Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-699-899/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-06
Bylos Nr.
T-699-899/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44906-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nuteistasis
A. I.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-699-899/2024
Baudžiamoji byla Nr. 1-866-1007/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44906-2023-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.18 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant J. J.,dalyvaujant prokurorui V. R.,nuteistajam A. I.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl valstybės naudai priteistos 22 985 Eur padarytos žalos išdėstymo dalimis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-01 nuosprendžiu A. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 120 MGL dydžio (6 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. I. paskirta galutinė 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytas 1 metų terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį bauda turi būti sumokėta savanoriškai. A. I. išaiškinta, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo nutartį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. I. valstybės naudai priteista 22 985 Eur padaryta žala. Nuosprendis įsiteisėjo 2024-07-23.

Šalies argumentai

2024-07-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas A. I. prašymas dėl valstybės naudai priteistos 22 985 Eur padarytos žalos išdėstymo dalimis. Prašyme nurodė, jog yra pensinio amžiaus. Prašo leisti minėtą sumą sumokėti per 6 metus.

Teismo posėdyje nuteistasis palaikė pateiktą prašymą.

Prokuroras prašė netenkinti pateikto prašymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 bei 362 straipsnių nuostatos reglamentuoja nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą bei su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką.

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-01 nuosprendžio matyti, kad A. I. paskirtos galutinės 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudos sumokėjimui nustatytas 1 metų terminas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat minėtu nuosprendžiu iš dalies tenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys ir valstybės naudai iš A. I. priteista 22 985 Eur padarytai žalai atlyginti. Priteistai 22 985 Eur sumai sumokėti nuteistasis prašo nustatyti 6 metų terminą, nes dėl finansinės padėties jos sumokėti greičiau neturi galimybių.

Teismas atkreipia dėmesį, jog BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai. BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismų praktikoje pažymima, kad paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios, kadangi priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

Nagrinėjamu atveju šios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu civiliniu ieškiniu priteistinos sumos išdėstymo prašymas nebuvo pateiktas ir toks klausimas nebuvo nagrinėjamas bei teismas dėl to nuosprendyje nepasisakė. Nuteistasis prašymą dėl priteistos žalos išdėstymo dalimis pateikė jau įsiteisėjus nuosprendžiui. Be to, iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad minėtos sumos išieškojimui 2024-07-23 jau yra išduotas vykdomasis raštas. Pažymėtina, kad skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 595 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė vykdymo proceso metu išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, A. I., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteisto civilinio ieškinio dėl padarytos žalos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu ir kreditoriumi jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Esant nurodytoms aplinkybėms, A. I. prašymas dėl valstybės naudai priteistos 22 985 Eur padarytos žalos išdėstymo dalimis netenkintinas. Pastebėtina, kad analogišką praktiką nagrinėtinu klausimu formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (2023-01-17 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-93-626/2023).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo A. I. prašymo dėl valstybės naudai priteistos 22 985 Eur padarytos žalos išdėstymo dalimis netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas