Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo SIA „UniCredit Leasing“, veikiančio per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, atstovui Vygantui Lenkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „UniCredit Leasing“, veikiančio per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui T. Š. dėl turto išreikalavimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais. Atsakydamas į teismo klausimus patvirtino, kad šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei automobilis būtų ieškovui grąžintas, ieškovas iš pinigų, gautų jį realizavus, padengtų dalį atsakovo piniginių įsipareigojimų bei savo nuostolius, o likusių faktiškai reikalautų tik tiek, kiek jų nepadengtų už automobilį gauta suma. Paaiškino ir tai, kad ieškovas pats bandė ieškoti automobilio ir sužinojo, kad atsakovas jo nebeturi, automobilio apskritai tikriausiai nebėra, jis buvo išrinktas dalimis ir realizuotas.

Atsakovui asmeniškai buvo įteikta ieškinio ir jo priedų kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui šaukimas siųstas tuo pačiu adresu ir teismo laikomas įteiktu, vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas neatvykus, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 231 str. 5 d., 246 str. 1 d., 285 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015-07-29 sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr. 704350/00 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią ieškovas (lizingo davėjas) įsipareigojo įgyti iš pardavėjo UAB „Moller Auto“ lengvąjį automobilį Volswagen Passat CC, pagaminimo data 2011 m., identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ir perduoti jį atsakovui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, o atsakovas įsipareigojo tinkamai mokėti visus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas sutarties sąlygas (e.b.l. 10-22). Bylos duomenimis, ieškovas siuntė atsakovui 2017-06-27 priminimą dėl skolos pagal Lizingo sutartį sumokėjimo (e.b.l. 23). 2017-10-09 pranešimu dėl vienašališko sutarties nutraukimo ieškovas pranešė atsakovui, kad yra įvykęs esminis Lizingo sutarties pažeidimas, kadangi atsakovas nevykdo mokėjimo įsipareigojimų, nurodė, jog nustatytu terminu nesumokėjus skolos, Lizingo sutartis bus laikoma nutraukta (e.b.l. 27). Minėtas pranešimas atsakovui įteiktas asmeniškai. 2017-12-01 pranešimu MB „Vikaras“ pranešė ieškovui, kad jis informavo atsakovą apie tai, kad Lizingo sutartis su atsakovu yra nutraukta, taip pat, kad reikia grąžinti automobilį ieškovui, paaiškino, kad atsakovas nurodė, jog automobilio neturi, nes jį iš jo atėmė nepažįstami asmenys (e.b.l. 28). Ieškovo skaičiavimu, atsakovo įsiskolinimą sudaro 5 767,40 Eur neišpirkta turto vertė, 166 Eur ieškovo negautos palūkanos ir 439,18 Eur delspinigiai (e.b.l. 29).

Dėl pagrindinių ieškinio reikalavimų

Teismų praktikoje pripažįstama, kad lizingo sutartimi tarp šalių sukuriami komerciniai–investiciniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas automobilį įgijo vartojimo tikslais. Šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad lizingo gavėjas yra asmuo, finansinio lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu lizingo laikotarpiu įgyjantis teisę valdyti ir naudoti turtą asmeninėms, šeimos, namų ūkio reikmėms tenkinti, su tikslu sumokėjus visus sutartyje numatytus mokėjimus bei įvykdžius kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus įgyti nuosavybės teises į turtą (e.b.l. 12). Taigi šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, to neneigė ir teismo posėdžio metu paaiškinimus davęs ieškovo atstovas, todėl ji nelaikytina lizingo sutartimi, o tai lemia, kad atsakovui jos tinkamai nevykdžius, ieškovas neturi teisės reikalauti taikyti CK 6.574 straipsnyje numatytų pasekmių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2013).

Sutarčių teisė leidžia šalims sudaryti mišrias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis (CK 6.156 straipsnio 3dalis). Tais atvejais, kai šalys sudaro Civiliniame kodekse nereglamentuojamą sutartį, ji gali būti kvalifikuojama kaip panašius požymius turinčios rūšies sutartis arba kaip mišri sutartis, kuriai taikomos bendrosios sutarčių teisės bei specialiosios skirtingas sutartis reglamentuojančių institutų normos. Nagrinėjamu atveju, kompleksiškai įvertinęs šalių sudarytos sutarties nuostatų turinį, teismas sprendžia, kad šalių sudaryta sutartis jungia išperkamosios nuomos (CK 6.503 str.) ir pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (CK 6.411 str.) bruožus, be to, jai taikytinos normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.228¹ str.).

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl pasekmių, taikytinų atsakovui netinkamai vykdžius sutartį. Ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti visas likusias nesumokėtas įmokas pagal sutartį, negautas pajamas – palūkanas, kurias atsakovas ieškovui būtų sumokėjęs tinkamai atlikdamas visus mokėjimus, numatytus mokėjimų grafike (e.b.l. 22), taip pat priskaičiuotus delspinigius. Be to, ieškovas prašo išreikalauti iš atsakovo ir automobilį, kuris pastarajam perduotas pagal sutartį.

Aptariamu atveju ieškovas sutartį nutraukė dėl to, kad atsakovas laiku nemokėjo įmokų pagal grafiką, t.y. sutarties 9.1.2 punkto pagrindu.

Šalių sudarytos sutarties 9.2 punkte nustatyta, kad įvykus esminiams sutarties pažeidimui lizingo davėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visus lizingo mokėjimus pagal sutartį prieš terminą (sutarties 9.2.1. punktas) arba vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, pareikalauti nedelsiant grąžinti turtą bei atlyginti visus dėl išankstinio sutarties nutraukimo patirtus nuostolius bei išlaidas (9.2.2 punktas). Sutarties 9.4 punkte nustatyta lizingo davėjui vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą (sutarties 9.2.2 punktas), lizingo gavėjo pagal sutartį lizingo davėjui sumokėti mokėjimai negrąžinami (administravimo mokestis, pradinė įmoka, bet kokie kiti mokėjimai, kuriuos šios sutarties pagrindu lizingo davėjas gavo iš lizingo gavėjo), o lizingo gavėjas privalo sumokėti visus iki sutarties nutraukimo nesumokėtus lizingo mokėjimus, delspinigius bei kitus šios sutarties pagrindu atsiradusius mokėjimus, taip pat padengti visus lizingo davėjo dėl šios sutarties nutraukimo patirtus nuostolius bei išlaidas, kompensuoti turto pardavimo nuostolį, kuris lygus skirtumui tarp lizingo davėjo pardavus ar kitaip realizavus turtą gautos sumos ir neišpirktos turto vertės sutarties nutraukimo dieną. Teismas pažymi, kad formalus sutarties nuostatų aiškinimas nėra tinkamas, privalu atsižvelgti į šalių susitarimo esmę, t. y. išsiaiškinti sutarties dalyką (dėl ko šalys susitarė) bei jos sąlygas (sutarties šalių teises bei pareigas) ir įvertinti jas sutarčių teisės instituto bendrųjų bei specialiųjų normų kontekste. Sisteminė nurodytų šalių sudarytos sutarties nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad šalys buvo sutarusios, kad atsakovui netinkamai vykdant sutartį, ją nutraukęs ieškovas turės teisę būti atstatytas į padėtį, kuri būtų buvusi, jei sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai, taip pat jam bus kompensuoti patirti nuostoliai, o tam gali pasirinkti alternatyvų savo teisių gynimo būdą. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas, reikalaudamas tiek visų įmokų pagal sutartį kartu su mokėjimo palūkanomis, o taipogi delspinigiais, negali reikalauti dar ir įpareigoti atsakovą grąžinti automobilį, nes tokiu atveju ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.

Atsakovas, sumokėjęs visus sutartyje sutartus mokėjimus, įgyja nuosavybės teisę į jam perduotą automobilį (šalių sudarytos sutarties 8.2 punktas). Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas yra išmokėję ieškovui didžiąją dalį automobilio vertės – 10 982,60 Eur iš 16 750 Eur (e.b.l. 22, 29). Be to, pats ieškovas pažymėjo, kad jis nesitiki automobilio faktiškai atgauti, nes jis galimai yra prarastas. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju geriausiai šalių interesus atitiktų ne automobilio perdavimas ieškovui, tačiau nesumokėtų sumų jam priteisimas. Todėl teismas sprendžia, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti automobilį atmestinas, tačiau ieškovas, nutraukęs sutartį prieš terminą atsakovui tinkamai nevykdžius savo prievolės, pagrįstai reikalauja priteisti jam iš atsakovo 5 767,40 Eur neišpirktos turto vertės, taip pat 166 Eur ieškovo negautų mokėjimo palūkanų.

Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

Nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovo patirtų nuostolių reikalauja delspinigių, t. y. iš anksto sutartų minimalių nuostolių, forma, kurių dydžio įrodinėti ieškovui nereikia. Kitų nuostolių, kurių neapimtų prašomi priteisti delspinigiai, ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodinėja (CPK 12, 178 straipsniai). CK 6.258 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaudamasis Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1 ir 9.5 punktais, už sutartinių prievolių pažeidimą ieškovas paskaičiavo atsakovui 439,18 Eur delspinigių. Kadangi atsakovas sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 439,18 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną finansinių įsipareigojimų nevykdymo dieną, juos skaičiuojant nuo 5 767,40 Eur neišpirktos turto vertės ir 6 372,58 Eur skolos sumos, juos skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. gruodžio 5 d.) iki turto realaus grąžinimo ieškovui momento ir visiško 6 372,58 Eur skolos grąžinimo įvykdymo ieškovui momento.

Pagal šalių sudarytos sutarties 1.1 punktą, apibrėžiantį delspinigių sąvoką, delspinigiai yra skaičiuojami iki tos dienos, kai atsiskaitoma už pradelstus mokėjimus arba tol, kol įvykdoma bet kokia kita laiku neįvykdyta Lizingo gavėjo prievolė. Delspinigių dydis sudaro 0,05 proc. per dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama kreditoriaus teisė reikalauti priteisti iš skolininko delspinigius, skaičiuojamus iki prievolės įvykdymo momento (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009, 2001 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631/2001). Teismui patenkinus reikalavimus dėl nesumokėtų sumų pagal mokėjimų grafiką priteisimo, pripažintina, kad ieškovas turi teisę į suderėtus delspinigius, skaičiuojamus nuo bendros skolos sumos, t.y. 6 372,58 Eur. Tačiau reikalavimas priteisti delspinigius papildomai dar ir nuo neišpirktos turto vertės, t.y. 5 767,40 Eur, yra perteklinis, nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Ieškinyje taip pat reiškiamas reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis ir teismų praktikoje yra laikomos kompensuojamosiomis palūkanomis. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys prašo ir netesybų, ir kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgą). Nagrinėjamu atveju už laikotarpį iki visiško prievolės įvykdymo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ir 0,05 proc. dydžio delspinigius (tai sudaro 18,25 proc. dydžio metinę normą), ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, todėl procesinės palūkanos, kaip mažesniosios, įskaitytinos į delspinigius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas byloje sumokėjo 311 Eur žyminio mokesčio. Iš jų – 38 Eur sumokėti už pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas buvo patenkintas 2017-12-08 nutartimi, kuri įsiteisėjo, ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo. Nagrinėjamoje byloje teismas patenkino pusę ieškiniu pareikštų reikalavimų. Todėl ieškovui iš atsakovo taip pat priteistina pusė jo už ieškinio reikalavimus sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 136,50 Eur ((311-38)/2) (CPK 93 str. 2 d.).

Teismas byloje patyrė 5,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi padalijus jas šalims lygiomis dalimis jos neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 372,58 Eur skolos, 0,05 proc. delspinigių nuo 6 372,58 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 174,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo SIA „UniCredit Leasing“, juridinio asmens kodas 40003423085, veikiančiam per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302629475, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.