Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2014-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-418-768/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
1-418-768/2014
Teisminio proceso Nr.
1-50-9-00010-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kaltinamasis
A. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-418-768/2014Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00010-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.20.5.; 2.10.1;
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. birželio 2 d. Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Donatas Jatužis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje,

A. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsilavinimas 9 kl., dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

2000-08-02 Panevėžio apygardos tesimo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 272 str. 2 d., 272 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m. 2 mėn. 12 d. su ¼ turto konfiskavimu. Pagal 2003-06-17 Panevėžio apygardos teismo nutartį pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2000-08-02 nuosprendis, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė bausmė - teminuotas laisvės atėmimas 3 m. 10 mėn.; 2004-10-21 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 8 mėn., 2005-01-06 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Panevėžio m. apylinkės teismo 2004-10-21 nuosprendis – galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.; 2010-12-15 Pasvalio r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. terminuoti laisvės atėmimu 1 m. 1 mėn., 2012-01-13 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 235 str. 1 d., 236 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. 2013 m. liepos 8 d., 15 val., Panevėžio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje, Beržų g. 46, Panevėžyje, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, bei pasirašęs už tai, melagingai pranešė pareigūnui – Panevėžio r. PK KPS tyrėjui K. Č., priėmusiam iš jo protokolą – pareiškimą apie nebūtą nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje, Beržų g. 46, Panevėžyje, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str., bei pasirašęs už tai, 2013 m. liepos 8 d., 2013 m. liepos 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 21 d. kaip nukentėjusysis apklausų metu davė žinomai melagingus parodymus, o būtent parodė, kad 2013 m. liepos 8 d., apie 01 val., Panevėžio r., Pažagienių k., Švyturio g. 11, automobilių stovėjimo aikštelėje, jis, parkuodamas automobilį VOLVO V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė kitą automobilį, suveikus automobilio signalizacijai, į kiemą išbėgęs iš matymo pažįstamas kaimynas, paėmęs jį už kaklo, ištempė iš automobilio bei reikalavo perduoti pinigus - 3000 litų, kad nepraneštų policijai, sudavė delnu jam per veidą ir ištraukęs iš jo rankų mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG sudaužė, mesdamas į asfaltą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00428-13 buvo nustatyta, kad jokia nusikalstama veika prieš A. C. nebuvo padaryta, kadangi liudytojai K. D., V. M., V. M. parodė, kad A. C. apgadinęs K. D. automobilį, mėgino pabėgti iš įvykio vietos ir niekas jo nemušė, pinigų iš jo nereikalavo, jo telefono nesudaužė.

Kaltinamasis A. C. kaltu prisipažino ir parodė, kad melagingai pranešė apie įvykį ir apklausų metu davė melagingus parodymus. 2013 m. liepos 8 d., apie 15 val. jis atvykęs į Panevėžio rajono policijos komisariatą kreipėsi pareiškimu, kad 2013 m. liepos 8 d., apie 01 val., grįžęs savo automobiliu į namus, tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kaimyno stovintį automobilį, o suveikus kaimyno automobilio signalizacijai, išėjęs į lauką kaimynas, ištraukė jį iš automobilio, reikalavo duoti jam 3000 litų, po to ištraukęs jam iš rankų jo mobiliojo ryšio telefoną, iš kurio norėjo paskambinti sugyventinei, metė į žemę ir sudaužė. Prieš rašant pareiškimą, policijos pareigūnas, priėmęs iš jo protokolą-pareiškimą, perspėjo pasirašytinai dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Jis perskaitęs protokolą-pareiškimą, parašė, kad jį perskaitė, kad protokolas surašytas teisingai ir patvirtino savo parašu. Tą pačią dieną jis buvo apklaustas kaip liudytojas kito policijos pareigūno, kuris prieš apklausą pasirašytinai įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jis apklausos metu nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kurias nurodė policijos pareigūnui, priėmusiam iš jo pareiškimą. Jis perskaitė savo parodymus, parašė, kad juos perskaitė, kad jie surašyti teisingai ir patvirtino savo parašu. Jis papildomai buvo apklaustas liudytoju tyrėjos apie įvykio aplinkybes 2013 m. liepos 31 d. ir rugpjūčio 21 d., prieš apklausas buvo pasirašytinai perspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Papildomų liudytojų apklausų metų jis vėl nurodė pas pačias įvykio aplinkybes, kad kaimynas jį ištraukė iš automobilio, kad reikalavo pinigų, jog nekviestų policijos, kad sudaužė jo mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG. Jis perskaitė savo parodymus, duotus 2013-08-21, parašė savo ranka, kad perskaitė, kad parodymai surašyti teisingai ir patvirtino savo parašu. Jis prisipažįsta, kad melagingai pranešė apie įvykį ir kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, nes buvo supykęs ant kaimyno, į kurio automobilį įvažiavau, kad šis pranešė apie eismo įvykį policijai, jis būtų vėliau su kaimynu susitaręs ir atlyginęs padarytą žalą. Jis labai gailisi, kad pranešė policijai apie nebūtą nusikaltimą ir kad davė melagingus parodymus apklausų metu /b. l. 83-84/.

Nukentėjusioji K. D. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo draugu V. M.. Su kaimynais sugyvena draugiškai, nesipyksta, konfliktų neturėjo. Ji turi automobilį „VW TOURAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2013 m. liepos 7 d., apie 19 val. grįžusi į namus, automobilį paliko prie to paties namo. Būnant namuose, nakties metu, gal apie 1.00 val. nakties, išgirdo automobilio „Volvo“, baltos spalvos, valstybinių numerių nežinau, burzgimą. Šio automobilio burzgimą ji pažįsta, nes žino, jog juo važinėja jaunuolis iš kito namo, tai yra (duomenys neskelbtini). Yra mačiusi jį vairuojant šį automobilį, nes kiekvieną rytą jį mato važiuojantį, be to, jis tą automobilį laiko jų namo kieme esančioje aikštelėje. Išgirdo, jog šis automobilis, buvo užgesęs, girdėjo vėl užvedamo šio automobilio variklio garsą. Kadangi dar nemiegojo, tai atsikėlė ir, priėjusi prie miegamojo kambario lango, iš kurio matosi aikštelę, pamatė, jog šis automobilis atbuline eiga bandomas parkuoti prie pat jos automobilio iš kairės pusės, ir pamatė, kad jis, važiuodamas atbuline eiga, dešinės pusės galu trenkėsi į jos automobilio kairės pusės priekį, dar prabraukė. Smūgis buvo stiprus, iš karto suveikė jos automobilio signalizacija. Pamatė, kad automobilis staigiai pavažiavo į priekį ir skubiai išvažiavo iš jų kiemo, nuvažiavo link kelio. Supratau, kad jis padaręs eismo įvykį nori pabėgti iš įvykio vietos. Ji pakėlė savo draugą V., pasakė, kad įvažiavo į jos automobilį. V. skubiai atsikėlė ir basomis kojomis. Ji bėgo kartu. Išbėgę į kiemą, greitai apžiūrėjo savo apgadintą automobilį, pamatė, kad nuo kairės pusės priekinio bamperio nubraukti dažai, nubrauktas ir įskeltas priekinis žibintas, jo apdailos, nubrauktas ir įlenktas priekinis kairės pusės sparnas. Jos V. paklausė kur nuvažiavo automobilis, ji parodė ranka, kur. V. pradėjo bėgti link kelio, ji bėgo iš paskos, tačiau truputį atsiliko, nes kliuvo per didelės šlepetės. Bėgdama, pamatė, kad prie posūkio (dar nespėjus užsisukti) į kelią stovi tas pats automobilis „Volvo“, kurį išlipęs iš matymo pažįstamas jaunuolis ( tas pats kurį matydavau kiekvieną rytą, vairuojantį tą automobilį) atidaręs vairuotojo pusės dureles stumia priekiu link pagrindinio kelio, t.y. bėga kuo toliau nuo daugiabučių namų. Jo automobilio variklis buvo užgesęs. Jaunuolis buvo vienas, matė, kaip prie jo pribėgo V., girdėjo kaip V. garsiai jo klausė “tu mano mašiną sudaužei?“. V. nuo jaunuolio stovėjo apie 1 metro atstumu, tikrai to jaunuolio nelietė. Jaunuolis atsakė: „ne, ne aš“. V. jau ėjo link jos, o ji pasakė “V., laikyk jį, nes aš tikrai mačiau, kad jis sudaužė mano automobilį“. V. sugrįžo atgal (jau buvo nuėjęs nuo jaunuolio kokius 3-4 metrus), ji nuėjo kartu su V.. Sustojo prie to jaunuolio apie 1 metro atstumu vienas nuo kito. V. jaunuoliui pasakė “einam, aš tau parodysiu kur tu sudaužei“. Jaunuolis dar gynėsi žodžiais, bet netrukus pradėjo juos gąsdinti, sakydamas „jums dabar bus p....c“, vis plūdosi necenzūriniais žodžiais. Jaunuolis buvo neblaivus, nes nuo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalba buvo gan nerišli, vartojo daug necenzūrinių žodžių. Ji pasakė, kad kvies policijos pareigūnus, jaunuolis tada visai supyko. Jis iš savo automobilį pasiėmė mobilaus ryšio telefoną, automobilio durys buvo neuždarytos. Jis stovėdamas prie automobilio, ant šalia esančios žolės, bandė kažkam skambinti, šūkaliojo „draugai, draugai, gelbėkite“. Bandė rinkti numerį, tačiau, kaip suprato, išsikrovė jo telefono baterija ir jam telefonas iškrito ant žolės. Matė, kad telefonas nukritęs buvo tvarkoje, nes tas jaunuolis pats jį pakėlė nuo žolės. Kai jaunuolis pakėlė savo telefoną, jis bandė bėgti, tada V. suėmė jam už baltos spalvos marškinėlių trumpomis rankovėmis, apykaklės. Jaunuolis muistėsi, spardėsi, t.y. bandė įspirti V. į kojas, ji jau buvau nusisukusi ir skubėjo į namus pasiimti telefono, nes skubėdama jo nepaėmė iš namų. Kai įbėgo į savo kiemą, iš namo, buto Nr. (duomenys neskelbtini) išbėgo į kiemą kaimynas V. M., kuris paklausė kas nutiko. Ji pasakė, kad įvažiavo į jos automobilį. Jis pasakė, kad jis taip pat girdėjo kieme užvedamo ir gęstančio automobilio „Volvo“ garsus. Girdėjo ir suveikusią signalizaciją, todėl ir išbėgo į kiemą pažiūrėti. Kaip suprato, jis nematė pačio eismo įvykio, tik girdėjo įtartiną garsą bei triukšmą. Tada jo paprašė, kad V. padėtų V., jei reikės, nes tas jaunuolis (vairuotojas) spardosi ir gali prireikti pagalbos jį sulaikant. V. jai padavė savo telefoną, kad galėtų paskambinti, jis pats surinko numerį „112“ ir padavė jai telefoną. Ji pareigūnams pranešė apie eismo įvykį ir paprašė, kad atsiųstų kuo greičiau pagalbą, nes kaltininkas nori pabėgti. Kalbant, matė, kad V. pribėgo prie V., kuris jau buvo netoliese. Su juo kartu ėjo tas jaunuolis, V. jo jau nebelaikė už apykaklės. Jie trise priėjo prie jos automobilio „VW TOURAN“, V. jaunuoliui ranka parodė apgadintą automobilio priekį ir pasakė „žiūrėk, ką padarei“. Jaunuolis žvilgtelėjo ir pradėjo prašyti nekviesti policijos, nes jam dabar baigsis blogai. Po tokio pasakymo, jis vėl pradėjo bėgti link parkelio, bėgo žole. Bet jį tuoj pat sulaikė V., paimdamas jam už rankos. V. jaunuoliui nieko nedarė ir stovėjo šalia jos. V. jaunuolį pagavo būdamas nuo jų 2-3 metrų atstumu, jaunuolis nespėjo pabėgti. Jokie smūgiai jaunuoliui nebuvo suduoti. Kai V. paėmė jaunuolį už rankos, jaunuolis atsisėdo ant bortelio, už pusę metro nuo jos apgadinto automobilio, rūkė, ir vis dejavo, kad jam bus blogai, konfiskuos mašiną. Pats sakė, kad gal susitartume vietoje, kam mums sumokės pinigus. Pats siūlė sumokėti 2000 litų ir prašė nekviesti policijos, pradėjo verkti. Kai ji jam pasakė, kad jau iškviesta policija, tam yra draudimai, kad atlygintų žalą, kad už savo veiksmus reikia atsakyti ir negirtam važinėti, jaunuolis pradėjo voliotis ant žolės, buvo susiėmęs už galvos, verkė, trankė savo galvą į žemę. Nusivartė nuo žolės ant žvyruotos dangos, ten dar voliojosi ir trankėsi, paskui nurimo ir gulėjo kurį laiką, pasikišęs rankas po veidu (t.y. gulėjo veidu žemyn). Niekas jam smūgių nesudavė, nei ji, nei V., nei V.. Dar pareigūnams neprivažiavus, jaunuolis atsikėlė ir atsisėdo ant bortelio. Vėliau pareigūnai, pasakė, kad jaunuoliui nustatytas 1.47 promilių girtumas, ir tai ne pirmas kartas, nes jis jau neturi teisės vairuoti automobilio, yra jau nubaustas už vairavimą neblaiviam. Jaunuolio, kaip vėliau sužinojo A. C., kuris 2013 m. liepos 8 d., apie 01 val. įvažiavo į jos automobilį, stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme, niekas nemušė, jokių smūgių jam niekas nesudavė, jo pinigų už padarytą eismo įvykį neprašė, jo telefono niekas nebuvo paėmęs, niekas telefono į žemę nemetė. Dėl to, kad A. C. melagingai pranešė apie nebūtą įvykį dėl jo sumušimo, nors jis jos ir nepakalbėjo, tačiau ji jaučiasi nukentėjusioji, kadangi jai teko ir tenka duoti parodymus, vykti į policiją, patirti stresą, kadangi vėl reikia prisiminti buvusius įvykius, kurie jai nėra malonūs, gaišti laiką. Jai turtinė žala nepadaryta. / b. l. 32-34, 35/.

Liudytojas V. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo drauge K. D.. Jie turi automobilį „VW TOURAN“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą K. vardu. 2013 metų liepos 7 d., apie 19 val. K. grįžusi automobilį paliko kaip visada, prie to (duomenys neskelbtini)-o namo. Būnant namuose, apie 1.00 val. nakties jį pažadino K., jis išgirdo, kad veikia jų automobilio signalizacija. K. pasakė, kad keltųsi nes į jų automobilį kažkas įvažiavo. Jis atsikėlęs išbėgo į kiemą, buvo basas. Jų automobilio signalizacija dar veikė, iš karto žvilgtelėjęs pamatė, kad automobilio priekis apgadintas. Netoliese, prie posūkio į pagrindinį kelią, už daugiabučių, stovėjo šviesiai pilkos spalvos automobilis „Volvo V40“, valstybinių numerių nematė. Automobilis „Volvo“ buvo neveikiančiu varikliu, neįjungtomis šviesomis. Kai priėjo arčiau prie to automobilio, matė išlipantį jaunuolį iš vairuotojo vietos, kuris prasidaręs dureles, stūmė automobilį tolyn nuo daugiabučių. Jis kelis metrus sugrįžo ir sutiko atbėgančią K., ji pradėjo sakyti, kad tai tas pats automobilis, kuris apgadino mūsiškį. Jis kartu su K. nuėjo prie automobilio „Volvo“, tada pamatė, kad šio automobilio galinis bamperis yra nubrauktais dažais. Suprato, kad tai tikrai šis automobilis apgadino jų „VW Touran“. Jaunuolis stovėjo prie savo automobilio, praviromis durelėmis, jis tikrai nesėdėjo automobilio viduje. Jaunuoliui sakė, kad įvažiavo į automobilį. Jaunuolis pradėjo gintis, sakydamas, jog niekam neįvažiavo, jokios avarijos nepadarė. Jaunuolis turėjo rankoje mobilaus ryšio telefoną, bandė rinkti numerį, tačiau telefonas „supypsėjo‘ kaip išsikraudamas. Jaunuolis supyko ir jam telefonas iškrito ar jis pats išmetė, tiksliai negali pasakyti, nes tiksliai nematė, tik išgirdo plastmasės trinktelėjimą į asfaltą. Tuo metu jis stovėjo gal 2 metrų atstumu nuo to jaunuolio, K. taip pat stovėjo nuo jaunuolio gal 3 metrų atstumu. Nei jis, nei K. jaunuolio iš automobilio netraukė ir nedaužėme jaunuolio telefono. Jaunuoliui pasakė, kad eitume pažiūrėti prie automobilio, kur jį apgadino. Jaunuolis sutiko eiti pažiūrėti, automobilio durelių neuždarė. Matėsi, kad jaunuolis yra neblaivus: jis svyravo, jautėsi alkoholio kvapas. Šio jaunuolio anksčiau pats nėra sutikęs, nežinojo nei jo vardo, nei pavardės, nežinojo ir kur tiksliai jis gyvena, tik yra kieme matęs jo automobilį „Volvo“. Einant jaunuolis pradėjo kalbėti, kad nekviestume policijos, nes jį jau yra pagavę girtą, jam dabar konfiskuos automobilį, dabar jam bus blogai. Jis pasakė, kad tikrai kvies policiją, nes nežada dovanoti žalos už kokius du tūkstančius. Jis taip sakydamas nereikalavo iš jaunuolio pinigų, tik norėjo, kad suprastų, jog policiją vis tiek kvies. Jaunuolis pradėjo kalbėti, kad gal jam sumokės pinigus ir pradėjo prašyti, kad nekviestų policijos. Jokių smūgių jaunuoliui nesudavė, jo nesmaugė ir nenešė apkabinęs per kaklą. Kai priėjo abu su jaunuoliu prie automobilio, K. jau buvo kieme, ji turėjo mobilaus ryšio telefoną, ji kvietė policijos pareigūnus. Kiek pamenu, į kiemą išėjo kaimynas V. M.. Jis jaunuoliui ranka parodė apgadintą automobilio priekį ir pasakė „žiūrėk, ką padarei“. Jaunuolis žvilgtelėjo ir vėl pradėjo prašyti nekviesti policijos, nes dabar baigsis blogai, bus „p...iec“, jau trečią kartą jis girtas. Po tokio pasakymo, jaunuolis pradėjo bėgti link parkelio, bėgo žole. Jis jaunuolį tuoj pat pagavo, paimdamas už rankos ar už peties, gerai neatsimena, bet tikrai jo nesmaugė. Kai jaunuolį sulaikė, šis atsisėdo ant bortelio, netoli apgadinto automobilio, rūkė, ir vis dejavo, kad jam bus blogai, konfiskuos „mašiną“. Jaunuolis sakė, kad susitartume vietoje, kad sumokės pinigais. Pats siūlė sumokėti 2000 litų ir prašė nekviesti policijos, pradėjo verkti. Jaunuolis supratęs, kad tikrai yra iškviesta policija, pradėjo voliotis ant žolės, buvo susiėmęs už galvos, verkė, trankė savo galvą į žemę. Nusivartė nuo žolės ant žvyruotos dangos, ten dar voliojosi ir trankėsi, paskui nurimo ir gulėjo kurį laiką, pasikišęs rankas po veidu. Dar pareigūnams neprivažiavus, jaunuolis atsikėlė ir atsisėdo ant bortelio. Jaunuolio, kaip vėliau sužinojo, A. C., niekas 2013 m. liepos 8 d. nemušė, jokių smūgių jam niekas nesudavė, jo pinigų už padarytą eismo įvykį neprašė, jo telefono niekas nebuvo paėmęs, niekas telefono į žemę nemetė. Dėl A. C. melagingo pranešimo apie nebūtą įvykį dėl jo sumušimo, pinigų reikalavimo, telefono sugadinimo jis nesijaučia nukentėjęs, jokių nuostolių nepatyrė / b. l. 37-39, 40/.

Liudytojas V. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2013 m. liepos mėn. iš 7 d. į 8 d., jis buvo savo namuose, dirbo kompiuteriu. Apie 1 val. nakties išgirdo kieme bandomo užkurti „Volvo“ automobilio variklio garsą, jis išjungė kompiuterį ir dar išgirdo kelis kartus užvedamo variklio garsą, bei garsų bumbtelėjimą. Iš karto suveikė kito automobilio signalizacija. Jam buvo įdomu kas nutiko, per langą nežiūrėjo, nes pamanė, kad vaizdą gali užstoti medis augantis po langais, todėl apsirengė ir išėjo į lauką. Išėjęs į kiemą, geriau įsiklausė ir išgirdo nuo tos pusės, kur yra pagrindinis kelias, sklindančius balsus. Tik pradėjus eiti į tą pusę, išgirdo šlepečių garsus, pamatė, kad link jo atbėga kaimynė K.. Atrodo, kad ji pasakė “įvažiavo į mūsų mašiną, reikia kviesti policiją“. Jis surinko pagalbos telefono numerį, nes K. neturėjo telefono. Ji pasakė, kad eitų link V., nes jam gali reikti pagalbos. Kol K. kalbėjo telefonu, jis nuėjau į tą pusę, iš kurios atbėgo K., ir dar nepriėjus jų namo kampo, pamatė ateinantį V. ir jaunuolį, kuris vairuoja „Volvo“. V. su tuo jaunuoliu ėjo šalia, V. jaunuolio už rankos nelaikė ir netempė, jaunuolis ėjo pats. Gerokai toliau matė, kad stovi automobilis. Tada ir suprato, kad tas jaunuolis automobiliu įvažiavo į kaimynų automobilį ir pabėgo iš eismo įvykio vietos. Jis kartu su jais nuėjo prie laiptinės. Visi priėjo prie kaimynų automobilio „VW Touran“, Matėsi, kad yra įlenktas sparnas, nubrėžti dažai. Suprato, kad būtent į šią automobilio vietą ir buvo atsitrenkta. Jaunuolis pasakė, kad eina parūkyti ir žengė atgal. V. jį sulaikė už rankos. Jokio pokalbio apie tai, kad V. ar K. reikalavo pinigų iš jaunuolio, nebuvo. Jaunuolis sėdėjo ant bortelio, panarinęs galvą, rūkė, spjaudėsi, keikėsi. Jaunuolis buvo neblaivus, nes jis svirduliavo, jo kalba buvo neaiški ir nerišli. Netrukus, kai jaunuolis sėdėjo ir rūkė, jis nuėjo laukti policijos pareigūnų prie pagrindinio kelio. Nematė, kad V. ištrauktų iš jaunuolio rankų telefoną ir jį sudaužytų. Negirdėjo, kad kas nors būtų reikalavęs jaunuolio pinigų. Jis jaunuoliui nieko nesakė ir nedarė. Jis dėl A. C. (pavardę sužinojo tyrimo metu) melagingo pranešimo apie tai, kad 2013 m. liepos mėnesį naktį ir 7 d. į 8 d., buvo panaudotas fizinis smurtas prieš A. C., kad A. C. buvo reikalaujama pinigų, kad buvo sudaužytas jo telefonas, nukentėjusiuoju nesijaučia, jam jokia žala nepadaryta /b. l. 41-43, 44/.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad 2013 m. pareiškimu į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariatą kreipėsi A. C., gim. (duomenys neskelbtini) m., nurodydamas, kad 2013 m. liepos 8 d., apie 01 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, iš matymo pažįstamas kaimynas ištempė jį iš automobilio, reikalavo pinigų, kad nepraneštų policijai apie jo padarytą eismo įvykį, sudaužė jo mobiliojo ryšio telefoną, mesdamas į žemę. Pareiškimą iš A. C. priėmė, šiuo metu jau nebedirbantis, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio r. PK tyrėjas K. Č.. 2013 m. liepos 8 d. jis baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00428-13 dėl viešosios tvarkos pažeidimo apklausė liudytoju A. C. ir, A. C. dalyvaujant, atliko įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini) namo kieme. Prieš pradedant liudytojo A. C. apklausą, jis A. C. įspėjo pasirašytinai už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 straipsnį. Liudytojo apklausos protokole užrašė A. C. duotus parodymus. A. C. nurodė, kad 2013 m. liepos 8 d., apie 01 val. jis grįžo savo automobiliu į namus (duomenys neskelbtini). Namo kieme jis kliudė kitą automobilį ir suveikus kliudyto automobilio signalizacijai, į kiemą išėjo kaimynas, kuris tempė jį iš automobilio, reikalavo 3000 litų, kad nepraneštų policijai, ištraukė jam iš rankų mobiliojo ryšio telefoną ir, mesdamas telefoną į žemę, sudaužė. A. C. perskaitė savo parodymus, surašytus liudytojo apklausos protokole, po parodymais parašė savo ranka „Perskaičiau surašyta teisingai“ ir patvirtino savo parašu /b. l. 48/.

Liudytoja K. N. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00428-13 dėl viešosios tvarkos pažeidimo. 2013 m. liepos 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 21 d. apklausė nukentėjusiuoju A. C., gim. (duomenys neskelbtini) m. Prieš pradedant nukentėjusiojo A. C. apklausą, ji A. C. įspėjo pasirašytinai už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 straipsnį. A. C. apklausos protokoluose užrašė A. C. duotus parodymus. A. C. nurodė, kad 2013 m. liepos 8 d., apie 01, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, jis, parkuodamas savo automobilį VOLVO V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė kitą automobilį ir, suveikus kliudyto automobilio signalizacijai, į kiemą išbėgo iš matymo pažįstamas kaimynas, kuris paėmęs jį už kaklo, ištempė iš automobilio bei reikalavo perduoti pinigus-3000 litų, kad nepraneštų policijai, sudavė delnu jam per veidą, ištraukė iš rankų jo mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG ir, mesdamas telefoną į asfaltą, sudaužė. A. C., perskaitęs savo duotus parodymus, po parodymais parašė savo ranka „Perskaičiau surašyta teisingai A. C.“ ir patvirtino savo parašu /b. l. 49/.

Byloje esantys įrodymai patvirtina kaltinamojo kaltę nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau jo padaryti veiksmai neteisingai kvalifikuoti kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, nes teismų praktikoje laikomasi pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-458-2011), kad jei asmuo, pranešęs apie nebūtą nusikaltimą, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – pranešimo apie nebūtą nusikalstamą veiką – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (pranešimo apie nebūtą nusikaltimą) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal LR BK 235 straipsnį už melagingus parodymus.

Byloje nustatytos aplinkybės yra aiškios ir nekelia abejonių, todėl netinkamą veikos kvalifikavimą teismas keičia neblogindamas kaltinamojo padėties.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam A. C., atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus numatytus LR BK 54 str., į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimo pavojingumą, motyvą, į kaltinamojo asmenybę: teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į tai jam skiriama švelniausia bausmės rūšis – bauda savo dydžiu artima minimaliai.

Kadangi kaltinamasis pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, jam skiriama bausmė vadovaujantis LR BK 64¹ str., mažinama 1/3.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

A. C. a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti – baudą 18 MGL (2340 litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, paskirtoji bausmė mažintina 1/3, skiriant A. C. galutinę bausmę – baudą 12 MGL (1560 litų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. C., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. C., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Donatas Jatužis