- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-13
- Bylos Nr.
- AS-63-741-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „ŽVC“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mokslinės – gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mokslinės – gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „ŽVC“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas MG AB „Precizika“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2002 m. spalio 3 d. išduotą ir 2010 m. balandžio 4 d. UAB „ŽVC“ vardu perregistruotą statybos leidimą Nr. 404/NR-77; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo statybos leidimo Nr. 404/NR-77 galiojimą, kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas jo galiojimo ir teisėtumo klausimu.
Pareiškėjas nurodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės pasunkės arba pasidarys negalimas galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kadangi nesustabdžius skundžiamo statybos leidimo Nr. 404/NR-77 galiojimo UAB „ŽVC“ imsis atitinkamų veiksmų – jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – baseino – nugriovimo darbų siekiant įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Tuo atveju, jei teismas patenkins skundo reikalavimus, o UAB „ŽVC“ jau bus atlikęs minėtus veiksmus, jie bus atlikti nesant teisinio pagrindo ir bus pažeisti jo, kaip baseino savininko, teisės ir teisėti interesai. Suinteresuoto asmens ketinimus imtis veiksmų pagal skundžiamą statybos leidimą patvirtina 2010 m. kovo 5 d. raštas, kuriame nurodoma, kad UAB „ŽVC“ 2010 m. kovo 22 d. ketina pradėti aikštelės statybos darbus ir pareikalavo išmontuoti šioje sklypo dalyje esantį baseiną bei pašalinti kitą jam priklausantį turtą, bei tai, kad 2010 m. balandžio 4 d. statybos leidimas buvo perregistruotas UAB „ŽVC“ vardu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 27 d. nutartimi prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.
Teismas pažymėjo, kad Statybos įstatymo 22 straipsnio nuostatos numato, jog statybos leidimas, kaip savarankiškas administracinis aktas, suteikia teisę vykdyti pačiame leidime nurodytus statybos darbus, bet nenustato privalomus įpareigojimus (nurodymus) šiuos darbus pradėti ir atlikti. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju ginčijamu statybos leidimu suteiktų teisių vykdyti rekonstrukcijos darbus realizavimas bei su jų vykdymu susijusių pasekmių atsiradimas sietinas išimtinai su valiniais trečiojo suinteresuoto asmens UAB „ŽVC“, kuriam išduotas statybos leidimas, veiksmais. Todėl statybos leidimo galiojimas savaime negali įtakoti būsimo teismo sprendimo dėl šio administracinio akto vykdymo apsunkinimą ar negalimumą. Be to, pažymėjo, kad byloje nėra pateikta konkrečių duomenų apie tai, kad šis statybos leidimas yra realizuojamas, t. y. kad pagal ginčijamą statybos leidimą yra pradėti aplinkos pertvarkymo, griovimo darbai, kurių padarinių pašalinimas būtų sudėtingas ar neįmanomas. Atkreipė dėmesį, kad pagal Nekilnojamojo turto registro 2010 m. balandžio 6 d. išrašo – pažymėjimo Nr. 1082752 2.2 punkto duomenis ginčo administracinio pastato rekonstrukcija buvo pradėta ir baigta 2003 metais, baigtumo procentas – 100 proc., Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2010 m. rugpjūčio 24 d. išrašo 2.2 punkto duomenys patvirtina, kad ginčo sklype esančio inžinerinio statinio – automobilių stovėjimo aikštelės – baigtumo procentas – 100 proc. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo teigti, kad nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, t. y. buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimą.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti skundžiamo statybos leidimo Nr. 404/NR-77 galiojimą, kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas jo galiojimo ir teisėtumo klausimu.
Pareiškėjas nurodo, kad 2010 m. kovo 5 d. rašte minimos aplinkybės dėl automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbų skundžiamo leidimo pagrindu bei 2010 m. balandžio 4 d. statybos leidimo perregistravimas UAB „ŽVC“ vardu įrodo realius trečiojo suinteresuoto asmens ketinimus realizuoti skundžiamą statybos leidimą. Pažymi, jog nesustabdžius statybos leidimo galiojimo galėtų iš esmės pasunkėti būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas ir buvusios iki ginčijamo akto padėties atkūrimas, kadangi vykstant baseino nugriovimo (pašalinimo) ir jo vietoje automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbams gali būti padaryta sunkiai pašalinama žala aplinkai, suinteresuotiems asmenims, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais (technologiniu, teisiniu ir kt. požiūriais) procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių. Jei statybos leidimo galiojimas nebūtų sustabdytas, o vėliau jis būtų panaikintas, tai galėtų suponuoti ir papildomų teisminių ginčų tarp jo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „ŽVC“ ar kitų proceso dalyvių kilimą. Mano, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nepažeistų tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ar kitų principų. Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone būtina užfiksuoti ir išlaikyti status quo iki bus išnagrinėtas ginčas dėl statybos leidimo galiojimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę paremtas abstrakčiomis abejonėmis ir prognozėmis, kad išduoto statybos leidimo pagrindu suinteresuotas asmuo UAB „ŽVC“ bet kada gali pradėti vykdyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio baseino griovimo (pašalinimo) darbus.
UAB „ŽVC“ atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
UAB „ŽVC“ nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-10202-110/2010 pareiškėjo prašymu yra paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, kurios savo turiniu adekvačios ir šioje administracinėje byloje prašomoms paskirti reikalavimo užtikrinimo priemonėms – teismo nutartimi uždrausta jam imtis bet kokių veiksmų, susijusių su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio baseino pertvarkymu, perkėlimu, pašalinimu, griovimu bei kitais panašiais veiksmais. Pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybė nepagrįsta įrodymais, o grindžiama prezumpcijomis.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra paremti prielaidomis, nurodant tik tikėtinų neigiamų pasekmių atsiradimo galimybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Pagal administracinių teismų praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, Nr. AS5?230/2005).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste.
Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, prašė panaikinti 2002 m. spalio 3 d. išduotą ir 2010 m. balandžio 4 d. UAB „ŽVC“ vardu perregistruotą statybos leidimą Nr. 404/NR-77. Taip pat pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo statybos leidimo galiojimą, kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas jo galiojimo ir teisėtumo klausimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Pareiškėjas savo prašymą grindė išimtinai prielaidomis dėl trečiojo suinteresuoto asmens ketinimų realizuoti skundžiamą statybos leidimą, kurios nagrinėjamu atveju negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Bylos medžiaga nepatvirtina, jog pareiškėjo nurodytoje ginčo vietoje vykdomi statybos darbai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog šiuo metu kyla reali grėsmė aplinkai ar suinteresuotiems asmenims. Kartu pabrėžtina, jog siekis ateityje išvengti galimų teisminių procesų nėra pagrindas pripažinti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nepagrindė konkrečiais įrodymais, pateikti argumentai vertintini kaip prielaidos, byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju prašomos priemonės taikymas yra būtinas, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo mokslinės – gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.