Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., LR Valstybinės darbo inspekcijos atstovui Ilkin Dadašov, išnagrinėjęs R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-11-04 R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-09-25 leido dirbti E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), UAB „VTR vakarų transporto remontas“ patalpose, adresu Liepų g. 85A, Klaipėdoje, šaltkalviu, nesudarius su šiuo darbuotoju rašytinės darbo sutarties, nepateikus pranešimo apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui bei neišdavus darbo pažymėjimo. Protokole nustatyta, kad R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. parodė, kad kai įvyko minimas įvykis, jis buvo atostogose nuo 2013-09-16 iki 2013-09-30. Derybas dėl darbo vedė tuo metu pasamdytas serviso vadovas V. K., kuris jį pavadavo atostogų metu. Apie įvykį jis sužinojo kitą dieną ir aiškinosi, kas įvyko. Tą dieną tas žmogus, tai yra E. Z., neturėjo būti darbe, jis turėjo ateiti pasirašyti darbo sutartį 2013-09-26, o tą dieną jis tik buvo atėjęs apžiūrėti patalpų. Kitą dieną, t.y. 2013-09-26 tas žmogus buvo įdarbintas ir dirbo apie mėnesį. Nurodė, kad tai jo kaltė, nes jis pasitikėjo žmonėmis kol atostogavo, dėl pažeidimo labai gailisi, prašė skirti įspėjimą kaip pirmam kartui, nes jų įmonėje niekada nebuvo nelegalaus darbo.

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Ilkin Dadašov paaiškino, kad inspekcija atliko patikrinimą gavusi informaciją, kad nurodytoje įmonėje dirba nelegalus darbuotojas Ernestas. Nuvykus į įvykio vietą, šis faktas pasitvirtino ir remiantis surinktais rašytiniais įrodymais buvo surašytas protokolas dėl nelegalaus darbo. Buvo iškilęs klausimas, kas atsakingas už pažeidimą, kadangi nebuvo neginčijamų įrodymų, kad tai yra komercijos direktorius, kuris šiuo metu yra atleistas iš darbo. Vadovaujantis teismų praktika, buvo priimtas sprendimas, kad atsakingas asmuo yra įmonės direktorius R. K.. Įsakymas dėl R. K. pavadavimo atostogų metu jiems nebuvo pateiktas, jis atneštas į bylos nagrinėjimą ir galėjo būti priimtas vėliau.

Liudytoja V. S. parodė, kad dirba UAB „VTR vakarų transporto remontas“. 2013-09-25 vyko Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimas. Kad E. Z. buvo garaže ji nežinojo, tuo metu jo nepažinojo, tik po patikrinimo sužinojo, kad jis bus įdarbintas jų įmonėje. Jos darbas susijęs tik su klientais. Jos kabineto langas nors eina į garažo pusę, tačiau yra visai nedidelis ir ji negali pasakyti, ar E. Z. ką nors dirbo tą dieną.

Liudytojas E. Z. parodė, kad 2013-09-25 jis net persirengti nespėjo darbui, kai atėjo darbo inspekcija. Tą dieną ji atėjo apsižiūrėti dėl darbo. Jis tarėsi su Virgiu(V. K.) dėl darbo. Jis jam aprodė darbo vietą ir išvyko. Tą dieną buvo tik pasižiūrėjimas, o kitą dieną turėjo jį įdarbinti.

Liudytojas A. B. parodė, kad UAB „VTR vakarų transporto remontas“ dirba virš 3 metų automechaniku. 2013-09-25 tikrino valstybinė darbo inspekcija. Atėjo pareigūnai ir paklausė apie E. Z.. Jis parodė jį, kuris kaip jis supranta atėjo apsižiūrėti. Jis jam davė pabandymui tepalus pakeisti, tačiau jis nieko nespėjo, nes atvyko patikrinti ir E. Z. dingo. Kas vyko toliau jis nematė, nes ėjo dirbti savo darbą. E. Z. turėjo pradėti dirbti kitą dieną ir kitą dieną jis atėjo dirbti.

Liudytojas E. K. parodė, kad jis įmonėje dirba jau seniai, dirba šaltkalviu. Patikrinimo dieną E. Z. atėjo prieš pietus, jis jam darbų jokių nedavė, jokio kontakto neturėjo, nematė, kad jis ką nors dirbtų.

Administracinės teisės teorijoje ir praktikoje, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Iškilus klausimui, dirbama legaliai ar nelegaliai, jis spręstinas pagal faktinį santykių pobūdį, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių įsipareigojimus, o ne vien tik remtis tam tikrais formaliais požymiais – yra rašytinė sutartis ar jos nėra. Rašytinė darbo sutartis yra ne pagrindinis, o išvestinis nelegalus darbo požymis. Tik atsakius į pagrindinį klausimą – kokios teisinės prigimties yra faktiniai santykiai, atsiradę tarp šalių, bus galima pasakyti ar tuos santykius reikėjo įforminti darbo sutartimi. Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims. Darbdavio sąvoka yra pateikta DK 14 ir 16 straipsniuose. DK 16 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą; darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. DK 24 straipsnyje nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas; darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija); administraciją sudaro pareigūnai; administracijos pareigūnai pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą; įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui.

Nors R. K. padarytą pažeidimą pripažino ir dėl to gailisi, tačiau teismas, remdamasis pateikta bylos medžiaga ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais konstatuoja, kad jis administracinėn atsakomybėn p atraukta nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „VTR vakarų transporto remontas“ direktorius R. K. nuo 2013-09-16 iki 2013-09-30 buvo kasmetinėse atostogose (b.l. 30). 2013-09-12 įsakymu V. K. buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas laike direktoriaus R. K. atostogų nuo 2013-09-13 iki 2013-09-30 (b.l. 49). Liudytojas E. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl darbo jis tarėsi su Virgiu(V. K.), o ne su direktoriumi R. K.. Taigi akivaizdu, kad R. K. nors 2013-09-25 ir buvo UAB „VTR vakarų transporto remontas“ direktorius, atsakingas už įmonės veiklą, tačiau neginčijamų duomenų, kad jis žinojo visas aplinkybes, susijusias su E. Z. įdarbinimu, nesurinkta. Nustatyta ir tai, kad 2013-09-26 jis pasirašė darbo sutartį su E. Z., tačiau duomenų, kad su juo būtų tartasi dėl E. Z. darbo pradžios, darbo užmokesčio bei darbo pobūdžio, byloje nėra gauta. Nustatyta, kad ne R. K. nurodymu E. Z. buvo leista pradėti dirbti. 2013-09-25 R. K. buvo atostogose, dėl jo pavadavimo buvo priimtas įsakymas, todėl jis neturėjo pareigos kontroliuoti E. Z. priėmimo į darbą procesą, o nustačius padarytus šio proceso pažeidimus, jis neprivalo už juos atsakyti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad R. K. nėra tinkamas subjektas byloje, todėl jis neturi pareigos atsakyti administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, todėl byla nutrauktina, nesant jo veikoje visų būtinų administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ straipsnyje, sudėties požymių (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamų bylų kategorijoje – nelegalaus darbo tyrimo aktas. Nagrinėjamoje byloje nelegalaus darbo tyrimo aktas surašytas nebuvo, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas nelegaliai dirbantis asmuo E. Z. apklaustas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį R. K. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.