Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuotieji šios bylos asmenys: J. L., A. S. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismas nustatė, jog I. S. mirė 2015 m. vasario 6 d. (b. l. 3). Pareiškėjas yra palikėjos sūnus (b. l. 14). Testamentų registre nėra duomenų apie įregistruotus I. S. sudarytus testamentus ar palikimo priėmimo faktus (b. l. 10).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas po palikėjos mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Perėmė palikėjos kilnojamą turtą, juo naudojosi ir rūpinosi. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po palikėjos mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo naudojosi ir rūpinosi, ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kiti suinteresuotieji asmenys (pareiškėjo tėvas ir palikėjos motina) neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos I. S. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2015 m. vasario 6 d. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo patvirtintą kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Lvovo g. 25, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.