- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- 1S-22-634/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00123-2008-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pareiškėjas
- E. Ž.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, o E. Ž. buvo kaltinama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
E. Ž. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 7 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d., Vilniaus miesto ir Šalčininkų rajono savivaldybėse, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdama bendrininkų grupėje su A. M., veikdama išankstine tiesiogine tyčia ir siekdama vieningo nusikalstamo sumanymo pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo pašalpų mokėjime, savo ir A. M. naudai įgyti svetimą turtą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF) biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei pasikėsino apgaule savo ir A. M. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – 50 542,80 Lt (14 638,21 Eur) Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančių lėšų – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, t. y. ji, žinodama, kad yra nėščia, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą – Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su A. M., kad šis už nenustatyto dydžio atlygį fiktyviai ją įdarbins į realiai jokios veiklos neatliekančią UAB „E. k.“ (ankstesnis pavadinimas UAB „M.“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas adresas: (duomenys neskelbtini), tačiau ji – E. Ž. realiai UAB „E. k.“ darbo funkcijų neatliks bei darbo užmokesčio negaus, ir pateikė A. M. savo asmens duomenis, nurodydama juos įrašyti į pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir pranešimus apie UAB „E. k.“ apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius bei tokiu būdu melagingai nurodyti, kad ji priimta į darbą UAB „E. k.“, kur ji atliko darbo funkcijas bei gavo darbo užmokestį.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimu laikinai apribojus E. Ž. nuosavybes teises į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, minėtų pašalpų mokėjimas E. Ž. buvo sustabdytas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi E. Ž. laikinai apribotos nuosavybės teisės į gaunamas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, galimam civiliniam ieškiniui ar turto konfiskavimui užtikrinti bei nuspręsta taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikui.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, E. Ž. atžvilgiu nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Šalies argumentai
E. Ž. pateikė prašymą Kauno apylinkės teismui išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi E. Ž. prašymas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi jai laikinai apribotos nuosavybės teisės į gaunamas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, netenkintas.
Pareiškėja E. Ž. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį. Skunde nurodė, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma ne proceso dalyviui, todėl teismo nutartis yra pažeidžianti baudžiamojo proceso teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos E. Ž. skundas atmetamas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Iš šios teisės normos seka, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas.
Įvertinus teismui pateiktą bylos medžiagą, pareiškėjos skundo argumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, darytina išvada, kad minėta Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta – teismas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams ir nepažeidžiant proporcingumo principo, netenkino E. Ž. prašymo ir nepanaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi jai taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo, t. y. laikinai apribotos nuosavybės teisės į gaunamas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas.
Kaip matyti iš bylos duomenų Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į gaunamas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, buvo taikytas siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ar turto konfiskavimą. Esant pagrįstam manymui, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu, įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę ne tik proceso dalyviams.
Taigi, nors nagrinėjamu atveju E. Ž. nėra kaltinamoji (suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai baudžiamasis procesas nutrauktas), tačiau nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad pareiškėja E. Ž. yra fizinis asmuo, kuris turi nusikalstamu būdu įgytą ar gautą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla A. M. atžvilgiu nėra išnagrinėta, žala VSDFV neatlyginta, apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai nepanaikino laikino nuosavybės teisių apribojimo taikomo E. Ž.
Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas yra priimamas siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų – nagrinėjamu atveju siekiama užtikrinti galimą civilinį ieškinį ar turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į kaltinamajam A. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, bylos sudėtingumą ir apimtį, darytina išvada, kad šiuo metu E. Ž. taikytina procesinės prievartos priemonė nepažeidžia proporcingumo principo. Netaikant šios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas civilinio ieškinio ar turto konfiskavimo įvykdymas, o šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis.
Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos E. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.