- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-185-42/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. A. L.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai, A. M. Š.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Edvardas Algirdas Žalnerauskas
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovams Stasiui Stasiūnaičiui ir advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovės atstovui advokatui Edvardui Algirdui Žalnerauskui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. L. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir A. M. Š. dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pažeistų teisių atstatymo ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismą panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-02-22 įsakymą Nr.02-05-1249 ,,Dėl žemės sklypo nuomos“; pripažinti negaliojančia 2005-02-22 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.52/2005-0010, kuria A. M. Šležienei buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo A. A. L. į išlikusį nekilnojamąjį turtą – M. L. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytą (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ieškovo tėvas M. L. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 7 ha žemės sklypą pagal tuometinį administracinį paskirstymą Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Noreikiškių kaime, dabar - (duomenys neskelbtini). Dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su M. L. , bei dokumentų, patvirtinančių M. L. žemės sklypo valdymą nuosavybės teise, pakako. Todėl nuosavybės teisė į ieškovo tėvo išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal teisės perleidimo sutartį Stasiui Stasiūnaičiui buvo atkurta Kauno apskrities viršininko 2003-01-10 įsakymu Nr.02-05-123 bei 2003-01-10 priimtas sprendimas Nr.52/15860 atkurti nuosavybės teises į 4,32 ha žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-188/2004 Kauno apskrities viršininko 2003-01-10 įsakymas Nr. 02-05-123 ir sprendimas Nr.52/15860 buvo panaikinti. Šiuo sprendimu nustatyta, jog atkuriant nuosavybės teises S.S., kuriam ieškovas buvo perleidęs teisę atkurti nuosavybės teises į tėvo M. L. išlikusį nekilnojamąjį turtą, buvo pažeistos AB ,,Kauno šiltnamiai“ nuosavybės teisės, kadangi tėvui priklausančiame sklype yra AB ,,Kauno šiltnamiai“ tvenkiniai su užtvankomis ir pralaidomis bei kitas turtas. Taip pat buvo pažeistas LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 4 str. 12 dalis, nes šis turtas įgytas pagal LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, todėl už tokią žemę buvusiam savininkui ar jo paveldėtojui atlyginama pagal šio įstatymo 16 str., nes tokia žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei.
AB ,,Kauno šiltnamiai“ 2003-08-07 pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr.2-10685, pardavė atsakovei A.M.Š. statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir kiemo statinius – tvorą akmens grįsta, tvorą, užtvankas u-1, u-2, u-3, trečiojo ir ketvirtojo tvenkinių uždumblinimus bei betono konstrukcijas. Nors atsakovė yra sąžininga įgijėja, tačiau LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 4 str. 11 dalis numato galimybę grąžinti žemę, kuri yra naudojama ar nuomojama fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių eksploatacijai. Be to, pagal šio įstatymo 4 str. 12 dalį, žemė, kurioje įrengti tvenkiniai, neprivatizuoti pagal LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymus, natūra grąžinami piliečiams tiksliniam naudojimui. Todėl šių statinių buvimas nėra kliūtis atkurti ieškovui nuosavybės teises į žemę.
Kauno apskrities viršininko administracija 2005-02-22 įsakymu Nr.02-05-1249 ,,Dėl žemės sklypo nuomos“ nusprendė išnuomoti A.M.Š. 25 metams 4,1817 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu 2005-02-22 sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija nepagrįstai neatkuria ieškovui nuosavybės teisių ir nenurodo, dėl kokių priežasčių atsisakoma tai padaryti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog 1995-06-01 privatizuojant VĮ ,,Kauno šiltnamiai“ pagal 1991 m. LR valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą (redakcija nuo 1995-06-01 iki 1995-07-04) buvo privatizuoti ir kiti, privatizavimo sutartyje neaptarti ir Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995-08-09 įsakyme Nr.624 nenurodyti daiktai, t.y. kiemo statiniai – kiemo kolonėlė 3 vnt., metalinis rezervuaras – 5 vnt., priešgaisrinis rezervuaras – 3 vnt., kiemo aikštelė, tvora akmens grįsta, tvora, užtvankos: u-1, u-2, u-3, trečio ir ketvirto tvenkinių uždumblinimas bei betono konstrukcija. 1964 m. CK 153 str. 1 dalis nustato, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ką kita. Todėl minėti daiktai buvo (duomenys neskelbtini). Turtas buvo privatizuotas teisėtai, todėl po privatizacijos tapusi AB ,,Kauno šiltnamiai“ turėjo teisę parduoti jį atsakovei A.M.Š. Sprendime nurodoma, jog Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 4 str. 12 dalyje nurodyta, kad žemė, kurioje įrengti tvenkiniai (įskaitant su jais susijusių užtvankos įrenginių užimtą žemę), privatizuoti pagal LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymus ir naudojami pagal paskirtį, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str., todėl ginčo žemė ieškovui natūra negali būti grąžinama. Tokiu būdu pagrindo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo nėra. Esant tokioms aplinkybėms teismas nusprendė, kad ieškovas neturi pagrindo kelti reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-05-22 įsakymą Nr.02-05-1249 bei pripažinti negaliojančia 2005-02-22 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.52/2005-0010.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:
1) teismas nepasisakė dėl dalies ieškinio reikalavimų, tuo pažeidė LR CPK 270 str. Ieškinyje nurodyta, jog Kauno apskrities viršininko 2005-02-22 įsakymas Nr.02-05-1249 bei sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti laikomi teisėtais dėl to, jog šių aktų priėmimo metu nebuvo išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ieškovo tėvo M.L. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytą 7 ha žemės sklypą. Nesant galimybės atkurti nuosavybės teisės natūra, nuosavybės teisė į grąžintiną žemę turėjo būti kompensuojama taikant kitus nuosavybės teisės atkūrimo būdus, t.y. ši žemės sklypo dalis valstybės turėjo būti išpirkta. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo žemė nebuvo valstybės išpirkta ir po išpirkimo naudojama kitoms visuomeninėms reikmėms. Valstybė 2005-02-22 įsakymo Nr.02-05-1249 priėmimo metu nebuvo išpirkusi ginčo žemės sklypo, todėl ji ir negalėjo būti naudojama kaip laisva.
2) teismas, laikydamas jog ginčo statinius ištinka pagrindinio daikto likimas, supainiojo teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo pagrindus (LR CK 4.47 str.) ir pagrindinių bei antraeilių daiktų sąvokas (LR CK 4.12 str. - 4.14 str.). Pastarosios yra apibrėžtos tikslu nustatyti, ar daiktas gali būti savarankiškas teisinių santykių objektas (CK 4.12 str.). Žemė natūra grąžinama tuo atveju, jeigu joje įrengti tvenkiniai yra neprivatizuoti pagal LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymus, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, kokiu pagrindu AB ,,Kauno šiltnamiai“ buvo įgiję nuosavybės teisę į tvorą akmens grįstą, tvorą, užtvankas u-1, u-2, u-3, trečiojo ir ketvirtojo tvenkinių uždumblinimus bei betono konstrukcijas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šie daiktai privatizavimo metu įgyti nebuvo. Byloje esantis 2004-05-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šio turto kadastro duomenų fiksavimo data yra 2000-11.30, t.y. pirminė šių statinių teisinė registracija atlikta kai LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas jau nebegaliojo, todėl šį turtą pagal šį įstatymą įgyti nebuvo įmanoma. Svarbi aplinkybė ta, jog 1995-08-09 apskrities viršininko įsakyme Nr.624 bei 1995-09-12 valdybos potvarkyje Nr.588 p., kurių pagrindu buvo leista įregistruoti eilę statinių, kiemo statiniai nebuvo išvardinti. Svarbu ir tai, jog pagal galiojančius statybos techninius ir statybos specialiuosius reglamentus tvorai akmens grįstai, užtvankoms, tvenkinio uždumblinimui, tvenkinio betono konstrukcijai buvo reikalingi statybos leidimai ar projektai, suderinti nustatyta tvarka. Tai, jog AB ,,Kauno šiltnamiai“ šiuos statinius įgijo vėliau statybos ar kitu būdu, nereiškia, kad jie buvo įgyti pagal LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. M. Š. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad:
1) patikslintą ieškinį, surašytą 2006-09-09, pasirašė pats ieškovas. Tačiau ieškovo vardu yra ieškinius 2005-05-09 ir 2005-09-20 pareiškęs ir už ieškovą pasirašęs S.S., kuris veikė pagal ieškovo išduotą 2004-04-08 įgaliojimą., kuriame nebuvo specialiai aptarti atstovo įgaliojimai pareikšti ieškinį teisme. Todėl šie ieškiniai negalėjo nutraukti senaties termino, kadangi jie buvo pareikšti asmens, neturinčio įgaliojimo ieškiniams reikšti. Pirmosios instancijos teismas ne iš karto nustatė, jog ieškiniai paduoti asmens, neįgalioto vesti bylą, todėl, taisant ieškinio trūkumus, buvo priimtas paties ieškovo pasirašytas patikslintas ieškinys, kuris ir nutraukė ieškinio senaties termino eigą. Todėl ieškinys pareikštas jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, t.y. 30 dienų terminui. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio senatį.
2) nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005-04-19 rašte (1t., b.l. 11) nekilnojamojo turto registravimo data nurodyta 1995-08-10, o administracinio pastato kadastro duomenys užfiksuoti 1996-02-23. Šio pastato priklausiniai nėra pastatyti po VĮ ,,Kauno šiltnamiai“ privatizacijos. Jie yra užfiksuoti VĮ ,,Kauno šiltnamiai“ teisinės registracijos metu 1995-06-08. Kadastro duomenų fiksavimo data 2000-11-30 nereiškia pirmojo šių duomenų užfiksavimo ar statybos ar kitokio įsigijimo datos, kaip teigia apeliantas, o tai tėra vėlesnis kadastro duomenų fiksavimas, jų tikslinimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. A. L. 2000 m. spalio 9 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į jo tėvo M. L. nuosavybės teise valdytą 7 ha žemės sklypą , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau 2000 m. spalio 31 d. ieškovas teisę į nuosavybės teisių atkūrimą perleido S. S. Kauno apskrities viršininko 2003 m.sausio 10 d. sprendimu bei įsakymu S. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 4,32 ha M. L. nuosavybės teise valdytos žemės, tačiau 2004 m. liepos 5 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu paminėti norminiai aktai buvo panaikinti nustačius, kad ieškovui gražintinoje žemėje yra gamybinės paskirties tvenkiniai ir kitas turtas įgytas pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, ir yra išperkamas valstybės. Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 02-0501249 bei tos pačios dienos nuomos sutartimi Nr. N52/2005-0010 atsakovei A. M. Š. buvo išnuomotas 4,1817 ha žemės sklypas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m.vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“nuostatomis.
Laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas, pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 270 str. nuostatas, priėmė sprendimą ne dėl visų ieškovo reikalavimų, tai yra, neišsprendęs nuosavybės teisių atkūrimo klausimo, be to, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei taikė ir aiškino Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas.
Iš ieškovo ieškinio turinio matyti, kad jis prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 22 d. įsakymą dėl žemės sklypo nuomos ir pripažinti negaliojančia tos pačios dienos valstybinės žemės nuomos sutartį sudarytą su atsakove A. M. Š. dėl 4,1817 ha žemės sklypo nuomos ir grąžinti visą M. L. priklausančią žemę natūra. Apylinkės teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl Kauno apskrities administracijos priimtų norminių aktų panaikinimo, nurodė sprendimo motyvuojamoje dalyje argumentus ir teisės aktus, kurių pagrindu atmetė ir ieškovo reikalavimą grąžinti ginčo žemę natūra. Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad žemė, kurioje įrengti tvenkiniai (įskaitant su jais susijusių užtvankos įrenginių užimtą žemę ), privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymus ir naudojami pagal paskirtį, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Iš 1995 m. birželio 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 30, kuri atitinka Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo (neteko galios nuo 1997 12 01 ) 20 straipsnio nuostatoms valstybė pardavė fizinių asmenų grupei valstybinės įmonės „Kauno šiltnamiai“ akcijas. Prie šios sutarties pridėti priedai, kurie yra neatskiriama sutarties dalis, tame tarpe ir taip vadinamas Raudonųjų linijų planas patvirtina, kad linijomis apibrėžtoje teritorijoje yra pažymėtos užtvankos bei tvenkiniai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 04 19 išraše (t.1, b.l. 11, t 2.b. l. 69) nekilnojamojo turto registravimo data nurodoma 1995 m. rugpjūčio 10 d. Be to, nurodyta, kad administracinio pastato (pozicija 2.1 ) kadastro duomenys pažymėti 1996 02 23. Byloje nenustatyta, kad šio pastato priklausiniai (pozicija 2.20) būtų pastatyti po valstybinės įmonės „Kauno šiltnamiai“ privatizavimo.
Pažymėtina, kad Kauno m. apylinkės teismas 2004 m. liepos 5 d. sprendimu, nagrinėdamas bylą pagal ieškovo AB „Kauno šiltnamiai“ ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir S.S. konstatavo, kad tvenkiniai su užtvankomis ir pralaidomis bei kitas turtas, esantis M. L. turėtoje žemėje buvo bendrovės įgytas pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, todėl S.S. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę natūra. Kauno apskrities viršininko 2003 m.sausio 10 d. įsakymas ir tos pačios dienos sprendimas, kaip prieštaraujantys Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 12 dalies nuostatoms buvo panaikinti.
Atsakovė, kaip matyti iš 2003 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties (t. 2, b. l. 26-33) iš akcinės bendrovės „Kauno šiltnamiai“ nupirko ne tik administracinį pastatą ir kitus pastatus(daiktai įregistruoti Nekilnojamojo turto duomenų registre – t. 1, b. l. 11-23), tačiau ir kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius - priklausinius turinčius bendrą unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), (kolonėlė -3vnt., metalinis rezervuaras-5 vnt., priešgaisrinis rezervuaras-3 vnt., kiemo aikštelė, tvora akmens grįsta, užtvankos u-1, u-2, u-3,trečio tvenkinio uždumblinimas ir kt. – duomenų banko išrašo pozicija 2.20).Tokiu būdu, paminėti kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (pozicija-2.20), nors ir nebuvo įvardinti 1995 m.birželio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr.30, 1995 m. liepos 14 d. turto perdavimo – priėmimo akte bei 1995 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apskrities valdytojo įsakyme Nr. 624, kuriuo buvo leista teisiškai įregistruoti privatizuotus pastatus, kaip pagrindinio daikto priklausinius, ištiko pagrindinio daikto likimas (CK 153 str.1 d.,1964 m. įstatymo redakcija).
Pažymėtina, kad ieškovas ir neginčijo Nekilnojamojo turto registre esančių įrašų (pozicija 2.20) teisingumo, todėl vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Apylinkės teismas nustatęs, kad ieškovui negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į ginčo žemės sklypą, pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus ir dėl Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 02-05-1249 panaikinimo bei tos pačios dienos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2005-0010 pripažinimo negaliojančia, kuria 4,1817 ha žemės sklypas buvo išnuomotas atsakovei.
Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1 d.1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno raj. apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimo nekeisti.