Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo V. G. priteista neturtinei žalai atlyginti 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nukentėjusiajai A. M. Naprockienei.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas S. V. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis V. G. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė K. N. , o būtent: 2006 m. kovo 4 d., apie 22 val., turėdami tyčią atkeršyti už išvakarėse įvykusį jo (V. G. ) sumušimą, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur V. G. lazda du kartus smogė ant fotelio sėdėjusiam K. N. į galvą, padarydamas galvos skliauto kairės pusės dvi muštines žaizdas, atvirą daugybinį įspaustinį skeveldrinį kaukolės skliauto kairės pusės bei pamato priekinės duobės kaulų lūžimą su kietojo smegenų dangalo trūkimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairėje, galvos smegenų kairės momeninės, smilkininės bei dešinės momeninės skilčių sumušimais, žievės apardymu bei difuzinėmis ir židininėmis kraujosruvomis po minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir aspiracija skrandžio turiniu, liežuvio viršūnės kąstinę žaizdą, dujiniu pistoletu iš arti iššovė K. N. į veidą, padarydamas veido odos smulkius nubrozdinimus ir paviršines žaizdeles kaktos vidurinės dalies ir tarpuakio srityje, abiejuose skruostuose bei nosies kairėje šoninėje sienelėje, po to S. V. suduodamas kumščiais ne mažiau septynių smūgių K. N. padarė kaktos kairės pusės smilkininio krašto odos nubrozdinimą, poodinę smakro kraujosruvą, kairio peties sąnario odos ir poodžio kraujosruvas, spirdamas kojomis padarė dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus kraujosruvą, kairės blauzdos priekinio paviršiaus išilginę poodinę kraujosruvą bei nubrozdinimus kojų paviršiuose. Nuo stipraus galvos sumušimo su daugybiniais atvirais skeveldriniais įspaustiniais kaukolės skliauto kairės pusės bei pamato kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimu bei apardimu, išsiliejusiam kraujui suspaudus smegenis, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui bei aspiracijai skrandžio turiniu ir ten pat K. N. mirus, taip V. G. jį tyčia nužudė.

Byloje dalyvaujantis nuteistasis V. G. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas esmines šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino ištirtus įrodymus, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažino V. G. kaltu tyčia nužudžius kitą žmogų. Nuteistojo kaltę padarius K. N. nužudymą patvirtina nuosprendyje išdėstyti ir aptarti įrodymai. Nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltės įrodytumą ginčija tik todėl, jog jo tvirtinimu jis dujiniu pistoletu į K. N. nešovė ir todėl, kad nebuvo įvertintas nukentėjusiojo didelio girtumo laipsnis, kuris nuteistojo manymu turėjo įtakos mirčiai. Be to V. G. mano, kad yra nuteistas per griežtai.

Dėl dujinio pistoleto panaudojimo aplinkybių įvykio metu pirmos instancijos nuosprendyje yra pagrįstai ir teisingai pasisakyta. Nors nuteistasis tvirtina pistoleto nenaudojęs, liudytoja R. Š. , A. M. , A. N. , nukentėjusioji A. M. N. neparodė, jog girdėjo šūvio garsą ar matė pistoletą nuteistojo V. G. rankose, pats dujinis pistoletas nerastas, tačiau tai, kad nukentėjusysis buvo žalojamas ir dujinio pistoleto artimu šūviu, matyti iš nukentėjusiojo K. N. teisės medicinos duomenų. Net dvejose išvadose apie nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį ir galimą padarymo mechanizmą: t. y. teisės medicinos eksperto D. Vitkaus ir specialisto G. Kisieliaus išvadose yra konstatuota, kad netrukus prieš mirtį K. N. buvo padaryti veido odos smulkūs nubrozdinimai ir paviršinės žaizdelės kaktos vidurinės dalies ir tarpuakio srityje, abiejuose skruostuose bei nosies kairėje šoninėje sienelėje. Šie sužalojimai būdingi papildomų šūvio veiksnių - parako degimo produktų, metalo dalelių poveikiui ir galėjo gautis nuo dujinio pistoleto šūvio iš arti ( t. 1 b. l. 29; 31; 44). Kaltinamasis S. V. ikiteisminio tyrimo metu ( t. 2, b. l. 7- 8, 40- 43 ) ne kartą patvirtino, kad įvykio metu V. G. rankoje jis matė dujinį pistoletą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. V. , atsakinėdamas į V. G. ir pirmininkaujančio klausimus, paaiškino, kad taip jį vertė šnekėti bylos tyrėjai. Tačiau įvertinus tą aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, jog K. N. be V. G. ir S. V. žalotų dujiniu pistoletu kokie nors kiti asmenys, tai, kad teisės medicinos duomenys apie dujiniu pistoleto šūviu padarytų sužalojimų laiką rodo, jog jie buvo padaryti neužilgo prieš mirtį, tai, kad apie dujinio pistoleto panaudojimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu S. V. parodė net trijose apklausose, darytina išvada, kad dujinio pistoleto panaudojimas smurtaujant prieš K. N. V. G. yra inkriminuotas pagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys, kad dujiniu pistoletu padaryti sužalojimai lemiamos reikšmės K. N. mirčiai neturėjo ir nebuvo pavojingiausias nuteistojo atliktas smurtinis veiksmas. Ir net jeigu šis pistoletas nebūtų buvęs panaudotas, nusikalstamos veikos teisinis vertinimas dėl atliktų kitokių, daug pavojingesnių smurtinių veiksmų, nesikeistų.

Nuteistasis nepagrįstai skunde tvirtina, kad jam nebuvo išaiškinta, jog jis turėjo teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, pasibaigus teisiamajam posėdžiui, tokia teisė susipažinti su protokolu ir pareikšti pastabas jam buvo tinkamai išaiškinta ( 3 t. b. l. 127).

Mirusio nukentėjusiojo K. N. kraujyje ir šlapime atitinkamai rasta 4, 58 % ir 6. 11 % etilo alkoholio, kas rodo, kad įvykio metu K. N. buvo labai girtas- apsinuodijęs alkoholiu ( t. 1, b. l. 26- 39). Tačiau jo mirties priežastis yra ne apsinuodijimas alkoholiu, o stiprus galvos sumušimas su kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžiais, kuris buvo padarytas būtent dėl nuteistojo V. G. smūgių su lazda. Todėl nepagrįstai skunde tvirtinama, kad nukentėjusiojo mirtį sąlygojo mirtina alkoholio dozė. Šioje vietoje papildomai pasakytina, kad smurtavimas prieš girtą ir nesipriešinantį asmenį jokių palankių nuteistajam aplinkybių nerodo. Teismų praktikoje smurto naudojimas prieš žmogų, kuris nesugeba pasipriešinti dėl išgerto alkoholio kiekio ir tokio žmogaus nužudymas ( jei šią aplinkybę kaltininkas suvokia) dažnai vertinamas kaip bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas, t. y kvalifikuotas nužudymas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą – BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios minimali riba - penkeri metai, o maksimali riba - penkiolika metų. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. G. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į šioje konkrečioje byloje nuteistojo V. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ( labai sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį ( tiesioginė, iš anksto susiformavusi tyčia, specialiai pasiimant smurtavimo įrankį, mušant miegantį asmenį) padarytos veikos motyvus ir tikslus (kerštas), taip pat įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Teismas nustatė, kad V. G. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį įvertinęs ne tik atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, tačiau taip pat įvertinęs ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Iš nuosprendžio matyti, kad tyčios forma ir rūšis, nukentėjusiojo nužudymo būdas, nusikaltimo motyvas ir nuteistojo asmenybė lėmė tai, kad V. G. buvo nuteistas bausme vieneriais metais viršijančia BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė pagal nustatytas bylos aplinkybes atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir kolegijos manymu nėra aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.