Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-26 · Civilinė byla Nr. 2A-612-160/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-26
Bylos Nr.
2A-612-160/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-01668-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė (pran.)
Atsakovas
O. S., D. S.
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas”
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-612-160/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01668-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2.; 42.11.1;121.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei R. P., atsakovei O. S. kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams O. S., D. S. (trečiasis asmuo savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas”) dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto savivaldybė prašė nutraukti socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2009-01-26 neterminuotą nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0809, sudarytą tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir O. S.; iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra ginčo buto savininkė. Bute turi teisę gyventi nuomininkės šeimos nariai D. S., D. S. ir V. S. Tačiau D. S. bute gyvena nedeklaravęs gyvenamosios vietos, todėl neturi teisinio pagrindo bute gyventi. Bute taip pat gyvena ir L. S., nors jo gyvenamoji vieta taip pat nėra deklaruota. Pagal nuomos sutarties 31 punktą atsakovė O. S. įsipareigojo už butą mokėti nuomos mokestį, o pagal 33 punktą – sumokėti komunalinių paslaugų mokesčius. Tačiau O. S. nemoka nuomos mokesčio, yra įsiskolinusi už komunalines paslaugas bei šilumos energijos tiekimą. 2010-04-30 skola už teikiamą šilumos energiją UAB „Vilniaus energija“ yra 4566,70 Lt (9659,81 Lt skola už šilumos energiją 2009 m. gruodžio mėn. buvo perkelta į beviltiškų skolų apskaitą), UAB „Naujininkų ūkis“ už komunalines paslaugas – 1091,03 Lt, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuo 2008-07-22 iki 2009-02-19 – 405,93 Lt, o nuo 2009-02-27 iki 2010-01-30 – 368,30 Lt. Kadangi mokesčių nemoka ilgą laiką, LR CK 6.611 str. pagrindu sutartis turi būti nutraukta ir atsakovai iš buto iškeldinti.

Atsiliepimas

Atsakovai ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad skola už buto komunalines paslaugas yra sumažėjusi nuo 14126,60 Lt iki 4399,99 Lt. Skola butui buvo susidariusi dar iki nuomos sutarties sudarymo, nes anksčiau buto nuomininkė buvo jos motina, iki mirties nesugebėjusi buto privatizuoti. 2009-11-10 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komisijoje buvo svarstomas klausimas nuomos sutarties su jais nutraukimo klausimas, tačiau buvo nutarta rekomenduoti sudaryti jiems skolų gražinimo grafiką. Toks grafikas sudarytas nebuvo ir nebuvo ieškoma kompromiso, kaip išspręsti problemą. Vietoj to ieškovas kreipėsi dėl daugiavaikės šeimos iškeldinimo iš buto. Sūnus L. S. nėra nurodytas nuomos sutartyje, nes jis sutarties sudarymo metu dar nebuvo gimęs, taip pat atsakovams neaišku, kodėl į nuomos sutartį neįtrauktas šiame bute gyvenęs atsakovės vyras D. S.

Trečiasis asmuo savivaldybės įmonė Vilniaus miesto būstas palaikė ieškovo ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-10-26 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, kad įvertinus socialinio būsto paskirtį, atsakovų sunkią turtinę padėtį, vaikų amžių, jų sveikatos būklę, skolos dydį (iš viso – apie 6000 Lt), ir tai, kad šiuo metu atsakovė augina 2009 m. gimusį vaiką ir neturi galimybės dirbti, kad socialinės pašalpos mokamos pavėluotai, kas papildomai sąlygoja nuomininkų nereguliarų atsiskaitymą už buto nuomą ir paslaugas, atsižvelgus į šeimai pradėtų teikti socialinių paslaugų tikslus, vadovaujantis LR CK numatytais teisingumo, protingumo principais, vaikų teisių apsaugos prioriteto principu, šiuo konkrečiu atveju sutarties pažeidimas nelaikytinas esminiu. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo sumokėti už teikiamas paslaugas, todėl nėra jos kaltės dėl sutarties pažeidimo. Nuomos sutarties nutraukimas ir šeimos su nepilnamečiais vaikais iškeldinimas, nėra proporcinga priemonė siekiamam tikslui, padarytam pažeidimui, ji iš esmės pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. D. S. (ieškovės sutuoktinis, bute gyvenančių vaikų tėvas) pagal CK 6.588 str. pripažįstamas nuomininko šeimos nariu, galinčiu apsigyventi bute, atsakovė O. S. sutiko, kad sutuoktinis apsigyventų nuomojamame bute, todėl jis negali būti iškeldintas. Aplinkybė, kad D. S. ir L. S. gyvena nuomojamame bute, nedeklaravę gyvenamosios vietos jame – neturi teisinės reikšmės šiai bylai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius socialinio būsto nuomos santykius. Byloje pakanka įrodymų, kurie pagrindžia, jog atsakovė nevykdė įstatyme nustatytų ir nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Savivaldybė patiria tiesioginius nuostolius dėl to, kad atsakovė nevykdo pagal nuomos sutartį prisiimtų įsipareigojimų. CK 6.611 str. nesuteikia teismui teisės atsižvelgus į tam tikras aplinkybes netaikyti nuomininkams neigiamų pasekmių. Teismas suformavo praktiką, leidžiančią socialinio būsto nuomininkams nesilaikyti nuomos sutarties. Dėl to pažeidžiamos ne tik apelianto, bet kitų asmenų, siekiančių gauti socialinį būstą, interesai.

Trečiasis asmuo savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad pilnai sutinka su apelianto pateiktu skundu.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Paaiškino, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, didžioji dalis skolos 14126,60 Lt susidarė iki nuomos sutarties sudarymo. Atsakovų šeima yra daugiavaikė, sunkiai pragyvenanti, gavus pašalpas kiek įmanoma skola mažinama. Iškeldinimas su mažamečiais vaikais iš buto yra visai neproporcinga priemonė siekiamam tikslui. Atsakovai kelis kartus kreipėsi į ieškovus ieškant kompromiso, tačiau dėl taikaus problemos išsprendimo ieškovai geranoriškumo nerodė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos butų sutartis (b. l. 11-14) tvirtina, kad O. S. 2009-01-26 buvo išnuomotas neterminuotam naudojimui 34,11 kv. m. bendro ploto socialinis būstas - butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis butas yra įtrauktas į neprivatizuotų butų sąrašą (b. l. 55-56). Sutarties 29-33 p. sutarta, kad nuomininkė kas mėnuo moka nuomos mokestį, moka komunalinius ir kitus susijusius mokesčius. Nuomos sutartį ieškovas prašo nutraukti tuo pagrindu, kad atsakovė nemoka nuomos mokesčio, neatsiskaito už komunalines paslaugas ir šilumos energiją, bute gyvena asmenys, neturintys tam teisės.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 2009-08-11 raštas Nr. 1.35-09 tvirtina, kad atsakovai tam laikui turėjo 290,45 Lt nuompinigių įsiskolinimą. Tačiau UAB „Vilniaus energija“ nurodytas įsiskolinimas – 13990 Lt už 34,11 kv. m. buto plotą per nepilnus 8 buto nuomos mėnesius, yra aiškiai per didelis, nes šildymo ir karšto vandens ruošimo paslaugos vienam mėnesiui (net ir vasaros metu) sudarytų apie 1750 Lt. Ši aplinkybė tvirtina, kad ieškovas paskaičiavo įsiskolinimus, kurie butui buvo paskaičiuoti iki nuomos sutarties sudarymo. Todėl nors ieškovė ir turi įsiskolinimų, bet įsiskolinimų pagal nuomos sutartį tikslios sumos ieškovai nepateikė. Nuomininkų atsiskaitymo ataskaita (b. l. 90-91) tirtina, kad nuompinigių skola ir delspinigiai atsakovams buvo skaičiuojami nuo 2007-01-01, administravimo ir komunalinių paslaugų mokesčiai nuo 2008 m. liepos mėn. (b. l. 95-96). Taigi aišku, kad atsakovų skola pagal nuomos sutartį yra žymiai mažesnė, nei ieškovas nurodo.

Sutarties 40.5 punktu sutarta, kad ši sutartis pasibaigia, jei nuomininkas ne mažiau kaip 3 mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir/ar mokesčių už komunalines paslaugas. Pagal LR CK 6.611 str. jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip 3 mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio laiko termino) nemoka buto nuompinigių, ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Taigi tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą, atsakovai dėl ilgesnio kaip 3 mėnesiai sutartų mokesčių nemokėjimo, nutraukus sutartį gali būti iškeldinti iš buto. Nors tikslios skolos nuo buto nuomos sutarties sudarymo ieškovas nepaskaičiavo, pateiktos mokėjimų ataskaitos tvirtina, kad atsakovai daugiau kaip 3 mėnesius nemokėjo nuomos ir kitų mokesčių pagal sutartį. Tačiau byloje pateikti dokumentai tvirtina, kad atsakovai turi 4 nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas mažametis. Abu tėvai nedirbantys, socialiai remtini. Todėl jų iškeldinimas iš buto šiuo pagrindu yra visiškai neproporcinga priemonė tiek dėl vaikų teisių apsaugos, tiek dėl galimybės tėvams socialiai įsitvirtinti ir rūpintis vaikais. Todėl šioje situacijoje ieškovas turėtų ieškoti kitų būdų, leidžiančių atsakovams padengi įsiskolinimus pagal sutartį realiomis sąlygomis.

Sutarties 40.6 punktu šalys sutarė, kad sutartis nutraukiama ir atsakovai iškeldinami iš buto, jei nuomininkas be nuomotojo raštiško sutikimo subnuomoja nuomojamą turtą arba kitaip leidžia kitiems asmenims juo naudotis. Ieškovas nurodė, kad atsakovės O. S. vyras D. S. bei sūnus L. S. bute gyvena nedeklaravę gyvenamosios vietos. Tačiau šie asmenys yra nuomininkės O. S. šeimos nariai, todėl šis pagrindas visiškai nepagrįstas. Be to, šiuo metu, kaip tvirtina pateikta pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, visi šeimos nariai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę nuomojamame bute.

Taigi teismas pagrįstai ieškinį atmetė, teismo padarytos išvados atitinka Lietuvos aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 suformuotai praktikai bylose dėl socialinio būsto, naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Zita SmirnovienėNeringa ŠvedienėAldona Tilindienė