Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. Z., jos atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, atsakovui S. S., jo atstovei advokatei Daliai Dudėnienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Jasionienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui S. S. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkinamas visiškai, civilinė byla dalyje dėl išlaikymo priteisimo nutraukiama patvirtinus taikos sutartį.

Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Kadangi atlikto DNR tyrimo rezultatai parodė, kad S. S. yra A. Z. tėvas, o A. Z. yra biologinis atsakovo sūnus bei atsakovui pripažinus ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo ir šalims sudarius taikos sutartį dalyje dėl išlaikymo priteisimo, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktos Taikos sutarties sąlygas bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šalių sudaryta Taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama (CK 6.983-6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, tenkintinas ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir prašymas patvirtinti taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), o civilinė byla Nr. 2-802-1040/2019 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Teismas į Sutarties, tvirtinamos šia teismo nutartimi, sąlygas neįtraukia joje įvardintų šalių pareiškimų, kad šalims išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės, bei kitų CPK normų turinys, taip pat dėl sutarties egzempliorių skaičiaus, nes tai nelaikytina susitarimais dėl ginčo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, pateikta taikos sutartis tvirtintina joje išdėstytomis sąlygomis, kurių esmė perkeliama į teismo nutarties rezoliucinę dalį.

Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2018 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-3618-18234 civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nusprendė R. Z. teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. (2.16) NTP-7-3058, patvirtina, kad valstybės patirtos išlaidos už Tarnybos R. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 611,53 Eur.

Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-1843-9301 civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nusprendė S. S. teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovas S. S. prašė bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisti, nes, be A. Z., turi dar vieną sūnų, kuriam teikia išlaikymą bei tam, kad gautų 100 proc. apmokamą teisinę pagalbą, atlyginimas viršijo tik 17,71 Eur. Jis pats dar turės valstybei sumokėti 50 proc. advokato išlaidų, privalės teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Z., teikia išlaikymą kitam savo vaikuiu. Nurodo, kad procesas nebuvo vilkinamas, byla baigta taikos sutartimi.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Šiuo atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, teismas atsižvelgia, kad byloje surinkti įrodymai apie šalių turtinę padėtį rodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra iš esmės geresnė už ieškovės turtinę padėtį, atsakovas dirba, jo pajamos šiuo metu siekia apie 394,14 Eur per mėnesį, tačiau jis kaip ir ieškovė, turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, be to, atsakovas turi dar vieną sūnų, kuriam teikia išlaikymą. Atsakovo pajamos ir turtinė padėtis rodo, kad jis objektyviai negali sumokėti valstybei 50 proc. ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (305,77 Eur), o priverstinis šių bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį bei neigiamai paveiktų atsakovo vaikų teises ir interesus, nes bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš atsakovo akivaizdžiai sutrikdytų išlaikymo vaikams teikimą.

Įvertinus išdėstytą bei tai, kad byla baigta taikos sutartimi, t. y. šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendė kilusį teisminį ginčą, teismas daro išvadą, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), tačiau šalys yra visiškai arba iš dalies (50 proc.) atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 579 – 582 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. Z. jo sūnus.

Kitoje dalyje patvirtinti R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Šalys), 2019 m. birželio 6 d. taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), teikimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos tokia tvarka ir sąlygomis:

1. Šalys susitaria, kad nepilnamečio sūnaus A. Z. pavardė lieka –Z.

2. Nepilnamečio sūnaus A. Z. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su sūnaus motina R. Z..

3. Atsakovas S. S. teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Z. po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. birželio 1 d. iki sūnaus A. Z. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiui sūnui A. Z. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama vaiko motina R. Z., išlaikymui skirtas lėšas pervedant į R. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

4. Ieškovė R. Z. mažina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. Z. įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. iki 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimtų eurų) įsiskolinimo.

5. Atsakovas S. S. įsipareigoja sumokėti R. Z. nepilnamečiui sūnui A. Z. skirtą išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. imtinai 1100,00 eurų (vienas tūkstantis vienas šimtas eurų) sumai, išlaikymo įsiskolinimą sumokant dalimis per keturiolika mėnesių, pradedant mokėti nuo 2019 m. birželio 1 dienos, mokant po 78,00 Eur trylika mėnesių, o paskutinį mėnesį sumokant 86,00 Eur, pinigus pervedant į R. Z., sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Atsakovas turi teisę mokėti išlaikymo įsiskolinimą ir didesnėmis sumomis arba visą iš karto. Ieškovė sutinka su tokia išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo tvarka ir dydžiu.

6. Šalys patvirtina, kad nepilnametis sūnus A. Z. turi teisę bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams yra žinoma, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant ir kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauji jį auklėjant. Atskirai gyvenantis vaiko tėvas S. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. Z., atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą, interesus, į vaiko užimtumą bei dienotvarkę pagal abipusį tėvų susitarimą, apie būsimą bendravimą susitariant prieš dvi dienas telefonu arba SMS žinute.

Civilinę bylą Nr. 2-802-1040/2019 pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui S. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.