Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą, skundą dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui Z. P. įgaliotajai atstovei, advokato padėjėjai Dainei Mikėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. P. įgaliotosios atstovės, advokato padėjėjos Dainės Mikėnaitės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. 2019 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 22-ANR_N-755-2019, administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

2. 2019 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas V. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, kadangi kaip matyti iš surinktos medžiagos tarp kaimynų yra kilęs konfliktas dėl besiribojančioje teritorijoje vykdomų remonto darbų. Z. P. teigimu 2019 m. gegužės 4 d. Č. P. trukdė darbininkams atlikti remonto darbus ir įrengė vaizdo stebėjimo kamerą dėl kurios ji jaučiasi nesaugi, tačiau Č. P. nurodė, kad darbai yra vykdomi neteisėtai, o vaizdo stebėjimo kamera yra reikalinga tam, kad būtų užfiksuoti daromi pažeidimai. Apie susidariusią situaciją pranešta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, kurio kompetencijoje yra ginčo dalykas, t. y. vykdomi remonto darbai. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad Č. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nepradedama.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, šalių paaiškinimai

3. Skundą padavęs asmuo – Z. P. įgaliotoji atstovė, advokato padėjėja Dainė Mikėnaitė, prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato vyresniojo tyrėjo V. M. 2019 m. gegužės 15 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos nesant nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių ir perduoti medžiagą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatui papildomam aplinkybių ištyrimui ir procesinio sprendimo priėmimui.

3.14. BK 167 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Privataus gyvenimo sąvoka BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą.

3.17. Laisvai veikiantys privatūs asmenys paprastai neturi teisės rinkti tokios informacijos (žr. taip pat CK 2.23 straipsnį). Pažymėtina, kad kasacinėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog privačių asmenų įrodymų rinkimas negali faktiškai prilygti operatyvinei (kriminalinės žvalgybos) veiklai, kurios priemones gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004).

3.21. Taigi Č. P. pats aiškiai pripažino sąmoningai (tyčia) pažeidžiantis asmens privatumą, ginamą Lietuvos Respublikos įstatymų (teisinis reguliavimas išsamiai aptartas šio skundo 1-oje dalyje) ir tai buvo užfiksuota skundžiamame nutarime. Nors Č. P. savo veiksmus teisino tuo, kad jis vykdo stebėjimą, siekdamas nustatyti, kokius pažeidimus daro pareiškėja, pažymėtina, kad nėra nustatyta, kad Č. P. būtų valstybės pareigūnas ir jam asmens privataus gyvenimo stebėjimo bei duomenų rinkimo apie asmens privatų gyvenimą teisė būtų suteikta teismo sprendimu ar įstatymo norma. Kadangi Č. P. manosi turįs teisę stebėti, filmuoti bei rinkti duomenis apie pareiškėjos privatų gyvenimą, siekiant fiksuoti galimus statybos įstatymų (kitų teisės aktų) pažeidimus, darytina išvada, kad Č. P., aiškiai pažeisdamas įstatymus remiasi menama teise, ir jo veiksmai aiškiai atitinka administracinio nusižengimo - savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį - sudėtį.

3.22. Pagal LR ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas - tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).

3.23. Iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad aplinkybių tyrimas dėl galimo savavaldžiavimo išvis nebuvo atliktas.

3.24. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, tačiau institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nors ir išsiaiškino bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti, tačiau netaikė Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių tiriamą veiką ir todėl netinkamai kvalifikavo tiriamus veiksmus.

3.25. Dėl šių priežasčių nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos yra akivaizdžiai neteisėtas.

4. Atsiliepimu į pareiškėjos Z. P. įgaliotosios atstovės, advokato padėjėjos Dainės Mikėnaitės skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatas prašo skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. nutarimą Nr. 22-ANR_N-755-2019, palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, priimtas teisėtai, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir administracinė atsakomybė netaikyta pagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad negauta objektyvių ir neginčijamų įrodymų jog Č. P. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK Z. P. atžvilgiu. Tuo tarpu administracinė atsakomybė asmeniui gali būti taikoma tik nustačius konkrečius administracinio nusižengimo požymius, o administracinės atsakomybės taikymas asmeniui negali būti grindžiamas abejonių išsklaidymo, prielaidų spėjimų patvirtinimo ar paneigimo pagrindu. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, veikoje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų jog buvo padarytas administracinis nusižengimas.

5. Teismo posėdžio metu Z. P. įgaliotoji atstovė, advokato padėjėja Dainė Mikėnaitė, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad Institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas skubotai. Tyrimą atlikęs policijos pareigūnas neįvertino visų svarbių bylai aplinkybių ir neteisingai traktavo Č. P. veiksmus atsisakydamas jo atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Iš esmės byloje surinkti visi sprendimui priimti reikšmingi duomenys ir tai yra jų vertinimo klausimas, todėl įrodymų tyrimo byloje atlikti neprašė.

6. Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Z. P. įgaliotosios atstovės, advokato padėjėjos Dainės Mikėnaitės skundas tenkintinas.

8. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

10. Išanalizavus byloje esančius duomenis nėra pagrindo sutikti su skundžiamo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 22-ANR_N-755-2019, administracinio nusižengimo byloje, argumentais, jog Č. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo bylos ir dėl teisena nepradėta. Byloje surinkti duomenis nepakankami tokiai išvadai.

11. Kaip matyti iš bylos, Z. P. 2019 m. gegužės 6 d. pareiškime keliamas klausimas dėl galimai neteisėtai įrengtos vaizdo stebėjimo kameros Č. P. privačioje valdoje, kas kaip nurodė pareiškėja, pažeidžia jos teisę į privatumą, bei jo galimai neteisėtų veiksmų 2019 m. gegužės 4 d., kuomet trukdė atlikti sienos rekonstrukcijos darbus (nusižengimo b. l. 1). Teismui pateiktame skunde dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo, Z. P. įgaliotoji atstovės, advokato padėjėja Dainė Mikėnaitė taip pat kelia ne tik teisės į privatų gyvenimą pažeidimo klausimą, tačiau nurodo ir galimo savavaldžiavimo požymius Č. P. veiksmuose pagal ANK 518 straipsnį (skundo b. l. 4–8).

12. Vaizdo stebėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) trečiame skirsnyje. Pagal ADTAĮ 53 straipsnį asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nors savo skunde Z. P. įgaliotoji atstovė apeliuoja į ANK 82 straipsnio nuostatų pažeidimą (skundo 3 lapas, 4 pastraipa), tačiau čia pažymėtina, kad nors administracinė atsakomybė už ADTAĮ pažeidimą buvo numatyta ANK 82 straipsnio 1 dalyje, tačiau 2018 m. liepos 16 d. šis ANK straipsnis neteko galios (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1427 (TAR 2018 m. liepos 11 d., 2018-11734) redakcija), taigi skirtingai nei nurodoma skunde, byloje nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl Č. P. atsakomybės pagal ANK 82 straipsnį šioje dalyje.

13. Kadangi pareiškėja skunde visgi kelia klausimą dėl ADTAĮ galimo pažeidimo, nurodo ir galimą ANK 83 straipsnio pažeidimą, pažymėtina, kad ADTAĮ 12 straipsnio pagrindu tik Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi įgalinimus atlikti tyrimus dėl įtariamų pažeidimų ir priimti atitinkamus sprendimus.

14. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad policijos pareigūnas negalėjo spręsti dėl nusižengimo, susijusio su ADTAĮ pažeidimu, teisenos pradėjimo ar nutraukimo. Policijos pareigūnas neturėjo kompetencijos tirti, analizuoti ir vertinti, ar pareiškėjos nurodyta vaizdo stebėjimo kamera įrengta teisėtai ir šiuo aspektu nepažeidžiant pareiškėjos teisėtų interesų. Nors nei pareiškėjos Z. P. pareiškime, nei Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. 2019 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 22-ANR_N-755-2019, administracinio nusižengimo byloje, nėra įvardijamas konkretus ADTAĮ pažeidimas, nei ANK straipsnis, tačiau iš šio nutarimo turinio matyti, kad tyrimas buvo atliekamas iš esmės būtent dėl to. Buvo mėginta aiškintis, kokiu tikslu įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kokia yra jos aprėptis ir pan., nors tai, tiriant galimą ADTAĮ pažeidimą nėra priskirta policijos pareigūnų kompetencijai. Todėl 2019 m. gegužės 15 d. nutarimo išvados dėl vaizdo stebėjimo kameros įrengimo ir jos naudojimo teisėtumo bei informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo, laikytinos neteisėtomis, kaip padarytos tam neįgalioto asmens ir esant poreikiui, turi būti ištirtos kompetentingos institucijos ADTAĮ nustatyta tvarka.

15. Šiame kontekste pažymėtina, kad netgi Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nustačius galimą pažeidimą, pareiškėja visų pirma turėtų prioritetą svarstyti klausimą dėl ieškinio atsakovui dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą ir galimos žalos atlyginimo, kadangi šiuo atveju ANK priemonės savo esme yra ultima ratio ir galėtų būti taikomos tik išnaudojus visus kitus savo teisių gynimo būdus.

16. Pareiškėjos Z. P. įgaliotoji atstovė skunde apeliuoja ir į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB, dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatas, tuo motyvuodama teisės į privatų gyvenimą pažeidimą, tačiau byloje surinkti duomenys to nepatvirtina ir yra nepakankami, kadangi ADTAĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokiems subjektams, tvarkantiems asmens duomenis, jis yra taikomas.

17. Įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Šiuo atveju Č. P. argumentai būtent tokie. Minėta Įstatymo nuostata yra įgyvendinama Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrojoje įtraukoje, kurioje įtvirtinta Direktyvos 95/46 taikymo išimtis tais atvejais, kai asmens duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla, todėl ši aplinkybė liko neišsiaiškinta ir iki galo nepagrįsta.

18. Skunde nurodytu pagrindu klausimas dėl nurodomo ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo (savavaldžiavimas) laikytinas išvestiniu iš pagrindinio pareiškėjos įgaliotosios atstovės keliamo klausimo, susijusio su galimai neteisėtu pareiškėjos stebėjimu, nes, anot pareiškėjos, galimas savavaldžiavimas galėjo pasireikšti būtent galimai neteisėtu pareiškėjos stebėjimu vaizdo kamera. Skunde pareiškėja šioje dalyje nekelia kitų, galimai teisę pažeidžiančių Č. P. veiksmų 2019 m. gegužės 4 d. (trukdymas atlikti statybos darbus, statybinių konstrukcijų ardymas ir kt.), todėl teismas šį argumentą analizuoja tik skundo apimtyje.

19. Įstatymų nustatyta tvarka neatlikus tyrimo ir kompetentingai institucijai nepriėmus procesinio sprendimo dėl galimo ADTAĮ pažeidimo, nebuvo galima spręsti ir klausimo dėl galimai ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo, nors toks nusižengimas pirminiame Z. P. pareiškime konkrečiai net nebuvo nurodytas. Šiuo atveju policija pagrįstą nutarimą dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių buvimo ar nebuvimo gali priimti tik kitai institucijai įvertinus vaizdo stebėjimo kameros įrengimo ir naudojimo, šia kamera galimai renkamos informacijos teisėtumą. Pagal tai, kokia medžiaga iki šiol surinkta, darytina išvada, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo administracinio nusižengimo asmens duomenų teisinei apsaugai yra tik pareiškėjos subjektyvi nuomonė ir gali būti vertinama kaip nepasitenkinimas priimtu jai nepalankiu sprendimu. Tačiau vien subjektyviu pareiškėjos požiūriu į teisės aktų nuostatų vertinimą administracinė atsakomybė kitam asmeniui negali kilti. Administracinė teisena turi būti pradedama remiantis ne subjektyviu situacijos (šiuo atveju asmeninių santykių (tiksliau nesutarimo) su kaimynu) įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo padarytas konkretus administracinis nusižengimas ir tam būtina surinkti konkrečius duomenis, kurių byloje padaryti nei vienokį, nei kitokį sprendimą nepakanka.

20. Dalyje dėl nurodomo savavaldžiavimo pareiškėjos Z. P. įgaliotosios atstovės argumentai laikytini nepakankamais.

21. Pagal ADTAĮ trečio skirsnio (Vaizdo stebėjimas) nuostatas vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina, būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina.

22. Kaip teisingai pažymėta pareiškėjos įgaliotosios atstovės skunde, skundžiamo nutarimo duomenimis (nutarimo 2 lapo 2 pastraipa), kurie bylos medžiagoje nekonkretizuoti, Č. P. iš esmės pripažino, kad vaizdo stebėjimo kamerą įsirengė tam, kad galėtų užfiksuoti Z. P. daromus pažeidimus, tačiau jau nekalbant apie tai, kad niekur kitur byloje, išskyrus minimą skundžiamą nutarimą tokie Č. P. parodymai neužfiksuoti, jis neapklaustas, nebuvo atlikta jokių kitų proceso veiksmų galimam nusižengimui ištirti, nesikreipta į šioje dalyje komptentrtingą instituciją dėl galimo ADTAĮ pažeidimo, neapžiūrėta įvykio vieta, nėra aišku kur konkrečiai įrengta vaizdo stebėjimo kamera, ar ji veikia, nesiaiškinta jos fiksuojamo vaizdo aprėptis ir duomenų valdymas, įrašų saugojimo ir jų ištrynimo tvarka, asmenys, galintys su šiais įrašais susipažinti, ar yra įspėjamieji užrašai ir pan. Čia atkreiptinas dėmesys, kad egzistuoja svari vaizdo stebėjimo sistemos valdytojo pareiga gerbti savo kaimynų ir kitų asmenų (patenkančių į stebimą zoną) teises. Nurodytame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas vaizdo įrangai nustatyti, pranešimams ir informacijai pateikti bei laiku ištrinti vaizdą (per kelias valandas), jei nėra įvykdyta įsilaužimo ar kitų nusikaltimų. Policijos įstaiga, gavus asmens pareiškimą privalėjo įvertinti, kurioje dalyje yra kompetentinga atlikti tyrimą ir ar nėra pagrindo motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą dalyje kitai institucijai.

23. Visgi, jau aukščiau šioje nutartyje išdėstytų argumentų dėl galimai tik Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrimo ir jos nustatinėtinų aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad Č. P. nurodoma vaizdo kameros įregimo paskirtis – turto apsaugos funkcija, kurios, kaip teigiama, poreikis atsirado po to, kai pradėtas besiribojančios su jo sklypu sienos remontas Z. P. galimai savavališkai vykdant darbus, ir dėl ko nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija kreipėsi į Valstybinės teritorinių planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamentą (nusižengimo b. l. 6). Taigi galimai pareiškėjos privataus gyvenimo gerbimo ribojimas, jei toks būtų nustatytas, gali turi teisėtą tikslą, susijusį su reikšmingu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintu asmens dėl kurio atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, ginamu interesu apsaugoti savo turtą (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis (nuosavybės apsauga). Gi pripažinus, kad pareiškėjos privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi teisėtą tikslą, vertintinas asmens dėl kurio atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, privataus gyvenimo ribojimo proporcingumas. Taigi būtina įvertinti, ar to paties teisėto tikslo (asmens dėl kurio atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną turto apsaugos) nebūtų galima pasiekti mažiau pareiškėjos Z. P. privataus gyvenimo gerbimą ribojančiomis priemonėmis.

24. Šioje dalyje vertinant galimo savavaldžiavimo faktą byloje nepateikta įrodymų, kad nėra galimybių kameros sumontuoti taip, kad ji fiksuotų tik Č. P. priklausančius ir jo nurodomus kaip saugomus objektus, tyrimo metu nesiaiškinta, kokia kameros vaizdo aprėptis, taigi nėra pagrindo išvadai, kad Č. P. turi galimybę maksimaliai susiaurinti kamera stebimos teritorijos lauką pasiekdamas tą patį teisėtą tikslą, taip išvengiant Z. P. privataus gyvenimo gerbimą galimai ribojančių priemonių arba, jei tai objektyviai neįmanoma, jį padarant proporcingą siekiamam tikslui.

25. Aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių tyrimas galimas tik atlikus papildomą bylos aplinkybių tyrimą, sprendžiant klausimą ir dėl tyrimo dalies perdavimo kompetentingai institucijai bei gaunant jos išvadą, , dėl ko teismui nėra galimybės nustatyti tokias reikšmingas aplinkybes.

26. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. 2019 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 22-ANR_N-755-2019, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, dalyje viršijus savo kompetencijos ribas ir padarius iš esmės bylos duomenimis nepagrįstą išvadą todėl yra naikintinas, Z. P. įgaliotosios atstovės, advokato padėjėjos Dainės Mikėnaitės skundas tenkinamas, o byla gražintina institucijai atlikti tyrimą.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Z. P. įgaliotosios atstovės, advokato padėjėjos Dainės Mikėnaitės skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. 2019 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 22-ANR_N-755-2019, administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir gražinti bylą institucijai tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.