Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-03 · Civilinė byla Nr. 2A-418-302/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-03
Bylos Nr.
2A-418-302/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23919-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
UAB „Galamita“
Atsakovas
N. K.
Kategorijos
  • 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-418-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23919-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 16.1.; 121.; 121.18.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Galamita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Galamita“ ieškinį atsakovui N. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Galamita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jo naudai iš atsakovo N. K. 12 430,08 Lt, žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas buvo įdarbintas UAB „Galamita“ pagal 2010-03-10 darbo sutartį Nr. 10 vairuotoju-ekspeditoriumi ir darbą pradėjo tą pačią dieną. Su atsakovu buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 10. Darbo santykiai su atsakovu nutraukti 2010-04-01 pagal LR DK 127 str. 1 d. Taip pat nurodė, kad 2010-03-15 Belgijos Karalystėje atsakovo vairuojama transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdę ir ją patikrinę policijos pareigūnai rado daugiau tachografo diskų nei buvo nurodęs vairuotojas, rado kitų kortelių, nors vairuotojas apie jas nepranešė ir atsakovas pareigūnams nepateikė vairuotojo kortelės. Vairuotojui buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas už atsisakymą pareigūnams pateikti vairuotojo kortelę, t.y. pažeidus EB Nr. 561/2006 20.2 str. ir EEB 3821/85 [ir 2000 Karališkojo nutarimo priedą] 15.7.a) str. [ir g.6], taip pat EEB Nr.3821/85 [ir 2000-07-09 Karališkojo nutarimo priedo] 15.8 str. [ir d.21] už registracijos lapuose esančių duomenų suklastojimą, ištrynimą arba sunaikinimą. Ieškovo teigimu atsakovo atsisakymas pareigūnams pateikti vairuotojo kortelę aiškinant, jog jis ieškovo įmonėje dirba tik kelias dienas, nors automobilyje buvo rasta vairuotojo kortelė, paneigia šias atsakovo nurodytas aplinkybes ir tai vertintina, kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą. Ieškovas pažymą atsakovui išrašė pastarajam patvirtinus, kad iki įsidarbinant ieškovo įmonėje, atsakovas niekur nedirbo (pažymos 19 p.). Tačiau policijos pareigūnų surasta vairuotojo kortelė patvirtina, kad pažymoje nurodyti suklastoti duomenys, nes atsakovas 28 dienų laikotarpyje vairavo kitą transporto priemonę. Policijos pareigūnų protokolas yra galiojantis, nes jame užfiksuotos aplinkybės nebuvo užginčytos, o ieškovas, už atsakovo padarytus pažeidimus, sumokėjo 3 600 (1 243,08 Lt) eurų baudą. Atsakovas, kuris pasirašytinai buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais yra atsakingas už transporto priemonių eksploatavimo bei saugojimo taisyklių pažeidimą, saugos darbe taisyklių nesilaikymą, laiku ir teisingai neįformino kelionės dokumentų, o pasirašytinai supažindintas su atmintine dėl vairavimo ir poilsio režimo, joje nurodytų dokumentų (vairuotojo kortelės, registracijos lapų) nepateikė pareigūnams ir tokiu būdu pažeidė savo kaip vairuotojo pareigas dėl ko jam buvo paskirta piniginė bauda, turi atlyginti ieškovui už atsakovą sumokėtus pinigus, nes baudą ieškovas sumokėjo, norėdamas išvengti nuostolių dėl galimo krovinio sulaikymo iki kol bus sumokėta bauda. Ieškovas buvo suinteresuotos krovinio pristatymu laiku. Ieškovas nurodė, kad tokiomis aplinkybėmis atsakovas nepagrįstai praturtėjo, nes sutaupė baudos dydžio sumą ir padarė ieškovui žalą, kurią privalo atlyginti, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo nubaustas darbo metu, tačiau bauda paskirta asmeniškai atsakovui dėl paties atsakovo kaltės ir jo padarytų teisę pažeidžiančių veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovas N. K. atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, nes ieškovo minimoje pažymoje, nėra nurodyta, kad atsakovas prieš įsidarbindamas pas ieškovą, niekur nedirbo pusę metų. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad kitą transporto priemonę jis vairavo prieš 15 dienų, nes Belgijos policijos pareigūnų surašytame protokole nurodyta, jog vairuotojas šios įmonės vardu transporto priemonę vairavo vasario mėnesį, o skaičiuojant 28 dienų laikotarpį iki patikrinimo, tai yra 2010-02-15 iki 2010-03-15. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareigūnų surašytame protokole nenurodyta, jog atsakovas suklastojo pažymą. Protokole pažymėta, kad suklastoti, ištrinti arba sunaikinti duomenys viename arba keliuose registracijos lapuose, bet nenurodyta, jog šiuos veiksmus padarė atsakovas. Priešingai nei teigia ieškovas, pareigūnams buvo pateikta vairuotojo kortelė. Atsakovas pažymėjo, kad policijos pareigūnai bendravo prancūzų kalba, kurios jis nesupranta, nes silpnai žino tik vokiečių kalbą, o protokolai buvo surašyti Nyderlandų (olandų) kalba ir nebuvo išversti į jam suprantamą kalbą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2010-03-16 protokole nurodyta, jog vairuotojas neturėjo galiojančio krovininio automobilio draudimo pažymėjimo, už kurį yra atsakingas automobilio savininkas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog transporto priemonė bus sulaikyta iki kol bus sumokėta bauda. Tokia aplinkybė protokole nenurodyta. Ieškovas neužtikrinęs, kad transporto priemonė būtų tinkamai parengta krovinio gabenimui, nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas nurodė, jog ieškovas į bylą pateikė neįvardintą raštą, kuriame ieškovo savininkas - direktorius A. S. pareiškia, jog atsakovas įmonėje yra įdarbintas 2010-03-15 (11 p.) ir kito darbo neturėjo (19 p.). Šį raštą pasirašė pats direktorius A. S.. Teismas pažymėjo, kad šį raštą šalys skirtingai įvardina, t.y. nurodo jog tai yra „atostoginis lapas“ ar „registracijos lapas“, o posėdžio metu A. S. patvirtino, jog minėtame lape yra padaryta klaida. Išklausęs šalių atstovų ir liudininkų paaiškinimų, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įmonės savininkas, tvirtindamas, jog minėtą raštą pildė iš atsakovo žodžių, nors po to atsakovo veiksmus vertina kaip sukčiavimą, nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad kaip įmonės savininkas ir direktorius, įdarbindamas atsakovą ėmėsi priemonių įsitikinti įrašomų duomenų tikrumu. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti ir A. S. paaiškinimą, kad SODRA nepateiks duomenų apie atsakovo darbą. Pažymėjo, jog ieškovas, kaltindamas atsakovą nesąžiningumu, patvirtino teismui, kad įmonėje Galamita“ nėra tinkamų priemonių patikrinti priimamo į darbą žmogaus pateiktų duomenų teisingumo, nes ieškovas neturi analoginių tachometrų. Taip pat, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog jis kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti pinigus, kuriuos ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą baudai apmokėti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju paties ieškovo direktoriaus veiksmai traktuotini kaip netinkami, išleidžiant atsakovą į reisą. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovo argumentą, kaip nepagrįstą, jog pareigūnai protokolą surašė atsakovui, o ne ieškovui, nors pastaroji aplinkybė ieškovo direktoriui tapo žinoma, tiksliau suprantama, tik protokolo turinį išvertus į lietuvių kalbą, nors ieškovas priimdamas į darbą atsakovą iš pastarojo nereikalavo duomenų apie būtinybę mokėti konkrečią užsienio kalbą. Teismo manymu, ieškovo nurodyti motyvai ir jų įvertinimas, faktiškai eliminuoja normų dėl nepagrįsto praturtėjimo taikymą, todėl ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems santykiams nepagrįsto praturtėjimo normos netaikytinos, nes juos siejo sutartiniai darbo santykiai ir ieškovas byloje neįrodė, jog atsakovas pinigus gavo be teisinio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Galamita“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti. Nurodo, kad susipažinus su skundžiamo teismo sprendinio argumentacija visu pirma būtina pažymėti, kad teismas netinkamai vertino byloje esantį rašytinį įrodymą 2010-03-16 Belgijos policijos protokolą. Ne už visus protokole užfiksuotus teisės pažeidimus atsakovui buvo paskirta bauda. Būtent už tuos teisės pažeidimus, kuriuos teismas laikė baudos skyrimo pagrindu, bauda skirta nebuvo. Apelianto manymu, jis kaip darbdavys neturėjo pareigos rūpintis atsakovo vairuotojo kortelės nei išdavimu, nei turėjimu, todėl atsakovo veiksmai, atsisakius pateikti šią kortelę policijos pareigūnams, kurie užtraukė atsakovui teisinę atsakomybę, teismo negalėjo būti perkelti apelianto atsakomybėn. Apeliantą stebina teismo išvados apie tai, kad apeliantas nepateikė iš Sodros įrodymų apie ankstesnes atsakovo darbovietes ir pažymi, kad šie duomenys yra konfidenciali asmens informacija ir ši informacija nėra teikiama jokiems tretiesiems asmenims, iškaitant ir darbdavį. Tokią informaciją gali gauti tik pats asmuo arba jo rašytiniu leidimu kitas asmuo, tačiau atsakovas apeliantui nebuvo suteikęs leidimo susipažinti su Sodros tvarkoma informacija apie ankstesnes atsakovo darbovietes, tad, neturėdamas lokio dokumento, apeliantas objektyviai negalėjo pateikti jo teismui. Apelianto manymu, teismas spręsdamas bylą taipogi visiškai netaikė ES teisės aktų, reglamentuojančių byloje nagrinėtus klausimus. Be to, nesutiktina su teismo išvada apie tai, kad atsakovas nebuvo tinkamai apmokytas, kokius dokumentus jis privalo pateikti policijos pareigūnams, sustabdžiusiems transporto priemonę patikrinimui. Ši pareiga atsakovui buvo žinoma tiek iš turėtos analogiško darbo patirties, tiek ir iš apelianto priimant atsakovą į darbą supažindintomis atsakovo tarnybinėmis pareigomis. Esant tokioms bylos aplinkybėms manytina, kad atsakovas tyčia atsisakė pateikti policijos pareigūnams vairuotojo kortelę dėl to, kad suprato, jog patikrinę registracijos lape ir atsakovo vairuotojo kortelėje esančius duomenis, pareigūnai nustatys, kad atsakovas per 28 dienų laikotarpį yra dirbęs vairuotoju kitoje įmonėje, todėl atsakovas, siekdamas nuslėpti ši faktą, atsisakė pateikti vairuotojo kortelę, o pirmos instancijos teismo vertinimu, už tokius neteisėtus atsakovo veiksmus atsakomybę privalo prisiimti apeliantas. Iš išdėstytų Faktinių ir teisinių bylos aplinkybių matosi, kad piniginė bauda buvo paskirta atsakovui kaip asmeniui, o ne apeliantui, kaip įmonei. Maža to, baudos skyrimo protokole yra aiškiai nurodyta, kad bauda skiriama atsakovui N. K.. Protokolas yra galiojantis ir nenuginčytas dokumentas, todėl teismo išvados apie tai, kad bauda paskirta ne atsakovui, o apeliantui yra nesuderinama su šiuo rašytiniu įrodymu ir jam prieštarauja. Belgijos policijos pareigūnai jau nustatė, kam yra skiriama bauda, todėl teismas skundžiamu sprendimu neturi teisinio pagrindo daryti priešingas išvadas. Apelianto manymu, teismas nepateikė motyvų, kokiu teisiniu pagrindu jis priėjo išvados, kad šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini pagal darbo teisės normas ir jiems netaikomos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos.

Atsiliepimas

Atsakovas N. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, jog bauda buvo paskirta ne tik už tuos pažeidimus, kuriuos nurodo apeliantas. Pastebi, kad 2010 03 16 protokole aiškiai neįvardinta ar duomenys registracijos lape suklastoti, ištrinti ar sunaikinti ir kokie konkrečiai duomenys. Apeliantas pateikia savo versiją teigdamas, kad atsakovas suklastojo registracijos lapą, nuslėpdamas nuo ieškovo, jog per 28 d. laikotarpį iki įsidarbinimo dirbo vairuodamas kitą transporto priemonę, o ieškovas registracijos lapą išrašė iš atsakovo pateiktos informacijos. Nesuprantama remiantis kokiais įrodymais apeliantas teigia, kad atsakovas per 28 d. laikotarpį, skaičiuotą iki patikrinimo (ar įsidarbinimo) dirbo vairuodamas kitą transporto priemonę. Apeliantas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovą ir apeliantą siejo darbo teisiniai santykiai. Apeliantas, kaip rūpestingas ir atidus verslininkas, kuris užsiima tarptautiniu kroviniu pervežimu, įdarbinant atsakovą vairuotoju galėjo ir turėjo įsitikinti darbdaviui reikšmingų aplinkybių buvimu ar nebuvimu, t.y. šiuo atveju ar atsakovas prieš įsidarbinant pas apeliantą nedirbo vairuotoju kitoje įmonėje. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis tokius veiksmus atliko. Be to, išleisdamas atsakovą į reisą, apeliantas turėjo patikrinti ar atsakovas turi visus reikalingus dokumentus, kuriuos privalo turėti vairuotojas reiso metu, kadangi apeliantas užsiimantis tarptautiniu kroviniu pervežimu žinojo galimas pasekmes, jei krovininis automobilis bus sustabdytas dėl vairuotojo neturimų dokumentų. Todėl visiškai teisingai teismas sprendime nurodė, kad apeliantas tik formaliai supažindino atsakovą su instrukcijomis, bet neįsitikino transporto priemonės technine būkle ir nepatikrino ar joje ir pas vairuotoją yra visi reikalingi dokumentai. Nustatyta, kad ieškovas išleido į reisą techniškai netvarkingą transporto priemonę (netvarkingas automobilio gale pritvirtintas valstybinio numerio ženklas dėl ko Belgijoje transporto priemonė buvo sustabdyta policijos pareigūnų), kurioje nebuvo visų reikalingų dokumentų (draudimo liudijimo) ir buvo kitų vairuotojų tachografų diskai, tinkamai neparengė vairuotojo reisui (nepatikrino ar vairuotojas turi visus reikalingus dokumentus), t.y. dėl savo paties kaltės neišvengė nuostolių. Be to, atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas buvo nesąžiningas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Byloje nustatyta, kad 2010-03-10 ieškovas su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį (b.l. 12-13), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į UAB „Galamita“ dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Tą pačią dieną su atsakovu buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 14) ir atsakovas pasirašytinai supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais (b.l. 15-16) bei atmintine vairuotojui dėl vairavimo ir poilsio režimo (b.l. 17-18). ). Atsakovas jo darbo pas ieškovą metu vairuodamas jam perduotą transporto priemonę 2010-03-15 buvo sustabdytas Belgijos Karalystėje Belgijos policijos pareigūnų ir nubaustas už administracinius pažeidimus, kurie policijos surašytame protokole apibūdinti taip: „vairuotojas važiavo transporto priemone prie kurios galo buvo pritvirtinta tik pusė valstybinio numerio ženklo. Krovininiame automobilyje rastas vienas tachografo diskas. Vairuotojas tvirtino šioje įmonėje dirbantis dar tik pirmą dieną ir, kad daugiau tachografo diskų krovininiame automobilyje nėra. H.I Fiddelaers J.(WPR) apieškojus krovininį automobilį rasta elektroninė vairuotojo vardu išduota kortelė, patvirtinanti, jog vairuotojas šios įmonės vardu važiavo dar vasario mėnesį. Kroviniame automobilyje taip pat aptikti dar 2 tachografo diskai 2010-03-06 ir 2010-03-09; vairuotojas neturėjo galiojančio krovininio automobilio draudimo pažymėjimo“. Už šiuos nustatytus pažeidimus atsakovui buvo paskirta 3 600 eurų bauda (b.l. 20-26). Šią atsakovui skirtą baudą (5849,09 Lt.) 2010-03-16 sumokėjo ieškovas (b.l. 27). Darbo santykiai su atsakovu buvo nutraukti 2010-04-01 pagal DK 127 str. 1 d. Pirmos instancijos teismui netenkinus ieškovo reikalavimo dėl sumokėtos 5849,09 Lt baudos priteisimo iš atsakovo nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, ieškovas ginčija teismo sprendimo motyvus ir prašo panaikinti sprendimą bei taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą priteisti jo patirtus nuostolius dėl baudos už atsakovą sumokėjimo.

Byloje sprendžiami teisės normų dėl nepagrįsto praturtėjimo taikymo ir aiškinimo klausimai. Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas suprantamas kaip vienos šalies (skolininko) veiksmais ar kitokiu būdu įgytas turtas ar kitoks praturtėjimas kitos šalies (kreditoriaus) sąskaita nesant teisinio pagrindo. CK 6.242 straipsnio taikymo esmė yra ta, kad prielaidas konstatuoti nepagrįstą, nesąžiningą praturtėjimą kito asmens sąskaita ir atitinkamai prievolę atlyginti nuostolius asmeniui, kurio sąskaita praturtėta, sukuria ne faktas, kad nebuvo arba buvo, bet išnyko teisinis turto įgijimo pagrindas, kaip CK 6.237 straipsnio taikymo atveju, bet aplinkybė, kad asmuo be teisinio pagrindo, nesąžiningai sutaupo ar gauna kitokios tiesioginės turtinės naudos.

Konkrečioje byloje sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti vieną asmenį nepagrįstai praturtėjusiu kito sąskaita, reikia nustatyti, ar egzistuoja visi CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtini požymiai. Pažymėtina, kad CK 6.242 straipsnio 3 dalyje išvardyti atvejai, kuriuos nustačius paneigiamas praturtėjimo nesąžiningumas ir nepagrįstumas. Kadangi praturtėjimo nesąžiningumas ir nepagrįstumas yra būtina sąlyga nepagrįsto praturtėjimo institutui taikymui, CK 6.242 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jei jis atsirado dėl tokio prievolės vykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir rizika.

Šioje byloje ieškovas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendime konstatuotu jo netinkamu savo kaip darbdavio pareigų vykdymu išleidus į tarptautinį reisą krovinių pervežimui techniškai netvarkingą transporto priemonę, atsakovui tinkamai neperdavus reikiamų transporto priemonei vairuoti tam tikrų dokumentų bei tik formaliai instruktavus darbuotoją apie jo kaip vairuotojo pareigas, nurodo, kad tokių išvadų teismui nebuvo pagrindo daryti. Taip pat apeliantas nurodo, kad bauda atsakovui buvo skirta, nes jis atsisakė pateikti Belgijos pareigūnams vairuotojo kortelę, nepateikė tachografo išrašų, nuslėpė duomenis apie savo darbą kitoje įmonėje dėl ko į pažymą buvo įrašyti neteisingi duomenys. Su šitais apelianto argumentais kolegija nesutinka.

Jau minėta, kad Belgijos policija atsakovui surašė pažeidimų protokolą (b.l. 22), kuriame grafos „Pažeidimų pobūdis“ dešinėje pusėje nurodyta, kokius pažeidimus policija nustatė, t.y. protokole nurodyta kad „vairuotojas važiavo transporto priemone prie kurios galo buvo pritvirtinta tik pusė valstybinio numerio ženklo. Krovininiame automobilyje rastas vienas tachografo diskas. Vairuotojas tvirtino šioje įmonėje dirbantis dar tik pirmą dieną ir, kad daugiau tachografo diskų krovininiame automobilyje nėra. H.I Fiddelaers J.(WPR) apieškojus krovininį automobilį rasta elektroninė vairuotojo vardu išduota kortelė, patvirtinanti, jog vairuotojas šios įmonės vardu važiavo dar vasario mėnesį. Kroviniame automobilyje taip pat aptikti dar 2 tachografo diskai 2010-03-06 ir 2010-03-09; vairuotojas neturėjo galiojančio krovininio automobilio draudimo pažymėjimo“. Tos pačios grafos kairėje pusėje nurodyta policijos nustatytų pažeidimų kvalifikacija pagal tam tikrus teisinius aktus - EB Nr. 561/2006 20.2 str., ir EEB 3821/85 [ir 2000 Karališkojo nutarimo priedas] 15.7.a)str. [ir g.6] bei EEB Nr.3821/85 [ir 2000-07-09 Karališkojo nutarimo priedas] 15.8 str. [ir d.21], taip pat pateiktos ištraukos iš aktų kiekvieno straipsnio ar paragrafo dispozicijos. Nors ieškovas savo ieškinyje ir apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas policijos pareigūnams atsisakė pateikti vairuotojo kortelę, tačiau toks pažeidimas nėra aprašytas policijos surašytame protokole, tiksliau pažeidimų aprašyme. Ta aplinkybė, kad policijos pareigūnai apieškoję automobilį šalia rastų dviejų tachografo diskų surado vairuotojo kortelę ir kvalifikavo tai kaip atsisakymą pateikti vairuotojo kortelę, negalima teigti, kad atsakovas atliko tokį veiksmą aktyviai realiai atsisakydamas pateikti policijos darbuotojas kortelę. Kitų įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų atsisakęs pateikti vairuotojo kortelė byloje nėra. Policijos pareigūnai radę vairuotojo kortelę tik kvalifikavo šį veiksmą kaip atitinkantį pažeidimo kvalifikaciją „atsisako pateikti vairuotojo kortelę“. Nepaneigtas byloje atsakovo nurodytas argumentas, kad jis nesuprato prancūzų kalbos, todėl nesusikalbėjo su policininkais, kurie nemokėjo vokiečių kalbos, kuria jis mėgino paaiškinti situaciją.

Kitaip vertintina situacija su tachografo diskais, nes protokole grafoje „Pažeidimų pobūdis“ aiškiai nurodyta, kad vairuotojas, t.y. atsakovas, tvirtino, kad daugiau tachografo diskų nėra, ir tik apieškojus automobilį buvo rasti dar du diskai. Taigi iš protokolo fiksuotų duomenų matyti, kad atsakovas nepateikė policijos pareigūnams diskų, net gi nurodė, kad jų daugiau nėra. Atsakovui teigiant, jog jis nežinojo apie tokių diskų buvimą automobilyje, ieškovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, jog atsakovui buvo žinoma apie šių diskų buvimą automobilyje ir atsakovas nepateikdamas diskų policijos pareigūnui tai padarė tyčia, norėdamas nuslėpti duomenis apie šios transporto priemonės ankstesnį buvimą panašiuose reisuose. Pačioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovui buvo žinoma apie diskų buvimą automobilyje. Jis pagal abiejų šalių teigimą pirmą kartą važiavo su šiuo automobiliu į reisą, todėl tai negalėjo būti palikti jo diskai su prieš tai buvusių važiavimų duomenimis. Liudytojas G. P., kuris parodė, kad prieš atsakovą vairavo tą patį krovininį automobilį ir, kad du diskai galėjo būti palikti būtent jo. Tokiu būdu nesant įrodymų apie tai, kad atsakovas žinojo apie esamus automobilyje diskus, atsakovas nurodydamas, kad daugiau diskų automobilyje nėra, negalima daryti išvados, kad jis tyčia nepateikė jų policijos pareigūnams ar tyčia pateikė neteisingus duomenis.

Kolegija pasisakė dėl vairuotojo kortelės suradimo kvalifikacijos kaip atsisakymą pateikti vairuotojo kortelę, analogiškai buvo dviejų tachografo diskų suradimas policijos pareigūnų buvo kvalifikuotas kaip suklastojimas, sunaikinimas duomenų ir (ar) spausdintų dokumentų. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad atsakovas realiai suklastojo ar sunaikino duomenis ir kitus dokumentus.

Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovas nuslėpė duomenis apie savo ankstesnes darbovietes. Nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė ne ankstesnės atsakovo darbovietės apskritai, o tos darbovietės, kurioje atsakovas vairavo transporto priemonę, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba AETR. Ieškovo surašytame atostogų lape (pažymoje) atsakovas pasirašydamas patvirtino, jog tam tikru laikotarpiu tokios transporto priemonės nevairavo (b.l. 19). Kad atsakovas pateikė ieškovui neteisingus duomenis jokių įrodymų byloje nėra. To nepatvirtina ir Belgijos karalystės policijos surašytas pažeidimų protokolas (b.l. 20-23). Iš šio protokolo duomenų matyti, kad apieškojus krovininį automobilį ir radus elektroninę vairuotojo kortelę ir du tachografo diskus, iš kurių nustatyta <...> „kad vairuotojas šios įmonės vardu važiavo dar vasario mėnesį“. Tokiu būdu protokole nėra nurodyta apie atsakovo darbą bei vairavimą transporto priemonės, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba AETR, kitose darbovietėse, o nurodyta apie tai, kad atsakovas ieškovo įmonės vardu važiavo vasario mėnesį, o šios aplinkybės ieškovas negalėjo nežinoti išleisdamas į reisą atsakovą.

Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas išleisdamas atsakovą į reisą su netvarkingu automobiliu (pritvirtinta tik pusė valstybinio numerio ženklo), netinkamai supažindinęs ir informavęs apie automobilyje buvusio vairuotojo paliktus du tachografo diskus, neperdavęs atsakovui galiojančio krovininio automobilio draudimo liudijimo bei neįvertinęs aplinkybės, kad atsakovas ieškovo įmonės vardu važiavo vasario mėnesį (toks pažeidimas nurodytas policijos protokole) vėl išleido vairuotoją į reisą, nurodydamas atostogų pažymoje, kad atsakovas neturėjo darbo, įdarbintas 2010 m. kovo 15 d. (b.l. 19), pats netinkamai atliko savo kaip darbdavio pareigas už ką jo vairuotojui (atsakovui) buvo skirta bauda, kurią ir sumokėjo ieškovas.

Kolegija remdamasi CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir byloje nustatytais faktais sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuostolių patyręs ieškovas dėl savo paties kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškovo suformuluoto ieškinio pagrindu priteisti iš atsakovo ieškovo patirtus nuostolius.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas šalių teisinius santykius kvalifikavo pagal darbo teisės normas ir todėl netaikė nepagrįsto praturtėjimo reglamentuojančių teisės aktų. Tokių išvadų teismas sprendime nėra padaręs. Teismas yra nurodęs, kad ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, kas neginčytinai yra nustatyta paminėtais įrodymais, to neginčija ir apeliantas, tačiau šalių ginčo teisinius santykius kvalifikavo pagal ieškovo nurodytą ginčo santykiui taikytiną nepagrįsto praturtėjimo institutą. Teismas konstatavo, kad atsakovas dėl savo paties kaltės vykdydamas darbdavio pareigas nesugebėjęs įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių ir nors nenurodė teisinės normos tokiai išvadai kvalifikuoti, tačiau akivaizdu, jog teismas rėmėsi ir reikalavimą atmetė CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Romualda JanovičienėEglė SurgailienėAlma Urbanavičienė