Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-06-22 · Byla Nr. N-575-403-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
N-575-403-12
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01408-2010-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-403/2012Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01408-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 50.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties J. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas J. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2010 m. rugsėjo 8 d., apie 15.21 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), be Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos sutikimo pakartotinai įjungė ryšių komutatorių ant kolegijos bendrabučio stogo ir pastatė apsauginę stebėjimo kamerą. Protokole veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinę bylą J. Ž. atžvilgiu nutraukė nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šalies argumentai

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (toliau – ir pareiškėja, Kolegija) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Komisijos nutarimą ir priimti naują sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, Komisijos nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Nurodo, jog Komisija netinkamai įvertino J. Ž. veiksmus, kai jis 2010 m. balandį rinko gyventojų parašus. Teigia, jog Kolegija, kaip kitų patalpų savininkė, nebuvo informuota ir jos nebuvo prašoma sutikimo įrengti ant Kolegijos bendrabučio stogo įrangą. Taip pat nurodo, jog įrangą J. Ž. sumontavo pažeisdamas ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio normas, bet ir priešgaisrinius reikalavimus. Mano, jog J. Ž. veiksmai pažeidžia bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principus. Atkreipia dėmesį, jog kolegijos naudojama bendrabučio pastato dalis sudaro šešias septintąsias viso pastato. Be to, apeliantės nuomone, Komisija neįvertino ir J. Ž. Kolegijai įteikto pranešimo. Jis, neturėdamas butų savininkų įgaliojimo, įteikė Kolegijos direktorei pranešimą, kad sprendimas įrengti ant bendrabučio stogo internetinio tinklo paskirstymo įrangą yra privalomas visiems butų savininkams ir patalpų naudotojams, taip pažeidžiant CK 4.85 straipsnio 2 dalį, kadangi nebuvo jokio susirinkimo ir jo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija siekia, kad J. Ž. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 188 straipsnio pažeidimą, t. y. už tai, kad be jos sutikimo įjungė ryšių komutatorių ant kolegijos bendrabučio stogo ir pastatė apsauginę stebėjimo kamerą. Apeliantės nuomone, J. Ž. veiksmų neteisėtumą rodo jos sutikimo negavimas bei susirinkimo nesuorganizavimas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad sutinkamai su CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Įvertinus šią įstatymo nuostatą, spręstina, jog aplinkybė, kad Kolegija valdo didžiausią pastato dalį, nėra reikšminga sprendžiant dėl balsų daugumos buvimo. Iš byloje pateikto butų (patalpų) sąrašo (b. l. 24-27) matyti, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatas priklauso 31 savininkui. Sutikimą naudotis bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe, įrengiant ir eksploatuojant duomenų perdavimo tinklą davė 16 butų savininkai (b. l. 15), t. y. patalpų savininkų dauguma, todėl nėra pagrindo J. Ž. veikos vertinti kaip neteisėtos. Pažymėtina, kad Kolegijos teiginių, jog ji nežinojo apie planuojamą įrengti tinklą, nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys. Priešingai, iš J. Ž. paaiškinimų teismo posėdyje (b. l. 45) matyti, jog jis kreipėsi į Kolegijos valdytoją, tačiau ji sutikimo nedavė. Be to, iš pranešimo Kolegijos direktorei (b. l. 23) matyti, jog apie gyventojų daugumos sutikimą įrengti ir eksploatuoti duomenų perdavimo tinklą, Kolegija buvo informuota prieš keletą mėnesių iki protokole nurodytos veikos padarymo datos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija dėl susirinkimo nesušaukimo priimant sprendimą. CK 4.85 straipsnio 2 dalyje yra numatyta bendra nuostata, jog butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Tačiau šio straipsnio 5 dalis numato išimtį, jog butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Nagrinėjamuoju atveju situacija akivaizdžiai patenka į šios nuostatos reguliavimo sritį, todėl spręstina, jog daugumai gyventojų raštu išreiškus savo valią, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.

Apeliantė taip pat nurodo, jog įrengiant duomenų perdavimo tinklą, buvo pažeisti priešgaisriniai reikalavimai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Kolegijos pateiktas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2010 m. birželio 16 d. raštas Nr. 3-7-1327(8.3.-7) nėra susijęs su nagrinėjama byla, kadangi jame kalbama apie anksčiau nutiestą ir jau atjungtą laidą (b. l. 41), todėl nagrinėjamos veikos pavojingumo neįrodo. Taip pat pažymėtina, kad kaltinimas dėl priešgaisrinių reikalavimų laikymosi nepatenka į ATPK 188 straipsnio sritį, be to, toks kaltinimas J. Ž. nebuvo suformuluotas, todėl šių apeliacinio skundo argumentų tyrimas peržengia nagrinėjamos bylos ribas.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl paminėtų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį J. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasStasys GagysRičardas Piličiauskas