- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-18
- Bylos Nr.
- e2-123-880/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00711-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- Oü Mirseka
- Ieškovas
- UAB „UHB Agro“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Oü Mirseka pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „UHB Agro“ ieškinį atsakovui Oü Mirseka dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo UAB „UHB Agro“ ieškinį ir jam iš atsakovo Oü Mirseka priteisė 5162,50 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017 m. gruodžio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1805,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovas Oü Mirseka kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-123-880/2018 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime atsakovas nurodė, kad atsakovui adresuoti procesiniai dokumentais buvo išsiųsti atsakovo buveinės vietos teismui (Pernu teismui, Estijoje). Pernu teismas atsakovui pranešė apie gautus procesinius dokumentus, tačiau nuvykus jų atsiimti Pernu teismas taip pat pranešė, kad jie surašyti lietuvių (ir tik lietuvių) kalba. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė jų apžiūrėti ir tuo įsitikinti, tačiau atsakovas neturi pagrindo abejoti Pernu teismu. Atsakovui buvo išaiškinta teisė gauti dokumentus suprantama kalba, teisė atsisakyti priimti procesinius dokumentus, jei jie yra pateikti atsakovui nesuprantama kalba. Atsakovas šia teise pasinaudojo. Nors ieškovas teismui pateikė ieškinį ir jo priedus su vertimu į rusų kalbą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai jam buvo pateikti suprantama (rusų) kalba. Daugiau jokių teismo šaukimų, pranešimų ir/arba teismo procesinių sprendimų iki sprendimo už akių atsakovui nebuvo siunčiama, ir atsakovas jų negavo. Jeigu atsakovui būtų žinoma apie teismo nustatytus ieškinio trūkumus, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartyje išdėstytus motyvus, atsakovas šiais klausimais būtų pateikęs savo nuomonę bei argumentus. Taip pat atsakovas planavo dalyvauti rengiamuose teismo posėdžiuose, tačiau šaukimo į juos taip ir nesulaukė. Tiek ieškovui, tiek ir teismui buvo žinomas atsakovo buveinės adresas, todėl byloje iškilusių klausimų sprendimas atsakovui apie tai nepranešus ir jam nedalyvaujant pažeidžia esminius civilinio proceso principus ir atsakovo procesines teises. Taip pat atsakovas nurodė, kad būtent ieškovas neįvykdė tarp jų sudarytų sutarčių Nr. 070/PAR/2017 ir Nr. 072/PAR/2017, nes pagal sutartis prekės turėjo būti parduotos pagal pristatymo sąlygas INCOTERMS 2010 FCA. Ieškovas turėjo gauti eksporto leidimą ir kitus oficialius su prekėmis susijusius leidimus, atlikti visas muitinės operacijas ir sumokėti visas susijusias išlaidas, įskaitant eksporto mokestį ir muitinės mokestį. Be to, pirkėjas taip pat turėjo pasirūpinti prekių pakrovimu ir prisiimti visą riziką. Dar iki minėtų sutarčių sudarymo ieškovas pateikė atsakovui paties ieškovo išrašytus sertifikatus, tačiau tokie dokumentai nebuvo tinkami, nes išduoti ne pašarų gamintojo, todėl neatitinka 2014 m. spalio 9 d. Europos komisijos sprendimo Nr. 2014/709/EB ir 2015-02-13 Europos komisijos sprendimo 2015/251/EB. Apie tai ieškovui buvo pranešta ne kartą, taip pat ne kartą buvo prašoma pateikti reikiamus dokumentus. Ieškovo teiginiai, esą atsakovas neturi vietos sandėlyje ar panašiai, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Atsakovas nepažeidė sutarčių Nr. 070/PAR/2017 ir Nr. 072/PAR/2017, o ieškovas atsakovui netesybas priskaičiavo nepagrįstai. 2017 m. kovo 6 d. Sutartis Nr. 078/PIR/2017 tarp šalių apskritai nebuvo sudaryta, nesutarus dėl esminių sutarties sąlygų, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja netesybų pagal nesudarytą sutartį Nr. 078/PIR/2017. Nagrinėjamoje byloje esama dviejų aplinkybių, kurios gali būti sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindu. Nežinodamas apie bylos eigą atsakovas neturėjo galimybės ginti savo turtinių teisių. Taip pat savarankišku sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindu gali būti teismo sprendimo pagrįstumas. Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas, paremtas tik ieškovo teiginiais bei pateiktais įrodymais, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Iš atsakovo pateiktų įrodymo ir išdėstytų argumentų matyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas prašo atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-123-880/2018. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad Pernu teisme jam galimai buvo pateikta neteisinga informacija. Atsakovas sąmoningai atsisakė priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus nesąžiningai pasinaudodamas „teise gauti dokumentus suprantama kalba“ ir šiais veiksmais siekė išvengti teisminio proceso. Atsakovas rusų kalbą supranta, šia kalba su ieškovu vedė derybas dėl sutarčių sudarymo, susirašinėjo ir bendravo telefonu. Be to, atsakovas ir dabar neneigia, jog rusų kalba jam suprantama. Atsakovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių galinčių pateisinti atsisakymą priimti jam suprantama kalba išverstus procesinius dokumentus, todėl teismui nebuvo kliūčių taikyti nacionalinėje proceso teisėje numatytus padarinius dėl adresato nepagrįsto atsisakymo priimti dokumentą. Atsakovo argumentai, kad teismas jam nesiuntė kitų procesinių dokumentų, įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Atsakovas nurodė fakto neatitinkančias, tik subjektyvia interpretacija grįstas aplinkybes, todėl nėra pagrindų peržiūrėti sprendimą už akių. Atsakovo pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių nurodytos aplinkybės, kad sutartis Nr.078/PIR/2017 nebuvo sudaryta šalims nesusitarus dėl esminių sąlygų, yra nepagrįsti ir visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Šalys 2017 m. kovo 6 d. sudarė sutartį Nr. 078/PIR/2017, į bylą pateikta sutartis Nr.078/PIR/2017 yra pasirašyta abiejų šalių, atsakovas dalį produkcijos pagal minėtą sutartį pristatė, o ieškovas už pristatytas prekes atsiskaitė. Vien dėl to, kad atsakovas pats perbraukė sutarties tekstą ir ranka vienašališkai atliko įrašą, esą sutartis nebuvo sudaryta, sutarties sudarymo fakto nekeičia ir atsakovo atsakomybės dėl sutarties nevykdymo nepašalina. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindžia savo teiginius, kad po „sutarties projekto“ pasirašymo ieškovas keitė atsiskaitymo sąlygas, kurių neva atsakovas „neakceptavo“. Priešingai, iš teismui pateiktos sutarties turinio ir jame esančių įrašų matyti, kad jau po sutarties sudarymo atsakovas siūlė pakeisti produkcijos pristatymo terminą, tačiau ieškovas šio pakeitimo neakceptavo. Atsakovo nurodyti argumentai, jog netesybų reikalaujama pagal nesudarytą sutartį Nr.078/PIR/2017 neatitinka realių faktinių aplinkybių ir yra teisiškai nepagristi, bei vertintini tik kaip gynybinė pozicija siekiant suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ne atsakovas, o ieškovas neįvykdė sutarčių Nr. 070/PAR/2017 ir 072/PAR/2017, nes nepateikė atsakovui veterinarinių dokumentų, yra taip pat nepagrįsti. Ieškovas atsakovo pageidavimu iki sutarčių Nr.070/PAR/2017 ir Nr.072/PAR/2017 pasirašymo pateikė atsakovui dokumentų, sertifikatų, analizių ir prekės pavyzdžius. Atsakovas jokių pretenzijų nepateikė ir sutartis sudarė, o papildomų dokumentų pradėjo reikalauti tik tuomet, kai baigėsi sutarčių įvykdymo terminai ir ieškovas, nesulaukęs atsakovo sutartinių įsipareigojimų pagal minėtas sutartis įvykdymo, 2017 m. balandžio 19 d. el. paštu išsiuntė atsakovui pranešimus apie pritaikytas sankcijas už sutarčių Nr.070/PAR/2017 ir Nr.072/PAR/2017 pažeidimus ir pateikė 2017 m. balandžio 19 d. sąskaitas faktūras sutartinėms netesyboms (baudoms) apmokėti. Ieškovas neturėjo pareigos atsakovui pateikti jokių papildomų veterinarinių ar kitų dokumentų. Pažymėtina, kad šiuo atveju prekės pagal sutartis Nr. 070/PAR/2017 ir 072/PAR/2017 turėjo būti pervežtos iš vienos Europos Bendrijos valstybės narės į kitą. Prekyba tarp Europos Bendrijos valstybių narių grindžiama laisvo prekių judėjimo principu, todėl jokie papildomi eksporto dokumentai nėra reikalingi. Atsakovas tik manipuliuoja afrikinio kiaulių maro grėsmėmis, siekdamas be pagrindo pateisinti sutarčių nevykdymą ir išvengti sutartinės atsakomybės. Atsakovas nepagrindė nei vienos iš būtinųjų sąlygų, kurioms esant sprendimas už akių galėtų būti peržiūrėtas, nes atsakovas nenurodė jokių priežasčių galinčių pateisinti jo pasyvumą procese, sąmoningai nepriėmė jam suprantama kalba siųstų procesinių dokumentų ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių kelti abejones dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkina.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Minėtos įstatymo nuostatos lingvistinė analizė leidžia teigti, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio antrosios dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y. bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.
Šiuo atveju atsakovas teigia, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti lietuvių kalba, kurios jis nesupranta, todėl jis atsisakė juos priimti ir nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas bei teikia sprendimo nepagrįstumą, jo nuomone, patvirtinančius įrodymus.
Dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių.
Kadangi byloje kilęs ginčas tarp skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse esančių juridinių asmenų, šioje byloje procesiniai dokumentai buvo įteikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse. Šio Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įteikdama dokumentus gaunančioji agentūra, naudodama II priede pateiktą tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų: a) kalba, kurią supranta adresatas; arba b) valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba jei yra keletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje – oficialia kalba ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų. Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė adresatui atsisakyti priimti dokumentą laikoma šio adresato „teise“ ir tik nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi perduodančioje valstybėje narėje, turi kompetenciją išnagrinėti klausimą, ar adresatas pagrįstai pasinaudojo savo teise atsisakyti priimti dokumentus motyvuodamas tuo, kad dokumentai nebuvo parengti jam suprantama kalba arba oficialia valstybės, kurioje turi būti įteikti dokumentai kalba. Toks atsisakymas yra aiškiai ribotas, nes įteikiamo dokumento adresatas gali juo tinkamai pasinaudoti tik tuomet, kai įteikiamas dokumentas nėra parengtas kalba, kurią jis supranta, arba valstybės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba, arba, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios oficialios kalbos, vietos, kurioje dokumentas turi būti įteiktas, oficialiąja kalba. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad nacionalinis teismas priima sprendimą dėl dokumentų atsisakymo pagrįstumo tik tuomet, kai įteikiamo dokumento adresatas iš tiesų atsisakė jį priimti motyvuodamas tuo, kad dokumentas nebuvo parengtas jam suprantama kalba arba kalba, kurią jis turėtų suprasti. Taigi nacionalinis teismas pareiškėjo prašymu turi patikrinti, ar toks atsisakymas buvo pagrįstas. Šiuo tikslu teismas turi tinkamai atsižvelgti į visus bylos dokumentus, kad, viena vertus, nustatytų dokumento adresato kalbines žinias ir, kita vertus, nuspręstų, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo dokumento pobūdį, reikalingas jo vertimas (2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo byloje Alpha Bank Cyprus Ltd prieš Dau Si Senh ir kt. 42 punktas ir jame nurodyta Teisingumo Teismo praktika).
Širvintų rajono aplinkės teismas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, išsiuntė procesinius dokumentus išverstus į rusų kalbą (ieškovo UAB „UHB Agro“ ieškinį atsakovui OU „Mirseka“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir netesybų priteisimo, kartu su ieškinio priedais) atsakovui Estijoje reziduojančiai įmonei OU „Mirseka“. Procesiniai dokumentai buvo siųsti per Estijos priimančią instituciją. Širvintų rajono apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 26 d. gautas Dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad adresatas OU „Mirseka“ atsisakė priimti dokumentą dėl kalbos, kuria jis parengtas. Nors atsakovas nurodo, kad jam procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik lietuvių kalba, iš bylos medžiagos matyti, kad jie buvo siunčiami tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis ir apie tai yra pažymėta ir formoje dėl įteikimo.
Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neneigia, jog jis moka rusų kalbą. Be to, nors jis nurodo, kad Estijos teisme jam buvo pasakyta, jog dokumentai atsiųsti tik lietuvių kalba, jis nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Byloje Alta Realitat Teisingumo Teismas nurodė, kad pradėjęs įteikimo procedūrą ir šiuo tikslu nustatęs svarbų (-ius) dokumentą (-us), nacionalinis teismas priima sprendimą dėl dokumentų atsisakymo pagrįstumo tik tuomet, kai įteikiamo dokumento adresatas iš tiesų atsisakė jį priimti motyvuodamas tuo, kad dokumentas nebuvo parengtas jam suprantama kalba arba kalba, kurią jis turėtų suprasti. Taigi nacionalinis teismas pareiškėjo prašymu turi patikrinti, ar toks atsisakymas buvo pagrįstas. Šiuo tikslu teismas turi tinkamai atsižvelgti į visus bylos dokumentus, kad, viena vertus, nustatytų dokumento adresato kalbines žinias ir, kita vertus, nuspręstų, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo dokumento pobūdį, reikalingas jo vertimas. Jei prieš dokumentų įteikimo procedūrą bylą nagrinėjantis teismas atliko pirminį adresato kalbinių žinių vertinimą, kad kartu su ieškovu nustatytų, ar būtina pateikti dokumento vertimą, sprendimas nereikalauti parengti tokio vertimo neturi jokios įtakos nei adresato teisės atsisakyti priimti šį dokumentą buvimui, nei jos įgyvendinimui. Kitaip tariant, net jei šis teismas šiuo etapu jau įsitikino, kad adresatas supranta kalbą, kuria parengtas dokumentas, todėl jo vertimas nereikalingas, jis iš to negali daryti išvados, kad suinteresuotasis asmuo negalės teisėtai ginčyti įteikimo procedūros, ir taip neleisti jam pasinaudoti Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatyta jo teise atsisakyti priimti šį dokumentą, nes kitaip būtų pažeista jo teisė į gynybą. Tik adresatui pasinaudojus šia teise bylą nagrinėjantis teismas gali teisėtai spręsti klausimą dėl atsisakymo pagrįstumo. Nusprendus, kad adresatas dokumentus atsisakė priimti nepagrįstai, nėra kliūčių nacionaliniam teismui taikyti nacionalinėje proceso teisėje numatytų padarinių dėl adresato nepagrįsto atsisakymo priimti dokumentą, jei bus užtikrintas visiškas Reglamento veiksmingumas (prieš tai cituoto sprendimo Alta Realitat 78–81 punktai).
Nagrinėjamoje byloje ši procesinė procedūra buvo išlaikyta: pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį ir įpareigojo ieškovą išversti procesinius dokumentus į estų kalbą, nes atsakovas nurodė, kad rusų kalbos nesupranta, ieškovui šią nutartį apskundus, apeliacinės instancijos teismas ją panaikino. Klausimą dėl vertimo pakartotinai sprendęs pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje išklausęs ieškovo liudytojus bei pateiktus susirašinėjimo dokumentus rusų kalba, nusprendė, kad atsakovas rusų kalbą supranta ir todėl nepagrįstai atsisakė priimti įteikiamus dokumentus. Pagal CPK 124 straipsnio 2 dalį atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinių dokumentų įteikimui. Bylos duomenimis, nustatyta, kad per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 1 dalis), o esant ieškovo prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas, per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių.
Nepagrįsti ir atsakovo argumentai, jog jam turėjo būti siunčiami pranešimai apie teismo posėdžius. Pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas tik ieškinio priėmimo ir jo tinkamo vertimo klausimai, o juos išsprendus buvo nuspręsta, kad atsakovas nepagrįstai atsisako priimti jam skirtus procesinius dokumentus jam suprantama kalba. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisako priimti dokumentus jam suprantama kalba ir nepagrįstai nepateikė atsiliepimo, teismas ieškovo prašymu priėmė sprendimą už akių.
Dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo.
Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2017 m. vasario 28 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. 070/PAR/2017, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovas nupirkti ir iki 2017 m. kovo 17 d. išsivežti savo ar išnuomotu transportu iš sandėlio Pilviškiuose, Lietuvoje, 50 tonų rapsų išspaudų (el. I t. b.l. 7-8, 11-13). 2017 m. kovo 1 d. bylos šalys sudarė Sutartį Nr. 072/PAR/2017, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovas įsipareigojo iki 2017 m. kovo 9 d. nupirkti ir išsivežti savo ar išnuomotu transportu iš nurodyto sandėlio, esančio Baltijos kelio g. Nr. 5, Maksvytiškių k., Panevėžyje, Lietuvoje, 25 tonas kukurūzų (el. I t. b.l. 45-46). Taip pat ieškovas ir atsakovas 2017 m. kovo 6 d. sudarė Sutartį Nr. 078/PIR/2017, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo parduoti ir į sandėlį, esantį Baltijos kelio g. Nr. 5, Maksvytiškių k., Panevėžys, iki 2017 m. balandžio 1 d. pristatyti, o ieškovas įsipareigojo pirkti 175 tonas kviečių. Ieškovas iki Sutarčių Nr. 070/PAR/2017 ir Sutartį Nr. 072/PAR/2017 pasirašymo pateikė atsakovui dokumentų, sertifikatų, analizių ir prekės pavyzdžius (el. I t. b.l. 9-10, 14-16). Atsakovas jokių pretenzijų nei pateiktiems dokumentų pavyzdžiams, nei prekių pavyzdžiams pagal abi sutartis nepateikė ir sudarė minėtas sutartis. Atsakovas iš ieškovo prekių, t. y. 25 tonų kukurūzų pagal Sutartį Nr. 072/PAR/2017, 50 tonų rapsų išspaudų) pagal Sutartį Nr. 070/PAR/2017 neatsiėmė, jokių pretenzijų dėl ieškovo prekių nereiškė. Be to, 2017 m. kovo 9 d. pristačius ieškovui dalį prekių (26,76 tonas kviečių) pagal Sutartį Nr. 078/PIR/2017, buvo nustatyta, kad prekės neatitinka Sutartyje Nr. 078/PIR/2017 nurodytų kokybinių parametrų, todėl atsakovas sumažino Sutartyje Nr. 078/PIR/2017 nurodytą kainą 9 Eur už 1 toną. Taip pat buvo nustatyti CMR važtaraščio trūkumai, kurie pašalinti 2017 m. kovo 14 d. Ieškovui 2017 m. kovo 30 d. raštu pareikalavus įvykdyti likusią Sutarties Nr. 078/PIR/2017 dalį, atsakovas prekių (likusių 148,24 tonos kviečių) iki 2017 m. balandžio 1 d. ieškovui nepristatė. Taigi atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 070/PAR/2017 ir pagal Sutartį Nr. 072/PAR/2017 neįvykdė, o pagal Sutartį Nr. 078/PIR/2017 įvykdė tik iš dalies. Už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą šalys Sutartyse Nr. 070/PAR/2017, Nr. 072/PAR/2017, Nr.078/PIR/2017 nustatė netesybas. Sutartyse Nr. 070/PAR/2017, Nr. 072/PAR/2017 numatyta, kad, jei pirkėjas (t. y. atsakovas) neatsiima prekių iki nurodyto termino, pardavėjas (t. y. ieškovas) turi teisę iš pirkėjo reikalauti sumokėti ne ginčo tvarka pardavėjui 15 proc. dydžio baudą nuo visos sutarties kainos bei atlyginti kitus pardavėjo patirtus nuostolius, susijusius su prekių neatsėmimu per 3 darbo dienas nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos bei Sutartyje Nr. 078/PIR/2017 numatyta, kad jei pardavėjas (t. y. atsakovas) nepristato prekių iki numatyto termino, pirkėjas turi teisę iš pardavėjo reikalauti sumokėti ne ginčo tvarka iš pardavėjo 10 proc. dydžio baudą nuo visos sutarties kainos ir atlyginti kitus pirkėjo patirtus nuostolius, susijusius su prekių nepristatymu per 3 darbo dienas nuo atitinkamo pranešimo dienos. Sutarties Nr.070/PAR/2017 kaina - 11 350 Eur, todėl 15 proc. dydžio bauda nuo sutarties kainos yra 1 702,5 Eur; Sutarties Nr.072/PAR/2017 kaina - 3 700 Eur, todėl 15 proc. dydžio bauda nuo sutarties kainos yra 555 Eur; Sutarties Nr.078/PIR/2017 kaina - 29 050 Eur, todėl 10 proc. dydžio bauda nuo sutarties kainos yra 2 905 Eur. Bendra netesybų suma 5162,50 Eur.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir nėra pagrindo spręsti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Nors atsakovas nurodo, kad pagal INCOTERMS 2010 sąlygas, parduodamų prekių (kukurūzų ir rapsų) muitinės eksporto procedūras turėjo atlikti pardavėjas (ieškovas) ir būtent jis turėjo prisiimti visas išlaidas ir visą riziką, t.y. ieškovas turėjo gauti eksporto leidimus, atlikti visas muitinės operacijas ir sumokėti visas susijusias išlaidas, įskaitant eksporto mokestį ir muitinės mokesčius bei turėjo pasirūpinti prekių pakrovimu ir prisiimti visą riziką, šiuo atveju tai nėra reikšminga bylai, nes byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas buvo atvykęs pas ieškovą pasiimti prekes (kukurūzus ar rapsų išspaudas) ar, kad jis būtų pareiškęs reikalavimą atlikti aukščiau nurodytus veiksmus. Iš Sutarčių Nr. 070/PAR/2017 ir Nr. 072/PAR/2017 (el. I t. b.l. 7, 45), kad atsakovas pats įsipareigojo pasiimti prekes iš ieškovo. Be to, prekyba vyko tarp dviejų ES valstybių narių, todėl jokie muito mokesčiai neturėjo būti mokami, nes visoje ES galioja laisvas prekių judėjimas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ieškovui teikė pretenzijas dėl kukurūzų ir rapsų išspaudų sertifikatų pateikimo, tačiau jis jas pateikė atitinkamai 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. gegužės 25 d., t.y. jau praleidus terminus įvykdyti Sutartimis Nr. 070/PAR/2017, Nr. 072/PAR/2017 ir Nr. 078/PAR/2017 prisiimtus įsipareigojimus. Jokių įrodymų, jog anksčiau atsakovas dėl sertifikatų būtų kreipęsis į ieškovą byloje nepateikta, todėl teismas sutinka su ieškovu, jog minėti raštai yra tik bandymas pateisinti nepagrįstą sutarčių nevykdymą ir buvo parašyti tik pareikalavus sumokėti netesybas. Paminėtina ir tai, kad iš šalių susirašinėjimo matyti, kad visi atsakovo prašomi dokumentai, prekių sertifikatai, prekių pavyzdžiai ir pan., atsakovui buvo pateikti dar iki sutarčių pasirašymo ir jokių pretenzijų dėl jų jis neturėjo.
Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog siekiant užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro plitimui vežant žalius pašarus iš Ukrainos pagal 2015 m. vasario 13 d. Europos Komisijos sprendimą 2015/251/EB pašaras turėjo būti termiškai apdorotas ir pridedamas tai patvirtinantis pašaro gamintojo sertifikatas. Draudimą importuoti ir reikalavimą termiškai apdoroti pašarus vežamus iš Ukrainos įtvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. B1-953 „Dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonių“. Tačiau šis įsakymas buvo panaikintas 2016 m. gruodžio 15 d. ir sutarčių sudarymo metu, t.y. 2017 m. vasario ir kovo mėnesį nebegaliojo. Be to, iš minėto teisės akto matyti, kad minėti ribojimai buvo taikomi tik pašarams iš Ukrainos Černigovo, Kijevo, Sumų ir Rivnės sričių, o byloje nėra jokių įrodymų, jog rapsų išspaudos buvo vežamos iš minėtų sričių. Tuo pačiu paminėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog kukurūzų kilmės šalis yra Lietuva ir minėti teisės aktai jiems visai netaikomi.
Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo ir atsakovo Sutartis Nr.078/PIR/2017 nebuvo sudaryta šalims nesutarus dėl esminių sutarties sąlygų, o kviečiai buvo atvežti pagal šalių sudarytą sutartį Nr. 071/PIR/2017. Nors atsakovas teismui pateikia paties perbrauktą Sutartį Nr.078/PIR/2017, ieškovas teismui pateikė atsakovo pasirašytą ir neperbrauktą sutartį Nr.078/PIR/2017. Be to, iš šalių susirašinėjimo, akivaizdu, kad minėta sutartis buvo sudaryta ir buvo vykdoma. Paties atsakovo 2018 m. gegužės 25 d. pretenzijoje ieškovui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo nurodyta, kad „Kalbant apie kviečių pristatymą pagal sutartį Nr. 078/PIR/2017, bendrovė „Mirseka“ nusileido „UHB AGRO“ ir abipusiu susitarimu sumažino kainą 9 eurais už vieną transporto priemonę su grūdais, sąskaitos Nr. 25LT. Mokėjimo terminai išliko tie patys, kokie numatyti sutartyje Nr.078/PIR/2017, kas nurodyta ir sąskaitoje. Mokėjimo sąlygos buvo pažeistos be jokios priežasties.“ (el. II t. b.l. 13-14). Taigi, šioje pretenzijoje atsakovas pats nurodo, kad dalį sutarties įvykdė ir, kad dėl grūdų kokybės buvo bendru susitarimu sumažinta kviečių kaina. Tai, kad grūdai buvo vežti du kartus taip pat patvirtina ieškovo prie atsiliepimo pridėti mokėjimo pavedimai, iš kurių matyti, kad jis 2018 m. kovo 15 d. ir 2018 m. kovo 28 d. sumokėjo atsakovui už grūdus (el. II t. b.l. 42-43). Sutartimi Nr. 071/PIR/2017 atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui 25 tonas kviečių ir juos pristatė 2018 m. kovo 3 d., t.y. sutartį visiškai įvykdė, o atsakovas už prekes sumokėjo 2018 m. kovo 15 d. Antrą kartą, 2018 m. kovo 9 d. atsakovas ieškovui atvežė 26,76 t kviečių pagal Sutartį Nr.078/PIR/2017, o už šiuos grūdus ieškovas sumokėjo 2018 m. kovo 28 d. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tarp šalių Sutartis Nr.078/PIR/2017 buvo sudaryta, galiojo, ją atsakovas įvykdė tik iš dalies, todėl dėl likusios neįvykdytos sutarties dalies ieškovui pagrįstai priteistos netesybos.
Nesutiktina su atsakovu, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį Nr.078/PIR/2017, nes už atvežtus kviečius sumokėjo praleidęs 14 d. terminą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas buvo netinkamai užpildęs 2018 m. kovo 9 d. atvežtų grūdų CMR važtaraštį ir ieškovo prašymu atsakovas važtaraščio trūkumus pašalino 2017 m. kovo 14 d., ir skaičiuojant nuo šios dienos ieškovas sutarties nepažeidė, nes apmokėjo 14 dieną.
Nenustačius CPK 288 str. 4 d. įtvirtintų sąlygų, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Ieškovas teismui pateikė prašymą dėl 1210 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš atsakovo priteisimo. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, sprendžiamų klausimų pobūdį, į šioje byloje jau priteistas atstovavimo išlaidas, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos iki 600 Eur ir tokio dydžio priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Estijos įmonės Oü Mirseka pareiškimo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „UHB Agro“, juridinio asmens kodas 303402007, iš atsakovo OÜ Mirseka, juridinio asmens kodas 10336362, 600 Eur atstovavimo išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per šią nutartį priėmusį teismą.