Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-04-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-157-593/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
AN2-157-593/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00068-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Pažeidėjas
J. Ž.
Pareiškėjas
J. Ž.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-157-593/2019;Teisminio proceso Nr. 4- 69-3-00068-2019-8;Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo J. Ž. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-28557-2018 paliktas nepakeistu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. Ž. 2018 m. lapkričio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 29 d. 00.48 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,59 promilių neblaivumo laipsnis. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-28557-2018 J. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo skirta 300 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių.

3. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, J. Ž. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kurie 2019 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino ir skundžiamą 2018 m. gruodžio 27 d. Institucijos nutarimą paliko nepakeistu. Teismas konstatavo, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, švelninti minėtu nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę, skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartį kaip teisiškai nepagrįstą ir priimti naują nutartį – tenkinti J. Ž. skundą ir sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą.

4.1. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą visiškai nesiaiškino aplinkybių kaip netinkamai elgėsi policijos pareigūnai, t. y. jie ne tik pažeidė tikrinimo alkotesteriu procedūrą, eliminuojant įpūtimo pakartotinumą po 15 min. pertraukos, tačiau ir akivaizdžiai jį suklaidino dėl kraujo tyrimo davimo Giedraičių g. 8, Kaune Priklausomybių gydymo centre. Pareiškėjo įsitikinimu, toks pareigūnų elgesys parodo nepagarbą, taip pat ir jų neprofesionalumą atliekant pareigas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos Policijos įstatyme.

4.2. Pareiškėjo teigimu teismas paviršutiniškai vertino kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas administracinis pažeidimas. J. Ž. manymu, jo skunde išdėstytos faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismui nebuvo labai svarbios.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepimu į apeliacinį J. Ž. skundą prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Pareiškėjo J. Ž. apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas J. Ž. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminą. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas bausmės individualizavimo aspektu.

8. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

9. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

10. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

11. ANK kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), toks pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

12. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu pripažinusi J. Ž. padariusiu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą jam paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą, ir minimaliam laikotarpiui, t. y. 12 mėn. atėmė specialiąją teisę viruoti transporto priemones. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą konstatavo, jog J. Ž. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismo vertinimu, paskirta administracinė poveikio priemonė sukelianti nepatogumus pažeidėjui, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, dėl ko turėtų būti švelninama. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimą bei pareiškėjo apeliacinį skundą, pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, sąlygojančių trumpinti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti atėmimo terminą, nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad minėtos administracinio poveikio priemonės, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti paskyrus dar trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

13. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog J. Ž. skunde nurodyti motyvai – nepatogumai kasdieniniame gyvenime, aplinkybės trukdančios darbinėms funkcijos atlikti, negali būti pripažinta išskirtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys, jog J. Ž. ir iki jam inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek savo šeima ir nepilnamete anūke, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savo vaikais bei kitais šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje paskyrimas ar iš viso administracinio poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad jokio realaus pagrindo vertinti J. Ž. kaip tvarkingą ir atsakingą bei apdairų vairuotoją kelyje, nėra. Tai, kad J. Ž. yra linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų patvirtina administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 18094982495 (b. l. 10-19) esantis 2019 m. sausio 7 d. administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2014 m. sausio 24 d. iki šiol J. Ž. pažeidė kelių eismo taisykles 14 kartų, už ką 11 kartų buvo nubaustas administracine tvarka, dauguma nuobaudų galiojančios. Tai neigiamai apibūdina J. Ž. asmenybę, rodo, jog asmuo pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtų nuobaudų paskirties ir tikslų, atitinkamų išvadų nepadaro ir toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

15. Pažymėtina, jog J. Ž. padarė šiurkštų pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas nors ir nustatyto lengvo girtumo laipsnio, tačiau tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens vairavusio transporto priemonę girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui J. Ž. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad Institucija paskyrė per griežtą nuobaudą. Nusižengimą J. Ž. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, kuris šiuo atveju yra minimalus, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto šiurkštaus nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų, nepažeidus nei teisingumo, nei protingumo, nei humaniškumo principų.

16. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą visiškai nesiaiškino aplinkybių kaip netinkamai elgėsi policijos pareigūnai, kad jie ne tik pažeidė tikrinimo alkotesteriu procedūrą, eliminuojant įpūtimo pakartotinumą po 15 min. pertraukos, tačiau ir akivaizdžiai jį suklaidino dėl kraujo tyrimo davimo. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek Institucijai priimant nutarimą skirti nuobaudą pareiškėjo atžvilgiu, J. Ž. su padarytu pažeidimu visiškai sutiko, nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas ar skundęs pareigūnų, tikrinusių jo blaivumą, veiksmus jų Institucijos vadovams. Taip pat nebuvo imtasi jokių priemonių neva tai pareigūnų elgesiui ne pagal nustatytas funkcijas užfiksuoti. Manydamas, jog pareigūnai netinkamai atlieka savo pareigas, nepagarbiai elgiasi ar pažeidžia neblaivumo tikrinimo procedūrą, J. Ž. apie tai galėjo pažymėti pasirašant administracinio nusižengimo protokole ar surašant atskirą paaiškinimą, tačiau versiją, apie neva tai netinkamą pareigūnų elgesį, jis iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti pareigūnų, tikrinusių J. Ž. neblaivumą, profesionalumu ar elgesiu pagal nustatytas funkcijas. Pažymėtina ir tai, jog nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. 5-V-1027 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų, pavedant atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti“, nei kituose teisės aktuose nėra reglamentuotas imperatyvas (prievolė) po pirmojo tikrinimo alkotesteriu atlikti ir pakartotinį tikrinimą, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog pareigūnai pakartotinai nepatikrinę jo neblaivumo pažeidė tikrinimo alkotesteriu procedūras, vertintinos kaip deklaratyvios ir neparemtos jokiais objektyviais duomenimis.

17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo ir Institucijos 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimą, kuriuo J. Ž. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn., kaip teisėtą ir pagrįstą paliko galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjaDaiva Jankauskienė