Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Beatos Martišienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. T. dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir vietą jam buvo pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Tretysis suinteresuotasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Tarnybos 2014-12-08 sprendimu Nr. (1.7.)S-4124-4087 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjo interesams pirmos instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas A. K. (b. l. 32–33).

Advokatas A. K. 2015-07-22 pateikė Tarnybai prašymą pakeisti jį kitu advokatu, nes pareiškėjas išreiškė nepasitikėjimą advokato kvalifikacija, tarp pareiškėjo bei advokato susiklostė konfliktiniai santykiai (b. l. 25).

Tarnyba 2015-08-14 sprendimu Nr. (1.7.)S-146-2963-15 pakeitė advokatą, paskiriant advokatą A. T. teikti pareiškėjui teisinę pagalbą (b. l. 28).

Pareiškėjas 2015-09-29 Tarnybai pateikė prašymą dėl advokato pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti advokatą A. T., nes jis su pareiškėju nesuderinęs ir jo neinformavęs išsiuntė teismui prašymą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (b. l. 7).

Tarnyba 2015-10-05 raštu Nr. (1.7.)SD-2276-15 kreipėsi į advokatą, prašydama pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui eigą ir paaiškinti pareiškėjo prašyme dėl advokato pakeitimo išdėstytas aplinkybes (b. l. 29).

Advokatas 2015-10-08 pateikė Tarnybai paaiškinimą, kuriame nurodė, kad, vadovaudamasis su pareiškėju suderinta pozicija, Trakų rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau vėliau pareiškėjas pareiškė, jog prašymas surašytas ne taip, pareikalavo jį atšaukti. Advokatui pasiteiravus, kokie prašymo aspektai pareiškėjo netenkina, pareiškėjas negalėjo atsakyti. Pareiškėjo iniciatyva prašymas iš Trakų rajono apylinkės teismo atsiimtas (b. l. 34).

Tarnyba 2015-10-26 sprendimu Nr. (1.7)SD-2418-15 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti advokatą, nes nenustatyti pagrindai, kuriems esant, advokatas negali teikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos (b. l. 30–31).

Šioje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui paskirtą advokatą kitu advokatu teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje be kita ko numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu.

Analizuojant kiekvieną iš šių pagrindų detaliau, dėl antrojo pažymėtina, kad Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio tokių aplinkybių sąrašo, kas, teismo nuomone, reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individuliai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad jau paskirto advokato pakeitimas kitu advokatu yra sąlygojamas tam tikrų aplinkybių, kurios apsunkina tolimesnės teisinės pagalbos suteikimą arba daro jį neįmanomu. Tokių aplinkybių įvertinimas kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra Tarnybos prerogatyva (žr. 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2165/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą Tarnybai pakeisti advokatą motyvavo tuo, kad advokatas nesuderinęs su pareiškėjui prašymo dėl proceso atnaujinimo teksto, nusiuntė jį į Trakų apylinkės teismą. Iš byloje pateiktų pareiškėjo ir advokato susirašinėjimų elektroniniu paštu (b. l. 8–12) matyti, kad pareiškėjas pageidavo, jog advokatas atsižvelgtų į pareiškėjo nurodytus aspektus, susijusius su prašymo dėl bylos atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje turiniu. Advokatas, susipažinęs su byla bei pareiškėjo pastebėjimais, parengė prašymą dėl bylos atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje ir išsiuntė šį prašymą Trakų rajono apylinkės teismui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pažymi, kad antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui teikė advokatas, t. y. profesionalus savo srities atstovas. Kaip nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pastarųjų pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Pareiškėjo primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-2408-11). Nagrinėjamos bylos atveju iš byloje pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimų nėra nustatyta, kad advokatas, rašydamas prašymą dėl bylos atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, į nurodyto dokumento turinį nebūtų įtraukęs konkrečių aplinkybių, kurios privalėjo būti nurodytos siekiant pareiškėjo interesų gynybos atnaujinant santuokos nutraukimo bylą, ar kurių nenurodžius pareiškėjui būtų sumažintos galimybės atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad advokatas atliko jam pavestas pareigas.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad dėl advokato netinkamai atliktų pareigų pareiškėjui atsirado neigiamų padarinių. Teigtina, kad teismui paduotame skunde pareiškėjas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisių pažeidimas, atsakovui priėmus ginčo sprendimą, todėl nenustatyta aplinkybių, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas nebegali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje pareiškėjo byloje, todėl nebuvo pagrindo vieną advokatą keisti kitu.

Įstatymo 3 straipsnis nustato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis šiais principais: 1) lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; 2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; 3) taikaus ginčų sprendimo prioriteto; 4) draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Teismas sutinka su atsakovo nurodytais teiginiais, kad pakeisti advokatą kitu šiuo atveju būtų neekonomiška, t. y. naujai paskirtas advokatas vėl iš naujo turėtų susipažinti su pareiškėjo bylos medžiaga, išanalizuoti ją, iš naujo parengti procesinį dokumentą.

Pagal bendrą taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų kaip konkrečiai pasireiškė jo teisių ar interesų pažeidimas, advokatui pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, taip pat, nepateikė paaiškinimų ar priežasčių kodėl tolimesnis bendradarbiavimas tarp pareiškėjo ir advokato nėra galimas, nėra pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu.

Pažymėtina, kad Lietuvos advokatų taryba (toliau – ir Taryba) taip pat nagrinėjo ir vertino aplinkybes dėl pareiškėjui teiktos advokato teisinės pagalbos ir 2016-01-14 priėmė sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui. Taryba, išnagrinėjusi ir įvertinusi aplinkybes, kurias nurodė pareiškėjas savo skunde, konstatavo, kad advokatas nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių advokato profesinę veiklą ir (ar) advokato etikos reikalavimų (b. l. 55-56).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo, todėl taip pat atmestinas.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. LVAT praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.). Be to, LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012).

Nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.