- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-18
- Bylos Nr.
- 1S-59-487/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07279-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kaltinamasis
- A. P., L. B.
- Advokatai
- Darius Novikas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo A. P. (A. P.) gynėjo advokato L. L. ir kaltinamojo L. B. gynėjo advokato Dariaus Noviko skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų turtui – tiek nekilnojamajam, tiek kilnojamajam, pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 24 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 306² straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, L. B. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 306² straipsnio 1 dalį bei BK 220 straipsnio 2 dalį.
2. Šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas:
Žemesnės instancijos teismas
1) ½ daliai A. P. ir jo sutuoktinės O. P. vardu registruotam 870/1190 dalių žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ daliai pastatui – garažui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims;
2) A. P. vardu registruotoms transporto priemonėms: priekabai „Tauras“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); „Tiki Treiler“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); „VW Multivan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); „SAM“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims;
3) Gryniesiems pinigams – iš viso 1 290 eurų (1 100 eurų, paimtiems 2018 m. liepos 2 d. kratos metu automobilyje, 190 eurų – A. P. asmens kratos metu), uždraudžiant juos valdyti, naudotis ir disponuoti.
4) L. B. vardu registruotam žemės sklypui (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) ir pastatui – gyvenamajam namui (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esantiems adresu – (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokiu būdu perleisti šį turtą kitiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
3. Laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas A. P. atžvilgiu nustatytas ne didesnis kaip 24 587 Eur sumai, L. B. atžvilgiu – ne didesnis kaip 50 282 Eur sumai (t. 19, b. l. 104–110).
4. Šios procesinės prievartos priemonės taikymas vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pateiktą civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas pirmiau nurodytam kaltinamųjų turtui pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 24 d. Apygardos teismas konstatavo, kad kitomis (švelnesnėmis) procesinėmis prievartos priemonėmis nebūtų galima pasiekti minėto tikslo – civilinio ieškinio užtikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai
5. Kaltinamojo A. P. gynėjas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį.
5.1. Skunde aptariami BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai bei neteisėtų veiksmų stambaus masto sąvoka ir teigiama, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog ginamojo veiksmuose būtų nustatytas stambaus masto kriterijus, leidžiantis teisėtai taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuosavybei tikslu užtikrinti civilinį ieškinį. Gynėjas nurodo, kad, kaltinamojo akto duomenimis, apklausus liudytojus, nustatyta, jog A. P. iš kitų fizinių asmenų gavo apie 500 Eur, teisminio nagrinėjimo metu liudytojų nurodyta pinigų suma buvo dar mažesnė. Skundžiamoje nutartyje nurodyta 24 587 Eur suma yra gauta iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) atliktos specialisto išvados, kurioje buvo vertinama ne A. P. galimos nusikalstamos veikos pajamos, o sutuoktinių bendros pajamos. Tačiau net ir šios pajamos neatitinka BK 212 straipsnio 4 dalyje nurodyto stambaus masto požymio kriterijaus (25 000 Eur), todėl turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.
5.2. Gynėjas nurodo, kad apygardos teismo pateikti motyvai pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. P. nuosavybei yra klaidingi ir neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio sąlygų. Aplinkybė, kad nuosavybės teisių apribojimas jau buvo tęsiamas, nėra absoliuti sąlyga, o kiekvieną kartą būtina įvertinti tokio apribojimo tęsimo proporcingumą ir byloje esančius duomenis.
5.3. Skunde pažymima, kad šioje proceso stadijoje niekada nebuvo keliami įrodymų vertinimo ar kaltės klausimai, tačiau atkreiptas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje esantis požymis – stambus mastas. Įvertinus byloje esančius duomenis – liudytojų parodymus, specialisto išvadą, galima daryti išvadą, kad nėra pakankamai duomenų, kurie leistų teismui spręsti, jog civilinis ieškinys galėtų būti patenkintas būtent baudžiamojoje byloje, o ne administracinėje.
5.4. Gynėjo teigimu, tokios prievartos priemonės tęsimas rodo, kad bylą nagrinėjantis teismas ignoruoja byloje esančius faktus, o teisinių argumentų, kodėl ir kokiais motyvais galėtų būti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir kokiu tikslu, nepateikia.
6. Kaltinamojo L. B. gynėjas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 19 nutartį, kuri, pasak gynėjo, yra nepagrįsta ir neteisėta.
6.1. Skunde nurodoma, kad tiek kaltinimas, tiek civilinis ieškinys dėl tariamai nesumokėto 50 282 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio grindžiamas Šiaulių apskrities VMI 2019 m. lapkričio 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2020 m. gruodžio 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atmeta visus 2020 m. liepos 7 d. L. B. paaiškinimus. Gynėjas, nesutikdamas su VMI specialistų išvadomis, kreipėsi į UAB „Verus Auditus“ specialistą – auditorių Č. M. dėl tyrimo atlikimo, kuris pateikė 2023 m. sausio 18 d. konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), paneigusią VMI duotas išvadas. Toliau skunde gynėjas aprašo aplinkybes, konstatuojamas minėtoje konsultacinėje išvadoje, ir nurodo, kad, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp šių išvadų, buvo paskirtas L. B. finansinės veiklos tyrimas ir atitinkamai pateikta 2023 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde akcentuojama, kad specialistui pateikti tik tie klausimai, kuriuos nurodė valstybinis kaltintojas ir, vėlgi, aprašomos aplinkybės, konstatuotos šioje išvadoje: 1) jog L. B., teikdamas kaltinime nurodytas deklaracijas, nesumokėjo 19 171 Eur pajamų mokesčio; 2) asmuo, metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje įrašydamas turto vertę rinkos kainomis, negali jos pagrįsti statybos išlaidų dokumentais. Statybos išlaidos, nustatomos pagal dokumentus, nėra tapačios rinkos kainai. <...> Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nėra numatyta prievolė gyventojui, besistatančiam namą, tame tarpe ir teikiančiam deklaracijas, rinkti (kaupti) namo statybos išlaidų dokumentus. 2024 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu specialisto išvadą pateikusi specialistė V. B. iš esmės patvirtino savo duotas išvadas, tik nurodė suklydusi, kad 2011 metais ne išlaidos viršijo pajamas, o pajamos viršijo išlaidas 24 324 Lt, todėl 2011 – 2018 metų laikotarpiu L. B. nesumokėtų pajamų mokesčio suma yra ne 19 171 Eur, o 1 057 Eur mažesnė, t. y. 18 114 Eur.
6.2. Gynėjo teigimu, pirmiau minėtos byloje esančios specialistų išvados yra nepagrįstos, todėl jomis kaltinimas negali būti grindžiamas. Specialistams konstatavus, jog L. B. nesumokėjo 18 114 Eur gyventojų pajamų mokesčio, ši suma nesudaro 400 MGL baudžiamajai atsakomybei atsirasti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, todėl kaltinimas L. B. nepagrįstas, jo veiksmuose nėra ne tik nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 2 dalyje, bet ir šio straipsnio 1 dalyje, sudėties. Esant nepagrįstam kaltinimui, negalimas ir VMI civilinis ieškinys šioje byloje L. B. atžvilgiu, o taip pat negalimas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas pastarojo turtui. Pasak gynėjo, skundžiama nutartimi L. B. paskirta prievartos priemonė yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
6.5. Skunde taip pat cituojama BPK 11 straipsnio, reglamentuojančio proporcingumo principo laikymąsi taikant procesines prievartos priemones, 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas ir teigiama, kad šioje byloje proporcingumo ir teisėtumo principai akivaizdžiai yra pažeisti, nes laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. B. turtui taikomas, net ir išnykus šios priemonės taikymo pagrindui, todėl yra nepagrįstas. Be to, dėl taikomų apribojimų kaltinamasis negali įsirengti saulės elektrinės ir gauti kompensacijos už saulės elektrinės įsirengimą, nes valstybės parama (kompensacija) neteikiama objektams, kurių nuosavybės teisė apribota.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundai atmetami.
7. Išnagrinėjus gynėjų skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutarties, pateiktą baudžiamosios bylos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančią medžiagą, konstatuotina, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamiesiems A. P. ir L. B. priklausantį tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį turtą, priešingai nei teigiama skunduose, yra teisėtas ir pagrįstas.
8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
9. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šios priemonės pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.
10. Skundžiama nutartimi Šiaulių apygardos teismas pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamiesiems A. P. ir L. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, siekdamas užtikrinti byloje civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Šioje baudžiamojoje byloje A. P. kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, vienas kurių priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 306² straipsnio 1 dalis), kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 202 straipsnio 1 dalis), o L. B. kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, vienas kurių priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 24 straipsnio 5 dalis, 24 straipsnio 6 dalis, 306² straipsnio 1 dalis), kitas – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 220 straipsnio 2 dalis). Byloje buvo gautas Šiaulių apskrities VMI civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti žalos atlyginimą valstybės naudai: 24 587 Eur iš A. P. dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio nuo neteisėtai verčiantis ūkine-komercine veikla gautų pajamų ir 50 282 Eur iš L. B. dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio nuo gautų 334 887 Eur kitų pajamų. Baudžiamojoje byloje, priešingai nei teigiama skunduose, yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamieji galėjo padaryti jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų apklausų protokoluose, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, specialistų išvadose ir apžiūrų protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, slapto sekimo protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Be to, atsakant į gynėjų skundų argumentus, susijusius su tuo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamuosius A. P. ir L. B. padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo, į byloje surinktus duomenis atsižvelgia tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau neanalizuoja ir nevertina bylos duomenų iš esmės.
11. Nors skunduose nurodoma, kad gynėjai sutinka su faktu, jog kaltės klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, tačiau vis tiek skunduose keliamas byloje esančių įrodymų vertinimo klausimas – antai kaltinamojo L. B. gynėjas skunde pažymi, kurios specialisto išvados, jo manymu, yra teisingos ir kuriomis derėtų vadovautis, kritikuoja pirmąsias šioje byloje pateiktas Šiaulių apskrities VMI specialistų išvadas, teigia, kad liudytojų parodymai ne kaltina, o priešingai teisina jo ginamąjį. Skunduose taip pat teigiama, kad kaltinimas nepagrįstas, ginamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių, todėl negalimas ir byloje pareikštas civilinis ieškinys bei laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų turtui. Pažymėtina, kad teismas, tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek BPK X dalyje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti (pratęsti) laikiną nuosavybės teisės apribojimą teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau iš esmės nesprendžia kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, civilinio ieškinio pagrįstumo, jo dydžio klausimų, nevertina, ar civilinio ieškovo pareikšto ieškinio dydžio apskaičiavimo būdas yra tinkamas, ar civilinio ieškinio dydis ateityje gali būti mažinamas, visi šie klausimai bus išspręsti baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme ir priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Todėl aplinkybės, kurias, kaltinamųjų gynėjai nurodo kaip šalinančias ginamųjų baudžiamąją atsakomybę ar mažinančias iš ginamųjų priteistiną turtinę žalą, šioje proceso stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo bei teisėtumo neapsprendžia. Gynėjų skunduose nurodomus prieštaravimus taip pat vertins pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą iš esmės. Visi klausimai, susiję su civilinio ieškinio pagrįstumu, yra fakto klausimai, į kuriuos galės būti atsakyta, tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priimant galutinį sprendimą. Šiuo metu įrodymų tyrimas byloje dar nėra baigtas. Šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, taip pat ir susiję su civilinio ieškinio pagrįstumu, nevertinami.
12. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu nagrinėjamu atveju yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį.
13. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiama nutartimi pratęsus procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, buvo pažeistas proporcingumo principas. Aukštesnysis teismas sutinka, kad taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas sukelia nepatogumus turto savininkams, tačiau pripažinti, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės masto ir griežtumo šiuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas nenustatė objektyvių duomenų, kad dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamųjų turtui pastarieji patirtų tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir siekiamo tikslo ribas. Be to, nors kaltinamojo L. B. gynėjas skunde nurodo, kad ginamajam taikoma prievartos priemonė varžo pastarojo galimybes name įsirengti saulės elektrinę, bylos duomenys patvirtina, kad L. B. turtui, kuriam skundžiama nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas dar trims mėnesiams, yra nustatytas tik dalinis nuosavybės teisės apribojimas, nedraudžiant tuo turtu naudotis. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie apribojimai nėra neproporcingi ir nevaržo kaltinamojo galimybių įsirengti name saulės elektrinę, šiuo atveju, pagal byloje esančius dokumentus, ribojamas tik paramos šiems darbams skyrimas.
14. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su skundų argumentais ir daryti išvadą, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų A. P. ir L. B. kilnojamam ir nekilnojamam turtui pratęstas dar trijų mėnesių terminui nesant tam įstatyme įtvirtintų pagrindų ir sąlygų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apygardos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą kaltinamųjų turtui, atsižvelgė į šios procesinės prievartos priemonės taikymui reikšmingas aplinkybes – įvertino nusikaltimų, kuriais yra kaltinami A. P. ir L. B. sunkumą, ar egzistuoja šios procesinės prievartos priemonės taikymui būtinas pagrindas, atsižvelgė į galimai nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, pareikšto civilinio ieškinio dydį. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamiesiems netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimos nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymas. Taip pat vien aplinkybės, kad skundžiamos nutarties motyvai pasikartojantys, savaime nereiškia, kad teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo esmę ir nesudaro pagrindo naikinti priimtos nutarties, kadangi sprendžiamas tas pats klausimas, pagrindai ir sąlygos taikyti minėtą prievartos priemonę kaltinamiesiems taip pat nepasikeitė.
15. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo metu laikino kaltinamųjų A. P. ir L. B. nuosavybės teisių į jiems priklausantį turtą apribojimo teisiniai pagrindai neišnykę, todėl žemesniojo teismo nutartis paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta. Kaltinamųjų gynėjų skundai juose išdėstytais argumentais atmetami.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamųjų A. P. (A. P.) ir L. B. gynėjų skundus ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama