Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1598-553/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-25Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-25
Bylos Nr.
2S-1598-553/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20746-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
UAB ,,Skominta“
Atsakovas
UAB ,,Jono statyba“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1598-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20746-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB ,,Jono statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-27641-933/2013 pagal ieškovo UAB ,,Skominta“ ieškinį atsakovui UAB ,,Jono statyba“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Skominta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Jono statyba“ 115 814,79 Lt skolą, 8,46 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 516 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, kad įvykdė atsakovo užsakymu statybos rangos darbus, todėl turi teisę reikalauti juos apmokėti visa apimtimi. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo ar (ir) kilnojamojo turto, lėšų banko sąskaitose ar (ir) turtinių teisių, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis areštą 115 814,79 Lt sumai, surasti ir aprašyti areštuotiną turtą pavedant ieškovo pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad suma už atliktus statybos rangos darbus yra didelė, be to, atsakovas ilgą laiką vengia mokėti, neproporcingai apsunkindamas galimybes ieškovui vykdyti savo veiklą. Viešojoje virtualioje erdvėje yra pranešimų, kad atsakovas ir jo pagrindinis akcininkas nemoka skolų ir nevykdo įsipareigojimų kitiems subrangovams, naudoja lėšas prabangos prekėms, todėl ilgainiui gali tapti nemokus ir vėliau negalėti įvykdyti teismo sprendimo. Dėl to būsimo sprendimo vykdymas gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-21 nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir bendrai 115 814,79 Lt sumai areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant pakankamai – kilnojamąjį turtą, o neužtekus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kurių suma neviršija paminėtos sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui jį valdyti ir naudoti, ieškovo UAB ,,Skominta“ reikalavimų užtikrinimui. Iš areštuotų lėšų atsakovui leista atlikti privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su darbuotojais bei ieškovu pagal pareikštą ieškinį. Teismas nustatė, kad atsakovui pareikštų reikalavimų suma siekia 115 814,79 Lt. Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš Juridinių asmenų registrui pateiktų UAB „Jono statyba” 2012-01-01 – 2012-12-31 balanso duomenų matyti, kad įmonė turi turto už 1 332 271 Lt, kurio didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas (1 306 507 Lt), iš jų per vienerius metus gautinos sumos sudaro 1 232 237 Lt. Įmonės ilgalaikis turtas sudaro vos 25 764 Lt, o grynasis pelnas nurodytu laikotarpiu – 219 054 Lt (2011 m. įmonė veikė nuostolingai, nuostolis sudarė 25 722 Lt). Teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimų suma atsakovui laikytina didele, todėl nagrinėjamu atveju yra būtina užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) UAB ,,Jono statyba“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad:

1. Teismas negalėjo padaryti išvados, kad ieškovo reikalavimai yra galimai pagrįsti, nes pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad nekelia klausimo dėl apmokėjimo už papildomus darbus, nors visur ieškinyje nurodo, kad atsakovas yra neatsiskaitęs už papildomus darbus. Pats ieškovas nurodo, kad atsakovas atsisakė apmokėti už atliktus darbus, dėl kurių nebuvo susitarta. Atsakovas informavo ieškovą, kad negali apmokėti dviejų jo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, nes viena PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta anksčiau nei buvo atlikti darbai, o kita išrašyta papildomo susitarimo, kurio šalys nebuvo sudariusios, pagrindu. Ieškovas nepagrindė, jog turi reikalavimo teisę į 90 588,47 Lt. Ieškovas nurodė, kad jo ieškinys yra ir bus grindžiamas liudytojų parodymais, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas vertino ieškovo abstrakčius argumentus.

2. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė didele ginčo suma. Teismas, neįsitikinęs ieškovo reikalavimo tikėtinu pagrįstumu, nurodė, kad ginčo suma yra žymi, kas gali apsunkinti teismo sprendimo (jei jis bus palankus ieškovui) įvykdymą. Tačiau ieškovo ieškinyje yra pateikiama nereali ieškinio suma. Be to, teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai aiškino teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl didelės ginčo sumos įtakos teismo sprendimo įvykdymui. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad 2012 m. atsakovo grynasis pelnas sudarė 219 054 Lt, atsakovas turi turto už daugiau nei 1 300 000 Lt. Vertinant minėtas aplinkybes, ieškinyje ieškovo nurodyta suma nėra didelė lyginant su atsakovo turtine padėtimi. Taigi prezumpcija, kad didelės sumos reikalavimas sukelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, yra paneigta, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

3. Pradėtas teisminis procesas remiasi tik ieškovo prielaidomis bei abstrakčiais argumentais, todėl būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, ypač pradinio teismo proceso etapo metu, neturėtų būti maksimalus. Vien tik teisės normų ir laikinųjų apsaugos priemonių tikslų nurodymas negali būti laikomas pagrindu, kuriuo remiantis būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir ypač tokios, kurios tiesiogiai kenkia įmonės veiklai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas abstrakčius argumentus vertino kaip neginčijamus faktus atsakovo atžvilgiu, todėl skundžiama nutartimi iš esmės pažeidė interesų pusiausvyros principą, nes prioritetu iškėlė ieškovo interesą užtikrinti galimai jam palankaus teismo sprendimo maksimalų įvykdymą (net neįvertinus šio reikalavimo pagrįstumo) prieš atsakovo interesą apskritai vykdyti veiklą.

5. Palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai suvaržoma atsakovo teisė naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu ir būtų pažeisti interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principai. Be to, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nesant jokių objektyvių duomenų dėl atsakovo vengimo vykdyti teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Skominta“ atsiliepimu prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1. Į bylą pateikta sutartis ir vėlesni susitarimai įrodo, jog su atsakovu, kaip užsakovu, buvo susitarta atlikti statybos darbų už 343 612,46 Lt. Kiti įrodymai patvirtina, kad visi nurodyti ir abiejų šalių sutarti darbai buvo atlikti 2012-04-30. Be sutartų darbų ieškovas atliko ir daugiau darbų nei buvo numatyta sąmatoje. Šie darbai pripažintini papildomais darbais, tačiau reikalavimo dėl apmokėjimo už šiuos darbus ieškovas ieškinyje nekėlė. Atlikus darbus, patvirtinantys dokumentai (darbų priėmimo – perdavimo aktai) 412 201,29 Lt sumai bei kiti darbų atlikimą patvirtinantys dokumentai atsakovui buvo pateikti 2012-05-02/03 dienomis. Pareiga užsakovui apmokėti už atliktus darbus kyla ne iš PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų pagal atliktus darbų aktus, o iš atliktų darbų aktų. Tiek darbų priėmimo – perdavimo aktai, tiek PVM sąskaitos faktūros atsakovui buvo pateiktos kartu. Nepaisant to, kad galutinis darbų užbaigimo aktas tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas tik 2012-05-24, darbai laikytini tinkamai atliktais, kai tuo darbus priėmėm užsakovas. Atsakovui pasirašius atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą ir užbaigtų statybos darbų patikrinimo aktą, visi ieškovo atlikti darbai laikytini atliktais ir nuo to momento ieškovas įgijo teisę reikalauti apmokėti už darbus. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi pareigą tik įsitikinti, kad ieškovo reikalavimai gali būti pagrįsti ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo ir atitinkamai įrodymų patikimumo, t. y. nenagrinėja visos bylos iš esmės. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi ne ieškovo prielaidomis, kaip nurodo atsakovas, o ieškovo argumentais ir pateiktais dokumentais.

2. Atsakovas neprašo teismo užtikrinti atsakovo nuotolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, todėl atsakovo argumentai dėl tokių nuostolių laikytini nepagrįsti.

3. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki šiol nerado jokio areštuotino turto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 3 dalis) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo priimto sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012).

Pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – aplinkybė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Pažymėtina, kad šioje civilinio proceso stadijoje, kai priėmus ieškinį sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo prašymu, ginčas iš esmės nėra sprendžiamas, todėl teismas turi tik preliminariai įvertinti ieškovo argumentus ir kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus tam, kad susiformuotų tikimybių pusiausvyros principu ir CPK 185 straipsnio reikalavimais paremtas teismo įsitikinimas, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti (užtikrinti) teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, tačiau šis institutas nėra skirtas materialiųjų teisinių santykių tarp šalių nustatymui. Todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje sprendžiant, ar egzistuoja tiek tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrįstumas, tiek sprendimo neįvykdymo reali grėsmė, nėra vertinamas į bylą pateiktų duomenų bei įrodymų turinys. Jeigu toks ieškinys, kokį yra pateikęs teismui ieškovas, iš esmės gali būti pareikštas ir jeigu ieškovui palankus sprendimas iš esmės galėtų būti priimtas, pasitvirtinus jo pateiktų duomenų turiniui, turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (atsakovo turtinė padėtis ir jo mokumo pokyčių perspektyva, galimi atsakovo veiksmai, siekiant išvengti išieškojimo ir pan.). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti išvados, kad ieškovo reikalavimai yra galimai pagrįsti, nes pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad nekelia klausimo dėl apmokėjimo už papildomus darbus, nors visur ieškinyje nurodo, kad atsakovas yra neatsiskaitęs už papildomus darbus; pats ieškovas nurodo, kad atsakovas atsisakė apmokėti už atliktus darbus, dėl kurių nebuvo susitarta; atsakovas informavo ieškovą, kad negali apmokėti dviejų jo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, nes viena PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta anksčiau nei buvo atlikti darbai, o kita išrašyta papildomo susitarimo, kurio šalys nebuvo sudariusios, pagrindu; ieškovas nepagrindė, jog turi reikalavimo teisę į 90 588,47 Lt. Visais minėtais apelianto argumentais yra siekiama nuginčyti ieškinio teiginius apie egzistuojančią atsakovo 115 814,79 Lt skolą ieškovui. Tačiau minėta, kad tokie argumentai negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nes preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės. Preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovas su atsakovu sudaryto susitarimo pagrindu atliko statybos rangos darbų už 342 851,64 Lt sumą, o atsakovas sumokėjo tik 227 036,85 Lt sumą, todėl ieškovas siekia likusios 115 814,79 Lt sumos priteisimo. Toks ieškovo reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas.

Vertinant aplinkybę, ar apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, kad paneigtų būtinybę užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, pažymėtina, kad kartu su atskiruoju skundu apeliantas nepateikė jokių duomenų apie savo gerą finansinę padėtį (CPK 12, 178 straipsniai), o tik atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2012 m. atsakovo grynasis pelnas sudarė 219 054 Lt, atsakovas turi turto už daugiau nei 1 300 000 Lt, todėl, pasak apelianto, ieškinyje ieškovo nurodyta suma nėra didelė lyginant su atsakovo turtine padėtimi. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktų UAB „Jono statyba” 2012-01-01 – 2012-12-31 balanso duomenų matyti, jog įmonė turi turto už 1 332 271 Lt, kurio didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas (1 306 507 Lt), iš jų per vienerius metus gautinos sumos sudaro 1 232 237 Lt. Įmonės ilgalaikis turtas sudaro vos 25 764 Lt, o grynasis pelnas nurodytu laikotarpiu – 219 054 Lt (2011 m. įmonė veikė nuostolingai, nuostolis sudarė 25 722 Lt). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 98, 06 proc. viso atsakovo turto sudarančiam trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas, taigi, net ir realiai šiuo metu egzistuojantis jis iš esmės pagal savo pobūdį gali keistis, dėl ko negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje. Be to, iš atsakovo įmonės balanso už 2012 metus matyti, kad atsakovo įsiskolinimas kreditoriams sudarė net 824 883 Lt sumą (kuri viršijo pusę į balansą įrašyto įmonės turto vertės). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovui nepriklauso joks nekilnojamas turtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėti atsakovo UAB „Jono statyba“ finansinės atskaitomybės duomenys nėra pakankami, kad nustatyti gerą apelianto finansinę padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantas įrodinėja, kad ieškinio suma nėra laikytina didele, atmestini kaip neįrodyti ir nepaneigiantys būtinybės jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12, 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis, bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Apeliantas neįrodė savo geros finansinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ginčo suma atsakovui yra didelė ir tai padidina būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinio proceso normos numato laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (CPK 148, 149 straipsniai). CPK 146 straipsnis numato teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuotolių atlyginimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam sukėlė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise vertinti konkrečias bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų pasaugos priemonių taikymo institutą, nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo UAB ,,Jono statyba“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė