Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. N. (toliau – L. N.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo L. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. BK 64¹ straipsnio pagrindu, L. N. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam sumažintą bausmę - 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, L. N. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė iš dalies subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu L. N. paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausme, paskiriant L. N. galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Į L. N. paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. balandžio 30 d., 19.25 val. iki 2016 m. gegužės 2 d., 11.00 val. (dvi paros).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. N. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. balandžio 30 d. apie 19 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) maršruto troleibuse, elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties, kitų troleibuso keleivių akivaizdoje prikibo prie V. M., tyčia sudavė jam dvylika smūgių kumščiu į veido sritį bei du kartus įspyrė į petį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimais kairio antakio srityje. Tokiais savo veiksmais L. N. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. N. prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu jam skirtą bausmę, paskiriant minimalios trukmės areštą, bausmę paskirti atlikti savaitgaliais ir valstybinių švenčių dienomis.Apelianto teigimu, jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, siekia įgyti vidurinį ir (ar) profesinį išsilavinimą tam, kad ateityje galėtų gauti geriau apmokamą ir kvalifikuotą darbą. Be to, jis nuolat rūpinasi savo besilaukiančia drauge. Nuteistojo įsitikinimu, šios aplinkybės leidžia teigti, jog jam turėjo būti paskirtas minimalios trukmės areštas. Nurodoma, kad nuteistasis, neturėdamas gynėjo, pirmosios instancijos teisme nesugebėjo paprašyti jam paskirtą bausmę – areštą, nustatyti atlikti poilsio dienomis, todėl prašoma tenkinti ir šį jo prašymą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo L. N. gynėja advokatė I. Maldeikienė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems nuteistojo prašymams bei juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nuteistojo L. N. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su L. N. paskirtos bausmės dydžiu ir atlikimo tvarka, prašant bausmę sušvelninti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis.Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam L. N. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę L. N., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltės formą (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Įvertino ir L. N. asmenybę, konstatuodamas, kad ankščiau jis yra teistas (b. t. 1, b. l. 88-119), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. t. 1, b. l. 124-127), naują tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai spęsti, jog L. N. yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Atsižvelgė ir į tai, kad L. N. psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas (b. t. 1, b. l. 121, 123), turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei jo kūdikio besilaukiančią draugę. Niekur nedirba, nors ir yra registruotas darbo biržoje, tačiau joje užsiregistravo jau po Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, t. y. 2016 m. rugsėjo 15 d. (b. t. 1, b. l. 153). Vertindamas L. N. asmenybę, pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino jo pateiktą pažymą apie mokymąsi (duomenys neskelbtini) , konstatuodamas, kad ši pažyma patvirtina tik jo norą ir ketinimus mokytis šioje mokykloje, bet ne realius L. N. veiksmus šio tikslo įgyvendinimui. Vertino ir nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl artimų žmonių mirties, draugų įtakos. Spręsdamas L. N. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat įvertino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo L. N. skirti švelnesnes sankcijoje numatytas bausmes (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą) ir skyrė vieną iš švelnesnių su laisvės atėmimu susijusių bausmių - areštą, jo trukmę parinkdamas nepažeidžiant BK 49 straipsnyje įtvirtintų arešto skyrimo taisyklių. Nors L. N. buvo paskirtas maksimalios trukmės areštas – 90 (devyniasdešimt) parų (BK 49 straipsnio 3 dalis), tačiau nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Aukščiau išvardinti duomenys bei nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti apie antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės rodo, jog analizuojamu atveju L. N. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Įvertinus jo elgesį bei padarytą nusikalstamą veiką, neabejotina, jog jis vis dar nesijaučia atsakingu už savo gyvenimą, o jo lengvabūdiškas ir ciniškas elgesys (nusikalstamą veiką padarė be jokios aiškios priežasties) neleidžia pagrįstai teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus L. N. švelnesnio pobūdžio bausmę ar sumažinus jam paskirto arešto trukmę. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų pats nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu L. N. skirta arešto bausmė bei jo trukmė visiškai atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, L. N. asmenybę bei paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą. Juo labiau, kad apylinkės teismas nuteistojo prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailestį dėl jos įvykdymo pripažinęs jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bendrindamas L. N. paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta laisvės apribojimo bausme, teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu L. N. paskirtą bausmę (tiek už pavienę veiką, tiek subendrintą) vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, kurie analizuojamu atveju buvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo, teisinio pagrindo nėra, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių, iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio.Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog jam paskirta arešto bausmė bei jos atlikimas sudarys objektyvias kliūtis jam rūpintis besilaukiančia drauge ir mokytis (duomenys neskelbtini) 10 klasėje. Šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos skundžiamu nuosprendžiu, dėl ko jų pagrindu švelninti L. N. paskirtą bausmę teisinio pagrindo nėra. Atmetant nuteistojo teiginius, vis tik pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nuteisto asmens gyvenime kilę paskirtos bausmės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju bausmės būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Nors apeliaciniu skundu prašoma pakeisti L. N. paskirtos arešto bausmės vykdymo tvarką, t. y. leisti nuteistajam atlikti jam paskirtą bausmę poilsio dienomis, tačiau kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, nagrinėjant bylą teisme, nuteistasis nepareiškė prašymo skirtą areštą atlikti poilsio dienomis, todėl šis klausimas apylinkės teismo nuosprendžiu ir nebuvo sprendžiamas. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. N. neturėjo gynėjo, dėl ko negalėjo tinkamai suformuoti šio prašymo, tačiau šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad, sutinkamai su 2016 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio protokolu, teisiamojo posėdžio metu L. N. buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją bei proceso eiga nusprendus naudotis advokato paslaugomis, po ko L. N. patvirtino, jog advokatas jam nereikalingas (b. t. 1, b. l. 162-164). Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į BK 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, jeigu asmeniui paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu L. N. buvo paskirta galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė, jos atlikimas poilsio dienomis, sutinkamai su BK 49 straipsnio 5 dalimi, nėra galimas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuosprendį naikinti ar keisti L. N. apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o L. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.