteikia kontrolinio akcijų paketo teisių negali būti vertinamas 139 808,76 Eur. Taigi, turimo akcijų paketo rinkos vertė gali būti nustatyta tik nepriklausomo turto vertintojo, įvertinus įmonės turimą turtą, įsipareigojimus, veiklos perspektyvas, taip pat ir vertinamo paketo dydį. Tokio nepriklausomo turto vertintojo turto vertinimo ataskaitos pareiškėjas nepateikė, todėl ir jo nurodoma turimų akcijų vertė neatspindi tikrosios akcijų rinkos vertės.

19. Pareiškėjas teigia, kad galėjo būti areštuotos jo reikalavimo teisės į S. Ž. ir UAB „Draudimo projektai“. Šis atskirojo skundo teiginys taip pat nepagrįstas.

20. Paskolų, suteiktų S. Ž. ir UAB „Draudimo projektai“ grąžinimas yra neužtikrintas jokiomis užtikrinimo priemonėmis, todėl tokio abejotino realizavimo turtinių teisių areštas niekaip neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir paskirties ir neužtikrintų palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

21. Taigi, nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad pareiškėjo nurodomo nekilnojamojo turto, akcijų vertės ir reikalavimo teisių pakanka tinkamam teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimui.

22. Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis pagrįstai areštavo pareiškėjo pinigines lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti ir dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Taigi, skundžiama nutartis yra teisėta ir nėra pagrindo jos naikinti. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

23. Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėmis pareiškėjas gali kreiptis į teismą ar antstolį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar arešto masto pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.