- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- T-934-753/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00871-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo P. P. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 3 d. priimtu nutarimu Nr. 93-196 nutarta taikyti nuteistajam P. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 8 mėn. 3 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. kovo 29 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką vertinimo rezultatas yra 49 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 57 balų. Šiuo metu P. P. elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį vieną kartą skatintas, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą. Nuteistasis siekia prasmingo užimtumo – pataisos namuose įgijo staliaus, baldžiaus ir kompiuterio operatoriaus specialybes, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. P. P. kaltę pripažįsta. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
P. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą galutine 9 m. laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2009 m. gruodžio 2 d., pabaiga – 2018 m. gruodžio 2 d. Nuteistasis faktiškai atliko 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis P. P. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad, išėjęs į laisvę, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi, įgijo tris specialybes, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, devynis kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad P. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei raminamųjų, tarpusavio konflikto metu pastūmė savo motiną, po to sudavė jai smūgius į krūtinę ir galvą, dėl ko ji ligoninėje mirė), padarymą, ir, nors ši aplinkybė nėra vertinama kaip esminė, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau ji apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinama kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atkreiptinas dėmesys, kad P. P. ir anksčiau buvo teistas už chuliganizmą, taip pat jam buvo pareikšti kaltinimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau ikiteisminiai tyrimai nutraukti.
Pažymėtina ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis septynis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimus, už ką jam visus kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, paskutinį kartą – 2016 m. spalio 19 d. Net tris kartus P. P. baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, vieną kartą – už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis. Ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nesilaikymas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, kad, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir kas leidžia pagrįstai abejoti dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu šiuo metu taikymo.
Be to, pataisos įstaigoje P. P. nedirbo, iniciatyvos įsidarbinti nerodė, atvykęs į laisvės atėmimo vietą pirminės apklausos metu teigė, kad dirbti įstaigoje nenori, darbinių pajamų nesistengia įgyti, nors teismo sprendimu jam yra priteistas civilinis ieškinys. Nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 25 balai, taigi keisti elgesį dar tikrai galima. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog kriminogeniniais veiksniais, didinančiais nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, vis tik išlieka: informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau yra teistas); lėšų tvarkymas ir pajamos (teismo sprendimu yra priteistas civilinis ieškinys); gyvenimo stilius ir draugai (remiantis ankstesniais pažeidimais nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką), kas taip pat charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir yra vertinama sprendžiant, ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nuolat pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (nusikaltimą įvykdė apsvaigęs, pataisos įstaigoje taip pat ne kartą buvo baustas už apsvaigimą); mano, kad sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir atsispirti kompanionų spaudimui.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 93-196.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 93-196 taikyti nuteistajam P. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.