- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-113-553/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00506-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. J. (S. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė priteisti solidariai iš atsakovų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 195 314 Eur turtinę žalą ir 15 000 Eur neturtinę žalą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2016 metais jo atžvilgiu Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnį. Ieškovas 2016 m. gruodžio 5 d. buvo suimtas ir patalpintas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė tyrėja M. P., siekdama naudos sau ir savo paaukštinimo pareigose, kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorę D. M. su prašymu paviešinti laikraštyje „Vakarų ekspresas“ žinomai melagingą informaciją, susijusią su ieškovo sulaikymu. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, 2016 m. gruodžio 6 d. be ieškovo sutikimo paviešindamas nuotraukas, pateikė ir išplatino laikraštyje „Vakarų ekspresas“ melagingą informaciją apie ieškovą, nurodydamas, kad ieškovas skolinosi iš privačių asmenų pinigus ir nešė juos kaip kyšius prokurorams ir teisėjams. Atsakovas be ieškovo sutikimo interneto tinklapyje Youtube 2016 m. gruodžio 6 ir 7 dienomis, siekdamas pažeminti ieškovo garbę bei orumą, teisininko reputaciją, išplatino vaizdo medžiagą su ieškovo veidu bei neteisėtai paviešino didelės apimties rašytinę informaciją apie tai, kad ieškovas skolinosi iš žmonių pinigus, siekdamas perduoti juos prokurorams ar teisėjams kaip kyšius. Taip, melagingai ir nepagrįstai, viešųjų ryšių akcija buvo padaryta įtaka teismui, pažeminta ieškovo garbė ir orumas, sumenkinta jo reputacija, pažeistas ne tik Policijos įstatymas, bet ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, nes informacija buvo viešinama ne visuomenės informavimo tikslais.
3. Ieškovas nurodė, kad 2017 metais kreipėsi su skundu į atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydamas, jog baudžiamojoje byloje jam jokie įtarimai kyšių davimu nepareikšti, tuo nebuvo net įtariamas, todėl prašė paneigti paskelbtą informaciją. Atsakydama raštu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja M. P. nurodė, kad asmeniškai suderino paskelbtą tekstą su prokurore D. M. ir jos abi nusprendė pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą viešai, siekdamos surinkti kuo daugiau inkriminuojamų nusikalstamų veikų epizodų. Po šių neteisėtų veiksmų į policiją kreipėsi nukentėję asmenys, kurie buvo suklaidinti paskelbtos informacijos ir kurie jau tuo metu savo, kaip jiems atrodė, pažeistas teises gynė antstolių pagalba, t. y. civiline tvarka.
4. Ieškovas teigė, kad dėl neteisėtai paviešintos informacijos pagal teisininko profesiją nuo 2021 metų sausio mėnesio negali susirasti darbo. Vienas MMA (minimalus mėnesis atlyginimas) 2021 metais siekė 642 Eur. Per metus jo atlyginimas būtų siekęs 7 704 Eur. Kadangi ieškovo pensinis amžius sueina 2043 metais, o nuo 2022 metų vienas MMA siekia 730 Eur, todėl turtinė žala sudaro 195 314 Eur ir ją solidariai atlyginti privalo atsakovai. Dėl patiriamo streso ir dvasinių išgyvenimų ieškovas patyrė 15 000 Eur neturtinę žalą. Dėl paskelbtų duomenų su ieškovu atsisako bendrauti jo sūnus, paliko sugyventinė su šeima ir išvyko į užsienį. Ieškovas prarado teisę būti integruotas visuomenėje, nes negali dirbti, jam atimta teisė gauti būtinas pragyvenimui pajamas, gyventi visavertį asmeninį gyvenimą. Fizinio ar kito darbo ne pagal profesiją ieškovas dirbti negali dėl neįgalumo. Savo veiksmais, žinodami tai, kad dėl neteisėtų veiksmų kardomojo kalinimo įstaigoje ieškovas tapo sunkiu ligoniu, kuriam būtina priežiūra, atsakovai ir jų atstovės, vardan savo karjeros ir geros reputacijos, siekia ieškovo mirties, iki šiol psichologiškai jį traumuoja, sugadindami jo reputaciją ir valstybės vardu atimdami teisę į normalų gyvenimą. Ieškovo teigimu, atsakovai nuo 2021 metų pažeidžia Probacijos įstatymą, Bausmių vykdymo kodeksą, Neįgaliųjų integravimosi visuomenėje įstatymą, Užimtumo įstatymo nuostatas, Asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentą ir savo veiksmais darė ir toliau daro jam turtinę bei neturtinę žalą, įžeidžia jo garbę bei orumą, tyčiojasi iš ieškovo, kaip iš neįgaliojo asmens, atima teisę ne tik gauti pajamas, bet ir mokėti valstybei mokesčius. Ieškovas pažymėjo, kad taikant civilinės teisės imperatyvus, ne ieškovas privalo įrodinėti žalos atsiradimą, o atsakovai privalo nurodyti, dėl kokios priežasties jie nevykdo įstatymų reikalavimų ir ieškovui jau atlikus bausmę, toliau skleidžia tikrovės neatitinkančius duomenis apie jį internete visam pasauliui.
5. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino ieškovas nurodė, kad žalą lemiančios aplinkybės paaiškėjo tik 2021 metais, nepavykus įsidarbinti dėl internete esančios informacijos. Anksčiau apie tai ieškovui nebuvo žinoma. Be to, ieškovo nuomone, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2021 metų ir todėl, kad tada buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tik 2021 metais ieškovui tapo žinoma ir apie tai, kad atsakovai apšmeižė jį dienraštyje „Vakarų ekspresas“.
Šalies argumentai
6. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nenurodė jokių veiksmų, kuriuos būtų atlikusi / neatlikusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kaip viešasis juridinis asmuo, todėl ieškinys atsakovės Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atžvilgiu atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
7. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ne atsakovas, o ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, iš kurių jis kildina turtinę ir neturtinę žalą, konkrečius pareigūnų (policijos) veiksmus, kuriais galimai buvo pažeistos ieškovo teisės, konkrečias teisės aktų nuostatas, kurias atsakovas galbūt pažeidė, turi būti išskirtas priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų, pateiktos ieškinio faktinės aplinkybės bei turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Viso to ieškovui nenurodžius, atsakovas negali tinkamai naudotis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) jam suteiktomis teisėmis atskirsti į reikalavimą.
8. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažymėjo, kad jei tarp ieškovo ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato buvo susiklostę teisiniai santykiai, tai jie buvo susiklostę Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatui kaip valstybės atstovui vykdant Policijos įstatyme nurodytus uždavinius. Teisinių santykių tarp ieškovo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaip juridinio asmens nebuvo, todėl ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Ieškovas šiuo atveju kelia ginčą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo, todėl tokio pobūdžio teisiniai santykiai negali būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas taip pat nurodė, kad ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus kildina iš veiksmų (neveikimo), atliktų 2016 m. gruodžio 6 ir 7 dienomis, o aplinkybės, nurodytos teismui pateiktame ieškinyje, esą paaiškėjo 2021 metais, kuomet ieškovas norėjo įsidarbinti Plungės mieste. Tačiau ieškovas dar 2017 metais kreipėsi su skundu į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas paneigti minėtą informaciją. Todėl akivaizdu, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės ieškovui buvo žinomos jau 2017 metais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo teisme gautas 2022 m. balandžio 19 d. bei atsižvelgiant į tai, kad nuo ieškovo tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau kaip penki metai ir trys mėnesiai, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atmestinas šiuo savarankišku pagrindu.
10. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nėra bausmes vykdanti institucija, todėl savo veikloje Bausmių vykdymo kodeksu nesivadovauja. Taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nevykdo ir probacijos (Probacijos įstatymo 5 straipsnis) bei visų kitų (išskyrus asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus) ieškinyje nurodytų teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas savo veiksmais nedarė ir nedaro žalos ieškovui, neįžeidžia jo garbės ir orumo, nesityčioja iš ieškovo neįgalumo ir neatima iš jo teisės gauti pajamas bei mokėti mokesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo S. J. valstybės naudai 3 403 Eur žyminio mokesčio ir 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
12. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas vaizdo įrašas, kuriame rodomas nufilmuotas ieškovas, ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato komentaras apie tai, kad „(duomenys neskelbtini).“
13. Teismas taip pat nustatė, kad, internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“ su savo esme analogiška informacija apie ieškovo atžvilgiu vykdytą ikiteisminį tyrimą.
Dėl ieškinio senaties termino
14. Vertindamas ieškovo teiginius, jog apie savo teisių pažeidimą paskleidžiant informaciją apie jį viešai jis sužinojo tik 2021 metais, teismas pažymėjo, kad jokių objektyvių įrodymų apie sužinojimo laiką ir aplinkybes ieškovas į bylą nepateikė. Teismo vertinimu, šie ieškovo argumentai laikytini išskirtinai deklaratyviais ir neįrodytais, juolab kad į bylą pateikti ir tai paneigiantys įrodymai. Ieškovas jau savo pirminiame ieškinyje nurodė, kad dar 2017 metais jis skundu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatą, nurodydamas, kad baudžiamojoje byloje jam jokie įtarimai kyšių davimu nepareikšti, nebuvo tuo net įtariamas ir prašė šią informaciją paneigti. Tokiu būdu ieškovas patvirtino ne tik faktą, jog 2017 metais jam buvo žinoma apie ginčo informacijos paskleidimą, bet ir tokios informacijos turinys.
15. Teismo vertinimu, nors ir netiesiogiai, bet kad ieškovas apie viešai patalpintą informaciją žinojo žymiai anksčiau, nei 2021 metais, įrodo ir į bylą pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis Nr. 1-94-906/2018, kuriame yra nurodyta, kad nukentėję asmenys apie ieškovui iškeltą baudžiamąją bylą sužinojo iš žiniasklaidos. Taigi, akivaizdu, kad baudžiamosios bylos medžiagoje, su kuria ieškovas buvo supažindintas, buvo duomenys, jog informacija apie ieškovo nusikalstamas veikas buvo paskelbta viešai (žiniasklaidoje).
16. Teismas sprendė, kad ieškovas, būdamas teisininku, suprato (turėjo suprasti) apie savo galimą teisių pažeidimą, turėjo realią galimybę su apie jį viešai paskelbta informacija susipažinti, ir, laikydamas, kad informacijos paskleidimas pažeidžia jo teises, laiku imtis teisinių priemonių savo teisėms apginti. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tik 2022 m. balandžio 19 d. ieškovas akivaizdžiai praleido trejų metų ieškinio senaties terminą.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų
17. Teismas pripažino, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų turtinei žalai negautų pajamų forma pagrįsti. Ieškovas nurodo negalintis susirasti darbo pagal specialybę (teisininkas), tačiau šiam argumentui pagrįsti įrodymų nepateikė. Ieškovas taip pat neįrodė, kad tokia situacija tęsis iki pat 2043 metų. Ieškovo teiginys, kad dėl paviešintos informacijos jis ir ateityje negalės susirasti darbo, vertintinas kaip išskirtinai deklaratyvus. Ieškovas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė ir savo argumento, kad Užimtumo tarnyba jam buvo pasiūliusi darbą, tačiau potencialus darbdavys atsisakė jį įdarbinti dėl internete paviešintos informacijos apie ieškovo atžvilgiu vykdytą ikiteisminį tyrimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas neįrodė ir priežastinio ryšio tarp negaunamų (ir ateityje negausiamų) pajamų bei paviešintos informacijos. Ieškovas pats nurodė, kad fizinio ar kito darbo ne pagal profesiją jis dirbti negali dėl neįgalumo, o ne dėl informacijos išviešinimo. Vertindamas priežastinį ryšį tarp žalos (negaunamų pajamų) ir viešos informacijos, teismas padarė pagrįstą prielaidą, kad susirasti teisininko darbą ieškovui gali trukdyti ne informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, o teistumo faktas.
18. Teismo vertinimu, tikėtina, kad ieškovas dėl neigiamos informacijos apie jį prieinamumo gali patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau ieškovas neįrodė, kad taip yra dėl atsakovų (juridinių asmenų) veiksmų, o ne dėl jo paties atliktų nusikalstamų veikų.
19. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovai, paskelbdami, ieškovo vertinimu, „žinomai melagingą“ informaciją apie jį žiniasklaidoje, pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, Policijos įstatymą, Bausmių vykdymo kodekso nuostatas ir Probacijos įstatymą, konkrečių nurodytų teisės aktų nuostatų nenurodė.
20. Pasisakydamas dėl ieškovo teiginių, kad atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio nuostatas, kadangi buvo paskleista melaginga informacija apie kyšio davimą, nors kyšio davimu jis nebuvo kaltinamas, teismas pripažino, jog ieškovas neįrodė, kad paskelbta informacija neatitiktų tikrovės. Iš į bylą pateikto nuosprendžio matyti, kad nukentėję asmenys (pvz. R. V., L. Š. ir kt.) yra nurodę, jog ieškovas ėmė iš jų pinigus, deklaruodamas tikslą „perduoti teisėjui“, „sumokėti 3 teisėjams“ (nuosprendžio 54 lapas), „prašė jos (nuketėjusioji L. Š.) 3 000 – 5 000 Eur, nurodydamas, kad jų reikia prokurorams“ (nuosprendžio 57 lapas). Teismas atkreipė dėmesį, kad nei straipsnyje, nei kanale Youtube nebuvo paskelbta informacija apie konkrečius ieškovui pareikštus įtarimus. Iš informacijos turinio akivaizdu, kad joje atspindėti nukentėjusių asmenų pateikti duomenys.
21. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė ir atsakovų (juridinių asmenų) neteisėtų veiksmų, kurie galėtų lemti civilinės atsakomybės taikymą jų atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
22. Ieškovas S. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, kad ieškovas apie žiniasklaidoje paskelbtą informaciją sužinojo 2017 ir 2018 metais iš savo atstovės advokatės G. K., kai buvo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato areštinėje. Kokio turinio buvo informacija ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi sulaikymo vietoje korespondencija ieškovui nebuvo teikiama.
22.2. Ieškovas 2019 metais kreipėsi į atsakovus, prašydamas pateikti informaciją, kuri buvo apie jį paskleista. Atsakovai raštu, kuris buvo pateiktas ir teismui, atsakė, kad jokios informacijos apie ieškovą neteikė. Nors teismas patvirtino, kad šį raštą gavo, tačiau sprendime nebuvo patvirtintas akivaizdus atsakovų melas.
22.3. Kai ieškovas sužinojo, kad informacija apie jį buvo paskleista, jis kreipėsi į prokuratūrą, kuri oficialiai patvirtino, jog joks senaties terminas nėra praleistas, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nurodė kreiptis į teismą su ieškiniu. Tai patvirtina, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
22.4. Teismas, rodydamas šališkumą ir palankumą atsakovams, klaidingai nurodė, kad ieškovas apie paskleistą informaciją sužinojo, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga. Ieškovui su baudžiamosios bylos medžiaga buvo leista susipažinti tik pateikus daug skundų Nacionalinei teismų administracijai ir Teisėjų tarybai. Susipažinimas buvo vykdomas dalimis ir ne su visa bylos medžiaga.
22.5. Atsakovai pateikė raštą, kuriame pripažino, kad jų veiksmai gali būti neteisėti, tačiau jokio tyrimo, susijusio su jų atsakomybe, jie nevykdys, tačiau teismas tai traktavo kaip jokio pažeidimo nebuvimą, įteisindamas oficialų ieškovo šmeižimą.
22.6. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti Asmens duomenų apsaugos įstatymo ir Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento nuostatas bei šių teisės aktų taikymo vengimą.
22.7. Teismas neteisingai vertino, kad ieškovas negali susirasti darbo dėl teistumo. Tai nelogiškas ir žinomai neteisingas išvedžiojimas.
22.8. Teismas visiškai nevertino ieškovo patirtos neturtinės žalos, taip pat nevertino Probacijos įstatymo bei kitų įstatymų, susijusių su neįgalių asmenų integravimu visuomenėje reikalavimų.
22.9. Atsakovai byloje nepaaiškino, kokiu tikslu informacija skleidžiama iki šiol, nors aplinkybės, dėl kurių ji galėjo būti naudojama, išnyko 2018 metais.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
Motyvuojamoji dalis
23.1. Ieškovas dėl jam nepalankaus teismo sprendimo atsakingu iš esmės įvardina civilinę bylą nagrinėjusį teismą ir nenurodo jokių naujų bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių ieškovo ieškinys turėjo būti patenkintas.
23.2. Teismas neprivalėjo pasisakyti dėl neturtinės žalos. Ieškovui neįrodžius (ir teismui nenustačius), kad pareigūnai jo atžvilgiu vykdė neteisėtus veiksmus, aptarti visas viešosios atsakomybės kilimo sąlygas (žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos) nėra prasmės, nes nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų valstybei pagal CK 6.272 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
23.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų.
23.4. Nors ieškovas apeliaciniame skunde prašo civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jo prašymas yra deklaratyvus ir visiškai nemotyvuotas, todėl neturėtų būti tenkintas.
24. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
24.1. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2021 m. gruodžio 23 d. nutarime nėra nurodyta apie ieškinio senaties terminą ir ieškovui nėra siūloma kreiptis į teismą su ieškiniu.
24.2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad apie tariamą savo teisių pažeidimą sužino tik 2021 metais. Tokią savo įvykių interpretaciją ieškovas pateikė tik po to, kai gavo atsakovų atsiliepimus į ieškinį, kuriuose prašoma taikyti ieškinio senatį.
24.3. Ieškovas skunde teigia, kad atsakovai pripažino savo veiksmų neteisėtumą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia.
24.4. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo institucija ir prokuroras, turėdami duomenų, kad ieškovas, net ir vykstant jo atžvilgiu pradėtam ikiteisminiam tyrimui, toliau tęsė nusikalstamas veikas, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo informuoti visuomenę apie jo vykdomas nusikalstamas veikas.
24.5. Susipažinus su ieškovo nurodytos informacijos turiniu, matyti, kad joje buvo informuojama ne apie ieškovui pareikštus įtarimus, o apie galimą svetimų pinigų užvaldymo apgaule būdą. Būtent už šias įvykdytas sukčiavimo veikas ieškovas ir buvo nuteistas.
24.6. Aplinkybė, kad ieškovas savaip interpretuoja ieškinio senaties taikymo bei žalos jam padarymo aplinkybes, nepateikdamas jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nesuponuoja teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
26. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant panaikinti bet kokias teismo šališkumo abejones bei pirmosios instancijos teismo parodytą palankumą atsakovams.
27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje dalyvavo apeliantas, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Vien deklaratyvūs apelianto teiginiai apie teismo šališkumą ir parodytą palankumą atsakovams, nesant byloje jokių objektyvių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškinio senaties termino (ne)praleidimo
29. Pagal CK 1.124 straipsnio 1 dalį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti. Pažymėtina, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.125 straipsnio 9 dalis, kurią taikė pirmosios instancijos teismas, nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties termino pradžią, yra įtvirtintos CK 1.127 straipsnyje. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
30. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus, konstatavęs, kad ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Teismas nustatė, kad apie savo teisių pažeidimą paskleidžiant informaciją ieškovas žinojo jau 2017 metais, todėl trijų metų ieškinio senaties terminas reikalauti turtinės ir neturtinės žalos yra praleistas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas laikosi pozicijos, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, ir įrodymų ir / arba argumentų, kurie sudarytų pagrindą teismui spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, į bylą neteikė.
31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas pats patvirtino ne tik faktą, jog 2017 metais jam buvo žinoma apie ginčo informacijos paskleidimą, bet ir tokios informacijos turinys. Bylos duomenys patvirtina, kad jau savo pirminiame ieškinyje apeliantas nurodė, kad dar 2017 metais jis skundu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydamas, kad baudžiamojoje byloje jam jokie įtarimai kyšių davimu nepareikšti, nebuvo tuo net įtariamas ir prašė šią informaciją paneigti. Nors, apelianto teigimu, jis nurodytu laiku buvo uždarytas į areštinę ir konkretaus paskleistos informacijos turinio nežinojo, tačiau pats apeliantas pradiniame ieškinyje išdėstė, kokia informacija buvo paskleista ir nurodė, kad būtent dėl tokios informacijos pateikė skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieškinio senaties terminas neturėtų būtų skaičiuojamas nuo 2017 metų.
32. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad nors ir netiesiogiai, bet kad apeliantas apie viešai patalpintą informaciją žinojo žymiai anksčiau, nei 2021 metais, įrodo ir į bylą pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis Nr. 1-94-906/2018, kuriame yra nurodyta, kad nukentėję asmenys apie apeliantui iškeltą baudžiamąją bylą sužinojo iš žiniasklaidos (pvz. nuosprendžio 23 lape nukentėjusiosios Z. R. 2016 m. gruodžio 16 d, pareiškimas, nuosprendžio 26 lape S. V. 2017 m. sausio 23 d. pareiškimas, nuosprendžio 31 lape nukentėjusiojo R. L. 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškimas ir kt.). Taigi, akivaizdu, kad baudžiamosios bylos medžiagoje, su kuria apeliantas buvo supažindintas, buvo duomenys, jog informacija apie apelianto nusikalstamas veikas buvo paskelbta viešai (žiniasklaidoje). Nors apeliantas nurodo, kad jis negalėjo susipažinti su visa minėtos baudžiamosios bylos medžiaga, teikė skundus, tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, todėl spręsti, jog apeliantui baudžiamosios bylos, kuri buvo nagrinėjama jam dalyvaujant, medžiaga nebuvo žinoma, nėra pagrindo.
33. Nors apeliantas taip pat akcentuoja, kad 2019 metais kreipėsi į atsakovus, prašydamas pateikti informaciją, kuri buvo apie jį paskleista, tačiau šis kreipimasis niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad apie informacijos paskleidimą apeliantui buvo žinoma jau 2017 metais. Tai, kad apeliantas ne kartą kreipėsi į atsakovus, nereiškia, jog informacijos sužinojimas turi būti siejamas su vėlesnio kreipimosi pateikimo data. Byloje šiuo atveju nustatyta, kad apeliantas jau 2017 metais teikė skundą dėl informacijos paneigimo, todėl kito skundo ar kreipimosi pateikimas nepaneigia aplinkybių, kad atitinkama informacija jam buvo žinoma nuo 2017 metų.
34. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad jis, sužinojęs apie informacijos paskleidimą, kreipėsi į prokuratūrą, kuri oficialiai patvirtino, jog joks senaties terminas nėra praleistas, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nurodė kreiptis į teismą su ieškiniu. Tai, pasak apelianto, patvirtina, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2021 m. gruodžio 23 d. nutarime nėra nurodyta apie ieškinio senaties terminą ir ieškovui nėra siūloma kreiptis į teismą su ieškiniu. Apelianto nurodytas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimo interpretavimas nesudaro pagrindo nagrinėjamojoje byloje kitaip skaičiuoti ir taikyti ieškinio senaties termino.
35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), kurio neprašė atnaujinti, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės
36. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis.
37. Deliktinei, kaip ir sutartinei atsakomybei, taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
38. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 7 d. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas vaizdo įrašas, kuriame rodomas nufilmuotas apeliantas, ir po juo yra nurodytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komentaras apie apelianto sulaikymą, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Be to, internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 7 d. patalpintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“ su savo esme analogiška informacija apie apelianto atžvilgiu vykdytą ikiteisminį tyrimą.
39. Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėjo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (informacijos apie jį paviešinimo) jis patyrė 195 314 Eur turtinę žalą, kurią sudaro jo nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2043 metais sueisiančio pensinio amžiaus (už 21 metus ir 5 mėnesius) negautos pajamos (minimali mėnesinė alga), ir 15 000 Eur neturtinę žalą, kurią sudaro dėl informacijos išviešinimo patirta psichologinė trauma ir sugadinta reputacija, emocinis stresas, dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai.
40. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad remiantis šios teises normos nuostatomis galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužes 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008). Taigi, dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam butų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai – pajamos, kurias jis butų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtu veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
41. Įvertinęs apelianto argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nei turtinės žalos fakto, nei, juolab jos dydžio apeliantas byloje neįrodė. Vertindamas priežastinį ryšį tarp žalos (negaunamų pajamų) ir viešos informacijos, teismas padarė prielaidą, kad susirasti teisininko darbą apeliantui gali trukdyti ne informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, o teistumo faktas. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad teismo argumentas, jog jis negali susirasti darbo dėl teistumo yra nelogiškas ir žinomai neteisingas išvedžiojimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtą vertinimą pirmosios instancijos teismas laikė tik kaip prielaidą, kurią padarė įvertinęs visumą bylos aplinkybių. Apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad darbo jis neranda ir negalės susirasti ateityje dėl paviešintos informacijos apie jį, taip pat jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad Užimtumo tarnyba jam buvo pasiūliusi darbą, tačiau potencialus darbdavys atsisakė jį įdarbinti dėl internete paviešintos informacijos apie jo atžvilgiu vykdytą ikiteisminį tyrimą. Todėl spręsti, kad apelianto galimybėms susirasti darbą turi įtakos būtent paviešinta informacija apie apeliantą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, bet ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika). Taigi, šiuo atveju apeliantas, teigdamas, kad dėl atsakovų paviešintos informacijos jis patyrė žalą, turėjo pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus.
43. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl apelianto įrodinėjamos neturtinės žalos. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad apeliantas jokiais objektyviais duomenimis neįrodė savo teiginių, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų su juo atsisako bendrauti sūnus, paliko sugyventinė, jis prarado teisę integruotis visuomenėje. Šiuo atveju apeliantas tiek patirtą turtinę, tiek ir neturtinę žalą iš esmės grindė tik deklaratyviais teiginiais apie tai, kad jis negali ir ateityje negalės susirasti darbo bei patiriamus išgyvenimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė į bylą absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo patirtos žalos dydį ir faktą.
44. Sutiktina su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad apeliantas byloje neįrodė ir atsakovų (juridinių asmenų) neteisėtų veiksmų, kurie galėtų lemti civilinės atsakomybės taikymą jų atžvilgiu. Apeliantas byloje įrodinėjo, kad buvo paskleista melaginga informacija, nes kyšio davimu jis nebuvo kaltinamas. Apelianto teigimu, atsakovai byloje nepaaiškino, kokiu tikslu informacija skleidžiama iki šiol, nors aplinkybės, dėl kurių ji galėjo būti naudojama, išnyko 2018 metais. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nėra pareiškęs reikalavimo dėl jo nurodomos atsakovų paskleistos informacijos paneigimo ir / arba panaikinimo. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad paskelbta informacija neatitiktų tikrovės. Susipažinus su nurodytos informacijos turiniu, matyti, kad joje buvo informuojama ne apie apeliantui pareikštus konkrečius įtarimus / kaltinimus, o apie tai, kad į policijos komisariatą kreipėsi nukentėję asmenys, pranešdami apie jų atžvilgiu įvykdytas nusikalstamas veikas, kad yra atliktas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota teismui. Kaip pagrįstai pažymi atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, būtent už šias įvykdytas sukčiavimo veikas ieškovas ir buvo nuteistas. Todėl teigti, kad paviešindami minėtą informaciją atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, nėra jokio pagrindo.
45. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir dėl apelianto argumentų, kad atsakovai pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, Policijos įstatymą, Bausmių vykdymo kodekso nuostatas ir Probacijos įstatymą, kitų įstatymų, susijusių su neįgalių asmenų integravimu visuomenėje reikalavimus. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nenurodė jokių konkrečių šių teisės aktų nuostatų, kurias atsakovai, jo teigimu, pažeidė. Vien deklaratyvūs apelianto teiginiai, paremti jo pačio subjektyviu situacijos suvokimu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti kokius nors atsakovų neteisėtus veiksmus.
46. Taigi, darytina išvada, kad apeliantui neįrodžius atsakovų civilinės atsakomybės taikymui būtinųjų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą atlyginti žalą.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Apeliantui Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi 3 403 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) apeliacinėje instancijoje priėmimo. Apeliacinio skundo netenkinus, iš apelianto valstybės naudai priteisiamas 3 403 Eur žyminis mokestis (CPK 84 ir 96 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 3 403 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus tris eurus) žyminio mokesčio.