- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- 2A-1535-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-228-559/2010 pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei R. B., trečiajam asmeniui K. B. ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 31-33) prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu 2 punkto sąlygą, kuria priteistas išlaikymas nepilnametei dukteriai K. B. periodinėmis išmokomis po 1000 Lt kas mėnesį, ir iš ieškovo dukters išlaikymui priteisti periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį. Ieškovas nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės R. B. santuoka. Jų nepilnametės dukters K. B. gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina, o iš jo dukros išlaikymui buvo priteistos periodinės išmokos po 1000 Lt kas mėnesį. Tuo metu ieškovo turtinė padėtis buvo gera, jis dirbo Rusijoje privačiai, jo pajamos sudarė apie 5000-6000 Lt per mėnesį, todėl pats gera valia sutiko mokėti pakankamai didelį išlaikymą dukrai. Maskvoje dirbo 2007-2008 m, klojo plyteles, darė butų remontus fiziniams asmenims pagal trumpalaikes rangos sutartis konkrečiam darbui atlikti, tačiau sutarčių kopijos neišsaugotos. Dažnai dukters išlaikymui teikė ir didesnę, nei priteista, sumą, – į sąskaitą pervesdamas po 1200 Lt per mėnesį. Nuo 2009 m. ieškovo turtinė labai pablogėjo, kadangi neteko darbo Rusijoje, nuo 2009-01-07 dirba UAB „Vibo-ja“, gaunamas darbo užmokestis yra 2000 Lt per mėnesį, tačiau atskaičius privalomuosius mokesčius, jam išmokama suma yra 1554 Lt. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl išlaikymo dukrai sumažinimo iki 400 Lt, tačiau ji su tuo nesutiko. Dėl prastos šalies ekonominės situacijos bei pagal savo darbo pobūdį jis negali susirasti papildomo darbo, neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, yra priverstas nuomotis butą ir per mėnesį mokėti 400 Lt nuompinigius, už komunalinius patarnavimus dar moka apie 250 Lt, todėl jo paties pragyvenimui lieka tik 900 Lt. Dėl tokios finansinės padėties jis negali dukters išlaikymui skirti daugiau nei 400 Lt per mėnesį, todėl nuo 2009 m. balandžio mėnesio dukrai perveda šią sumą. Atsakovė turi darbą, todėl prie dukters išlaikymo taip pat privalo prisidėti skirdama apie 400 Lt. Vaiko lėšas (800 Lt) tvarkant protingai ir ekonomiškai, bus galima užtikrinti būtinus dukters poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 800 Lt teisinės pagalbos išlaidų atsakovei R. B., 25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, būtina nustatyti, kaip pasikeitė ieškovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo (2008-03-21) iki ieškinio padavimo momento. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis dirbo pagal trumpalaikes rangos sutartis, todėl teismas, remdamasis pateikta pažyma, nustatė, kad ieškovas nuo 2006 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. birželio 16 d. dirbo ribotosios atsakomybės bendrovės „Paritet“ statybos darbų vykdytoju, ir jo atlyginimas buvo 50 800 rublių (4750 Lt). Taip pat teismas nustatė, kad 2008 m. birželio 6 d. ieškovas įgijo 10 000 vnt. (10 000 Lt vertės) UAB „Vibo-ja“ akcijų ir tapo vieninteliu šios įmonės akcininku, nuo 2009 m. spalio 23 d. jis paskirtas šios įmonės direktoriumi, jam nustatytas atlyginimas – 2000 Lt. Vertindamas įrodymus, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas 2009 m. rugsėjo 21 d. 5100 vnt. akcijų pardavė S. B. už 5100 Lt, o likusias 4900 vnt. 2009 m. lapkričio 27 d. pardavė motinai už 4900 Lt. Todėl padarė išvadą, kad ieškovas dirbtinai sumažino savo turimo turto ir gaunamų pajamų dydį, siekdamas sumažinti priteistą išlaikymo dydį savo nepilnametei dukteriai. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai buvo pateikti ne ieškovo, bet gauti atsakovės prašymu. Ieškovas be to dar galėjo turėti papildomų pajamų iš UAB „Vibo-ja“ veiklos (dividendai ir pan.). Teismas suabejojo ieškovo sudarytų su UAB „Vibo-ja“ gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sąlygų dėl nuomos mokesčio mokėjimo realumu, kadangi šios išlaidos būsto nuomai nebuvo patvirtintos sumokėjimą patvirtinančiais įrodymais. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nuo 2009 m. balandžio 9 d. yra užsienio bendrovės WESMOR INDUSTRY LTD atstovas Lietuvoje, veikiantis pagal šios bendrovės išduotą generalinį įgaliojimą. Nors duomenų apie atstovavimo sąlygas ir gaunamą atlygį nebuvo pateikta, teismas darė išvadą, kad atstovavimas vykdomas verslo tikslais, todėl turėtų būti atlygintinas. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovas teismui pateikė tik dalį įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą dėl jo turtinės padėties pablogėjimo, tačiau sąmoningai nepateikė kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti objektyvias aplinkybes. Kadangi atsakovės R. B. darbo užmokestis sumažėjo nuo 1477 Lt iki 824 Lt, todėl atitinkamai sumažėjo ir nepilnamečiui vaikui tenkanti išlaikymo dalis iš atsakovės gaunamų pajamų. Teismas konstatavo, kad pačių šalių nustatyti vaiko poreikiai palyginus su 2008 m. nėra pasikeitę tiek, kad būtų galima tuo pagrindu pakeisti priteisto išlaikymo dydį. Kadangi ieškovas sąmoningai nepateikė visų duomenų, leidžiančių teismui objektyviai įvertinti jo turtinę padėtį ir jos pasikeitimą, teismas visas abejones vertino vaiko interesų naudai. Atsižvelgęs į tai, kad nuo 2009 m. lapkričio 1 d. sumažėjo atsakovės pajamos ir jų dalis skirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui, ir į tai, kad 2010 m. gegužės 21 d. nepilnametei dukteriai sukanka 18 metų, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ir netikslinga sumažinti priteisto išlaikymo dydį.
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu 2 punkto sąlygą, kuria priteistas 1000 Lt išlaikymas nepilnametei K. B., ir iš V. B. priteisti dukters K. B. išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį. Nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė materialines teisės normas, neteisingai įvertino įrodymus, pažeidė pareigą šeimos byloje būti aktyviam ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, pažeidė proporcingumo principą tarp privalančio teikti išlaikymą asmens galimybių ir vaiko poreikių, netinkamai vertino šalių turtinę padėtį. Atsakovas teigia, kad nevengia teikti išlaikymo dukteriai ir jį teikia po 400 Lt kas mėnesį, tačiau yra nepajėgus mokėti 1000 Lt, nes jo pajamos sumažėjo 2,5 karto ir sudaro 1555 Lt (atskaičius mokesčius), iš kurių atsakovas turi mokėti buto nuomos (po 400 Lt) ir komunalinius mokesčius. Iš gaunamų pajamų (1555 Lt) sumokėjus 1000 Lt dukters išlaikymui, atsakovui liktų pragyvenimui tik 550 Lt, t.y. du kartus mažiau nei priteistas išlaikymas. Teismas nustatė, jog šalys nutraukdamos santuoką susitarė, kad atsakovas mokės po 1000 Lt, todėl ieškovo ieškinys grindžiamas ne vaiko poreikių, o jo turtinės padėties pasikeitimu, ir vaiko poreikiai nėra esminis kriterijus. Tačiau net vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė nurodė, kad atsakovo mokamas išlaikymo dydis yra pakankamai didelis, todėl įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį gali būti sumažintas iki 700-800 Lt. Teismas nevertino atsakovės turtinės padėties ir neatsižvelgė į tai, kad ji nuosavybės teise turi dvi transporto priemones. Teismas neišsiaiškino, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dukters poreikių tenkinimui reikalinga 2000 Lt suma ir kad tai yra realios išlaidos. Nepakankant įrodymų, pats teismas turėjo būti aktyvus ir išreikalauti reikiamus įrodymus, tačiau to nepadarė, o tik padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė visos informacijos apie savo pajamas. Atsakovas pateikė duomenis apie visą turimą turtą ir gaunamas pajamas. VĮ Registrų centro pažyma ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo patvirtina, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Dėl šios priežasties jis buvo priverstas nuomotis butą, nuomos mokesčio dydį (400 Lt) patvirtina sutartis, ir tai atitinka vidutinę nuomos kainą. Teismo sprendimo išvada, kad ieškovas, būdamas UAB „Vibo-ja“ akcininku moka per didelį nuomos mokestį, o nuomos ir kitų išlaidų nepatvirtina rašytiniai įrodymai, atmestina. Kilus abejonėms dėl nuomos mokesčio mokėjimo, teismas turėjo paprašyti papildomų įrodymų arba savo iniciatyva pareikalauti kasos pajamų orderius iš bendrovės. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo atstovės paaiškinimus, kad ieškovas negavo jokių išmokų iš UAB „Vibo-ja“, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas sąmoningai nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Nepagrįsta teismo sprendimo išvada, kad ieškovas pablogino savo turtinę padėtį, parduodamas 100 vnt. UAB „Vibo-ja“ akcijų. Ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo, nes pardavus 49 vnt. akcijų sutuoktinei akcijos išliko jų bendroji sutuoktinių nuosavybė, o akcijos motinai buvo parduotos, tikintis vėliau pagerėjus turtinei padėčiai jas atpirkti. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas gauna atlyginimą kaip įgaliotinis iš įmonės Wesmor Industry LTD pagal jam išduotą įgaliojimą. Šis įgaliojimas ieškovui suteiktas jo paties prašymu, kad būdamas Rusijoje pas sutuoktinę galėtų per įmonės sąskaitą pervesti lėšas dukters išlaikymui. Šias aplinkybes dalinai patvirtino ir atsakovė, nurodžiusi, jog įmokos dukteriai kartais pervedamos iš šios įmonės sąskaitos. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus ir nesant pakankamų įrodymų, neatsižvelgęs į realias ieškovo galimybes mokėti išlaikymą, pažeisdamas įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą, ieškinį atmetė.
Atsiliepimas
Atsakovė R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo byloje, kurioje 2008 m. kovo 21 d. sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo dukteriai dydžio ir formos, šalys įvertino dukters poreikius ir šalių galimybes teikti išlaikymą. Išlaikymo dydis gali būti keičiamas, kai iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis. Teismas nekonstatavo, kad iš esmės būtų pasikeitusi tėvo turtinė padėtis ar sumažėję dukros poreikiai. Ieškovas nedalyvavo nei viename pirmosios instancijos teismo posėdyje, bylą vedė per atstovę, savo nebuvimą pateisindamas komandiruotėmis į Maskvą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis ir toliau neoficialiai dirba Maskvoje ir gauna panašias pajamas. Ieškovas nepagrįstai kelia klausimus dėl atsakovės turtinės padėties ir jos galimybių aprūpinti vaiką. Duktė gyvena atsakovės tėvui priklausančiame name, atsakovės tėvas jas remia finansiškai, be to, atsakovei tenka kasdieninė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškovas retai bendrauja su dukterimi ir negali žinoti, koks išlaikymo dydis yra protingas ir teisingas būtiniems dukters poreikiams užtikrinti. Dukters poreikiams tenkinti būtina 2000 Lt suma: jai 17 metų, reikėjo didesnių išlaidų jos mokymuisi, gebėjimų ugdymui, pomėgiams. Ji lanko vokalo, gitaros pamokas, jai buvo samdomi repetitoriai matematikai, dėl silpnos sveikatos reikalingos papildomos išlaidos. Pačios dukters sudarytas išlaidų sąrašas atitinka jos amžiaus vaiko poreikius. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, svarbu įvertinti, kad likusi išlaikymo trukmė neviršijo vienerių metų laikotarpio: ieškinys pateiktas 2009 m. gruodžio 7 d., o 2010 m. gegužės 21 d. duktė tapo pilnamete. Išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu, ir bet kokios abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovas neįrodė, kad jis sąžiningai neblogino savo turtinės padėties, perleisdamas akcijas šeimos nariams, nuomodamas butą iš tos pačios įmonės, kurios akcininkas ir vadovas buvo. Ieškovas nepaneigė aplinkybių, kad ir toliau dirba tą patį darbą Maskvoje ir gauna papildomas pajamas. Įstatyme įtvirtina teismo pareiga būti aktyviam šeimos bylose neatleidžia šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius jų nurodytas aplinkybes. Turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai, ir tai nėra teismo pareiga rinkti įrodymus.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas nesudaro prielaidų pakeisti ar panaikinti priimtą teismo sprendimą (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, padarė išvadą, kad ieškovo turtinės padėties pasikeitimas nėra pilnai pagrįstas įrodymais, todėl visos abejonės vertintinos nepilnametės dukros interesų naudai, be to, ieškovo turtinės padėties pasikeitimas yra nulemtas paties ieškovo veiksmų, siekiant dirbtinai sumažinti turto vertę ir gaunamas pajamas. Ieškovas apeliaciniu skundu būtent ir ginčija šias apylinkės teismo išvadas, kaip padarytas teismui netinkamai įvertinus įrodymus ir pačiam teismui nevykdant įstatyminės pareigos, numatytos CPK 376 straipsnyje, savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus objektyviam bylos išnagrinėjimui. Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Ieškovas teigia, kad jo pajamos nuo 2008 m. birželio mėnesio sumažėjo 2,5 karto, ir tai grindžia Rusijos ribotosios atsakomybės bendrovės „Paritet“ (t.1, b.l. 142-143) pažyma apie gautas pajamas 2007-2008 m., kai jis uždirbdavo vidutiniškai po 5000 Lt kas mėnesį, ir UAB „Vibo-ja“ pažyma, kuri patvirtina, kad ieškovo šiuo metu gaunamas uždarbis yra tik 2000 Lt (t.1, b.l. 6, 40). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik šiuos rašytinius įrodymus, bet ir visus kitus byloje pateiktus įrodymus, kurie patvirtino, kad ieškovas turėjo (ar galėjo turėti) kitų pajamų. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, ir formuodamas savo vidinį įsitikinimą dėl ieškovo turtinės padėties, visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo vienintelis UAB „Vibo-ja“ akcininkas, o akcijas, prieš iškeldamas bylą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, perleido artimais ryšiais susijusiems asmenims, t.y. savo sutuoktinei ir motinai (t.1, b.l. 128-138). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos ieškovo veiksmus, kaip dirbtiną turtinės padėties pabloginimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šie veiksmai buvo atlikti prieš pat iškeliant bylą, o tai patvirtinantys įrodymai buvo surinkti tik teismui pareikalavus. Be to, ieškovo gautos pardavus akcijas 10 000 Lt dydžio pajamos prieš kreipiantis į teismą rodo, kad ieškovas turėjo galimybę toliau vykdyti teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu sąlygą, kuria buvo priteistas išlaikymas dukrai, ypač, kai tokios pareigos vykdymas turėjo baigtis po pusės metų, kadangi dukrai 2010 m. gegužės 21 d. sukako 18 metų. Pirmosios instancijos teismas kaip galimą ieškovo papildomų pajamų šaltinį nurodė ir ieškovo veiklą pagal užsienio bendrovės WESMOR INDUSTRY LTD išduotą generalinį įgaliojimą (t.1, b.l. 73-77). Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog įgaliojimas, duotas ieškovui veikti nurodytos bendrovės vardu, iš esmės patvirtina atstovavimą verslo tikslais, kuris paprastai yra atlygintinis. Įgaliojimo turinyje nurodyti tokie įgalinimai, kaip atlikti visus su bendrovės verslu ir reikalais susijusius veiksmus, atidaryti bet kokią banko sąskaitą ir ją tvarkyti, pasirašyti ir vykdyti visokias sutartis, atlikti mokėjimus, atleisti ir nušalinti darbuotojus, išieškoti skolas ir pan., pilnai pagrindžia teismo išvadą, jog tai atlygintina veikla ir kartu paneigia ieškovo aiškinimus, jog įgaliojimas jam buvo reikalingas tik tam, kad būdamas Rusijoje galėtų pasinaudoti šios bendrovės sąskaita pinigų pervedimui iš šios įmonės sąskaitos. Byloje įrodymais nustatyta aplinkybė, jog iš bendrovės WESMOR INDUSTRY LTD sąskaitos buvo atlikti mokėjimai atsakovei (t.1, b.l. 61) tik patvirtina, kad ieškovas šioje bendrovėje turėjo atitinkamą pajamų šaltinį. Nors ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai, jog jis moka gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir kas mėnesį turi 400 Lt išlaidų, paneigia pirmosios instancijos teismas išvadą, jog šios ieškovo išlaidos buvo neįrodytos, tačiau tai nepaneigia teismo pagrįstai nustatytų aplinkybių, kad ieškovo pajamos yra kur kas didesnės, nei vien gaunamas 2000 Lt darbo užmokestis. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo turtinės padėties pasikeitimą pagrindžiančius įrodymus, pagrįstai vertino ne tik ieškovo nurodytus įrodymus apie gautą ir gaunamą darbo užmokestį, bet visą byloje pateiktų įrodymų visumą, kuri leidžia daryti išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi esmingai ir tiek, kad būtų pagrindas atleisti jį nuo gera valia prisiimtos pareigos teikti šalių nustatyto dydžio išlaikymą. Kolegija, pritardama šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, atsižvelgia ir į tai, kad ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo buvo paduotas tuomet, kai atsakovė kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, ką patvirtina atsakovės 2009 m. lapkričio 24 d. prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui (t.1, b.l. 50).
Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nepilnametės dukros poreikių ir jų tenkinimo proporcingumo ieškovo turtinei padėčiai. Šalys, gera valia susitardamos ir nustatydamos, kad ieškovas teiks dukrai 1000 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį, iš esmės kartu nustatė, kad dukros poreikiai bus tenkinami didesne apimtimi, nei minimalus aprūpinimas. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad dukros poreikiai po to, kai buvo priteistas išlaikymas, būtų pasikeitę. Atvirkščiai, dukros amžius (artėjant prie pilnametystės) neabejotinai lemia ir poreikių padidėjimą. Todėl nenustačius esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo, nekonstatuotinas ir proporcingumo principo pažeidimas. Šiuo pažiūriu svarbios ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovės pajamos nuo 2009 m. lapkričio mėn. yra sumažėjusios vos ne per pusę (t.1, b.l. 60, 145), kas apriboja jos galimybes didesne apimtimi prisidėti prie dukros išlaikymo.
Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 600 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.