- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- eI-1257-279/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00353-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Arnas Uleckas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba, ir atsakovė) 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, ji ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu Savivaldybės taryba paskyrė pareiškėjai – (duomenys neskelbtini), tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad pareiškėja Savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje „ Kontrolės ir audito tarnyba“ skelbė ne visą privalomą informaciją arba skelbė neaktualią ir teisiškai nebegaliojančią informaciją, t. y. interneto svetainėje buvo skelbiami nebegaliojantys Kontrolės ir audito tarnybos ( toliau - ir Tarnyba) nuostatai, kiti Tarnybos veiklą reglamentuojantys dokumentai, nebuvo skelbiamas Tarnybos vadovo gyvenimo aprašymas, jo atliekamos funkcijos ir specialieji reikalavimai keliami pareigybei, nebuvo skelbiamas 2017 metų pasibaigusių metų finansinių ataskaitų rinkinys bei finansinės ataskaitos už 2018 m. I ir II ketvirčius, nebuvo skelbiama informacija apie Tarnybos numatomus, vykdomus ar įvykdytus viešuosius pirkimus ir kita su Tarnybos viešaisiais pirkimais susijusi informacija, nebuvo laiku patvirtintas ir paskelbtas Tarnybos veiklos planas. Pareiškėja nubausta ir už tai, kad nesutvarkė Tarnybos dokumentacijos saugojimui archyve. Pareiškėja mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 patvirtintas Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašas ( toliau- ir Aprašas) reglamentuoja įstaigų internetinių svetainių veiklą. Kontrolės ir audito tarnyba savo internetinės svetainės neturi. (duomenys neskelbtini) savivaldybės svetainė yra sukurta taip, kad joje įstaiga ( toliau- ir Įstaiga) (duomenys neskelbtini) savivaldybė ( toliau- ir Savivaldybė ), o jos struktūroje tarnyba, kaip administracija ir kiti padaliniai. Todėl visi Komisijos išvadoje nurodyti reikalavimai, kuriuos neva pažeidė pareiškėja, taikytini (duomenys neskelbtini) savivaldybei, o ne Kontrolės ir audito tarnybai. Paminėto nutarimo 14 punktas nustato, kad Įstaigos interneto svetainėje skelbiama tik aktuali ir teisiškai galiojanti informacija, ji turi būti atnaujinama pagal keitimosi periodiškumą, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesius. Taigi minėtas teisės aktas nenustato pareigos Kontrolės ir audito tarnybai atskirai paskelbti šios institucijos vadovo gyvenimo aprašymo. Nurodė, jog Kontrolės ir audito tarnybos finansinių ataskaitų rinkiniai už kiekvienus kalendorinius metus ir ketvirčius buvo paskelbti Savivaldybės administracijos finansų ir biudžeto skyriaus, kartu su visų kitų Savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų finansinių ataskaitų rinkiniais. 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinių ataskaitų rinkinys, kaip to reikalauja Aprašo 18 punkto 8 pastraipa bei Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, buvo paskelbti svetainėje (duomenys neskelbtini), skiltyje „Administracinė informacija“. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta nauja Kontrolės ir audito tarnybos nuostatų ( toliau- ir Nuostatai) redakcija, 2018 m. birželio 24 d. Nuostatai buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, o 2018 m. liepos 11 d. paskelbti internetinėje svetainėje. Pareiškėja mano, kad Komisijos išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad privalėjo būti skelbiama informacija apie vykdomus ar įvykdytus viešuosius pirkimus ir kita su Tarnybos viešaisiais pirkimais susijusi informacija. Tarnyba 2016-2017 metais nevykdė tokių viešųjų pirkimų , kuriems reikia skelbti viešųjų pirkimų suvestines. Tarnyba vykdė tik mažos vertės pirkimus, kuriems pasiūlymai ar pirkimo sutartys sudaromos žodžiu, tokių pirkimų suvestinės pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91 patvirtintą Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašą nuo 2017 m. liepos 1 d. neskelbiamos. Komisijos išvadose nurodyta, kad nėra paskelbtas įstaigos viešųjų pirkimų planas. Tačiau pirkimų planas yra vidinis įstaigos dokumentas, o ne viešas. Įstaigoms, vykdančioms mažos vertės viešuosius pirkimus, pagal galiojančius teisės aktus nėra pareigos viešai paskelbti planuojamų pirkimų suvestines. Komisijos išvadoje nurodoma, kad nesilaikant įstatymų vėluojama patvirtinti įstaigos veiklos planą. Tačiau savivaldybės kontrolierius vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punkte bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo 7.3 papunktyje nurodytais reikalavimais, kad Savivaldybės kontrolierius parengia savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano projektą ir tik gavęs Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą, su šio plano projektu supažindina Valstybės kontrolę ir Savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą ir patvirtina ateinančių metų veiklos planą. (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kontrolės komiteto posėdžiai 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesiais nevyko. Pareiškėja ne kartą prašė Kontrolės komiteto pirmininko sušaukti Kontrolės komiteto posėdį, nes būtina svarstyti Kontrolės ir audito tarnybos 2018 metų veiklos plano projektą. Tačiau kontrolės komiteto posėdis buvo sušauktas tik 2017 m. gruodžio 19 d. Posėdžio metu Kontrolės komitetas pritarė Kontrolės ir audito tarnybos 2018 m. veiklos planui ir Savivaldybės kontrolierius tą pačią dieną savo įsakymu patvirtino tarnybos 2018 metų veiklos planą.
Pareiškėja pažymėjo, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie susisiekimo ministerijos 2017 metais atlikęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės svetainės (duomenys neskelbtini) vertinimą ir atitikimą Aprašo reikalavimams, Savivaldybės svetainės atitikimą minėtiems reikalavimams įvertino 100 proc. Kontrolės ir audito tarnybos paskelbti ar nepaskelbti duomenys Savivaldybės svetainėje jokios įtakos ar žalos vertinimui nepadarė.
Pareiškėja nurodė, jog Komisija išvadoje konstatavo, kad Tarnyboje netvarkomi dokumentai perdavimui juos saugoti į archyvą. Savivaldybės kontrolierius dokumentacijos planą ir dokumentų registrų sąrašą kasmet suderina su Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba elektroninio archyvo informacinėje sistemoje. Kontrolės ir audito tarnyboje yra patvirtinti du etatai, antras etatas – kontrolieriaus pavaduotojo pareigybė. Pagal pareigybės aprašymo 12 punktą Kontrolieriaus pavaduotojas Kontrolės ir audito tarnyboje yra atsakingas už archyvo tvarkymą. Pareiškėja pripažįsta, kad nuo 2004 metų nėra sutvarkyti Tarnybos dokumentai archyvo saugojimui, nes Savivaldybės kontrolierius fiziškai nepajėgus atlikti dviejų darbuotojų darbų ir funkcijų, Savivaldybės taryba nepriima sprendimo finansuoti Kontrolės ir audito tarnyboje antrą etatą- kontrolieriaus pavaduotojo.
Teigia, kad Komisija viršijo savo kompetenciją, nustatydama, kad pareiškėja pažeidė Savivaldybių kontrolierių etikos kodekso reikalavimus, nes etikos kodekso reikalavimų pažeidimą gali konstatuoti tik Lietuvos Respublikos savivaldybių kontrolierių asociacijos patvirtinta komisija. Be to Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, padarė visą eilę procedūrinių pažeidimų. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą, nenurodyti konkretūs argumentai, kokie veiksmai vertinami kaip tariamas nusižengimas, nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, todėl iš jo turinio neaišku kokio tarnybinio nusižengimo padarymu yra įtariama pareiškėja. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka konstatuoti faktą , kad asmuo neatliko savo pareigų arba atliko jas netinkamai, būtina nustatyti pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių , bei valstybės tarnautojo kaltę. Sudarant komisiją nebuvo laikytasi nešališkumo ir nepriklausomumo principo. Nurodė, kad Komisijos nare buvo paskirta J. B., kuriai ji reiškė nušalinimą, nes 2017-01-18 , kai J. B. ėjo (duomenys neskelbtini), viršydama savo tarnybinius įgaliojimus ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, suklastojo pareiškėjai išvadą dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau meras nušalinimo netenkino. Komisijos darbe dalyvavo R. T., Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja, kuri turėjo pati nusišalinti, nes tuo metu, ji kaip kontrolierė, vykdė konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio auditą, už kurio sudarymą atsakingas R. T. vadovaujamas skyrius. L. K. negalėjo būti paskirta į Komisiją, kadangi ji nėra valstybės tarnautoja. Komisija pažeidė 20 dienų terminą išvadai pateikti. Tarnybinė nuobauda jai paskirta už veikas, kurios neva padarytos 2015, 2016, 2017 metais, todėl yra suėjęs patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senaties terminas. Nebuvo organizuojami Savivaldybės Komitetų posėdžiai, Kontrolės komiteto pasėdis, kuris yra svarbiausias pasisakant dėl Kontrolės ir audito tarnybos veiklos. Taigi tariami tarnybiniai nusižengimai nepadarė žalos, išvadoje nenurodyta, kokias neigiamas pasekmes sukėlė pareiškėjos veikimas ar neveikimas, nėra pareiškėjos kaltės.
Pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba atsiliepimu ir jos atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2018-07-04 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija V. M. tarnybiniam nusižengimui tirti. Komisija atlikusi galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2018-08-29 parengė Išvadą ( toliau - ir Komisijos išvada) dėl V. M. tarnybinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą skelbiant informaciją Savivaldybės interneto svetainės (duomenys neskelbtini) skiltyje „ Kontrolės ir audito tarnyba“ , t.y. buvo skelbiama ne visa privaloma informacija ( dokumentai) arba skelbiama neaktuali ir teisiškai nebegaliojanti informacija. Nurodė, kad pareiškėja interneto svetainėje skelbė nebegaliojančius Tarnybos nuostatus, neskelbė įstatų ir kitų Tarnybos veiklą reglamentuojančių dokumentų, nebuvo skelbiamas Tarnybos vadovo gyvenimo aprašymas, jo atliekamos funkcijos ir specialieji reikalavimai keliami pareigybei, nebuvo skelbiamas pasibaigusių 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys bei finansinės ataskaitos už 2018 m. I ir II ketvirčius, nebuvo skelbiama informacija apie Tarnybos numatomus ar įvykdytus viešuosius pirkimus ir kita su įstaigos viešaisiais pirkimais susijusi informacija, nebuvo paskelbtas tarnybos veiklos planas. Šiuos pažeidimus pareiškėja pašalino tik pradėjus tarnybinį patikrinimą. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės D. A. 2018-07-19 raštas “ Dėl informacijos pateikimo”, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skiltyje „Kontrolės ir audito tarnyba“ informacija buvo atnaujinta 2018 m. liepos 11-13 dienomis (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolierės V. M. prašymu. Pažymėjo, kad pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą , pareiškėja ne tik inicijavo aktualios ir teisiškai galiojančios informacijos paskelbimą internetinėje svetainėje, tačiau interneto svetainės skilties „Kontrolės ir audito tarnyba“ struktūra buvo pakeista įtraukiant naują skiltį“ Administracinė informacija“, pritaikant svetainę prie Aprašo reikalavimų. Be to Išvadoje dėl V. M. tarnybinio nusižengimo konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą tvarkant Tarnybos dokumentaciją. Atsakovas nurodė, kad Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 7 punktas numato, jog už įstaigos dokumentų valdymo organizavimą ir kontrolę yra atsakingas įstaigos vadovas ar kitas teisės aktų suteiktus įgaliojimus turintis tos įstaigos asmuo. Kadangi šiuo metu Tarnyboje dirba tik vienas darbuotojas, Savivaldybės kontrolierė, kuri yra atsakinga už visos Tarnybos veiklos organizavimą, taigi būtent pareiškėja yra atsakinga už Tarnybos dokumentų valdymo organizavimą ir kontrolę. Šios pareigos V. M. nevykdė, užbaigtos ir ilgai saugomos bylos Tarnyboje nėra sutvarkytos ir perduotos saugojimui archyvui. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja dėl aplaidumo pažeidė Lietuvos Respublikos tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį, 9 dalies 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 26 straipsnį, Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-18 nutarimu Nr. 480, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių , patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-118, 41 ir 58 punktus, (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2018-05-24 sprendimu Nr. TS-144, 6 punktą ir 15.13 bei 22.2 papunkčius, (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009-10-29 sprendimu Nr. TS-267, 7.2,7.3 ir 7.7 papunkčius bei Savivaldybių kontrolierių profesinės etikos kodekso 5.2,5.10,7.1,10.5,11.3, 13.13 papunkčius. Už tarnybinio nusižengimo padarymą skundžiamu 2018 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Visi pareiškėjos padaryti tarnybiniai nusižengimai buvo nurodyti Komisijos išvadoje, kuri laikytina sudėtine Sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dalimi.
Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjos argumentais jog Komisija praleido 20 dienų terminą Išvadai pateikti. Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2018-07-04, Komisija 2018-07-31 tarnybinio nusižengimo tyrimą sustabdė tikslu kreiptis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, pareiškėjai buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2018-08-08 iki 2018-08-28. Pareiškėjos V. M. atostogoms pasibaigus, pirmąją jos darbo dieną po atostogų , t.y. 2018-08-29 Komisija pateikė išvadą. Atsakovas ir jo atstovas, pasisakydamas dėl Komisijos sudėties, paskiriant į ją L. K., nurodė, kad L. K. yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos t.y. subjekto, kuris yra atsakingas už sprendimą priimti Savivaldybės kontrolierių į pareigas, narė bei Kontrolės komiteto, kuris savo veikloje glaudžiai bendradarbiauja su Savivaldybės kontrolieriumi, narė. Todėl jos paskyrimas į Komisiją užtikrina objektyvumo bei nešališkumo principų įgyvendinimą atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą. Jeigu būtų pripažinta, kad formaliai nebuvo laikytasi Nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, toks pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, neturinčių jokios įtakos komisijos išvados priėmimui ir jos turiniui, nes iš 2018-08-29 Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad Išvados projektui buvo pritarta vienbalsiai, bendru sutarimu.
Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjai V. M. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. M. yra valstybės tarnautoja. (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo 1 punkte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolierius yra įstaigos - (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos - vadovas, į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Savivaldybės tarybos sprendimu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Ginčijamu Sprendimu (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 ir 5 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14 punktu ir atsižvelgdama į 2018 m. rugpjūčio 29 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) V. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“, pripažino, kad V. M. padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Pareiškėja ir jo atstovas teismo posėdyje skundą pirmiausia grindžia argumentais, susijusiais su pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, todėl svarbu įvertinti, ar atliekant pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą laikytasi pagrindinių tokią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad paprastai pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti ir tarnybinei nuobaudai skirti yra tarnybinis nusižengimas. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr.: pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010; 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017 ir kt).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės tarnybos įstatymo ( aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. ) 30 straipsnio 7 dalis numato, kad sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas , pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų , ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių ( bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 1d. ) ( toliau- ir Taisyklės) 3 punktas numato, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautojo, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų išaiškinimą, kad, sprendžiant klausimą, ar konkrečiuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais - pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4-678/2004, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-46-1958/2008, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146 -700/2010 ir kt.). Tik nustačius šių elementų visetą, galima konstatuoti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį taikoma tarnybinė atsakomybė. Be to, teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis ir yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame pasisakoma dėl valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo pagal pažeistų teisės aktų normas, jame apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos bei kaltinimo apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-520-2635/2012).
Atsižvelgus į valstybės tarnautojų atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ir suformuotą teisminę praktiką, daroma išvada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių. Tarnybinio nusižengimo tyrimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu (2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-565/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, pagal kurią, įstaigos vadovui sudarant komisiją galimam valstybės tarnautojo nusižengimui tirti, turi būti garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas (2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146 – 80/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero iniciatyva(duomenys neskelbtini) 2018-07-04 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) galimam V. M. tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta penkių asmenų komisija, kurios pirmininku paskirtas S. D.- (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys, Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas, narėmis J. B.- (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja, I. B.- (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus vedėja, R. T.- (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja ir L. K.- (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narė, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoja.
Taisyklių 5 punkte nustatyta, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ar savivaldybės meras sudaro ne mažiau kaip 3 asmenų komisiją šiam nusižengimui tirti ir vieną iš komisijos narių skiria komisijos pirmininku. Šioje komisijoje gali būti skirtingų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų.
Kadangi Kontrolės ir audito tarnybos- vadovas, į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Savivaldybės tarybos sprendimu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, todėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras, vadovaudamasis Taisyklių 5 punkto nuostatomis, pagrįstai sudarė Komisiją pareiškėjos V. M. galimai padarytam nusižengimui tirti.
Pareiškėja, ginčydama Sprendimą, nurodo, jog sudarant Komisiją nebuvo laikytasi nešališkumo ir nepriklausomumo principo, nes komisijos sudėtyje buvo J. B., kuriai ji reiškė nušalinimą, R. T., kuri pati privalėjo nusišalinti, nes tuo metu, ji kaip kontrolierė, vykdė konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio auditą, už kurio sudarymą atsakingas R. T. vadovaujamas skyrius, bei L. K., kuri nėra valstybės tarnautoja.
Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui ( Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais- Komisijai ar jos nariui (-iams). Pareiškėja V. M., pasinaudodama jai suteikta teise, 2018-07-31 pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės merui pareiškimą dėl J. B. nušalinimo. (duomenys neskelbtini) 2018-07-31 V. M. prašymo dėl J. B. nušalinimo netenkino. Šio sprendimo V. M. neskundė. Nustatyta, kad pareiškėja V. M. tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nereiškė nušalinimo R. T., nenurodė objektyvių aplinkybių dėl šios Komisijos narės šališkumo, todėl vien tas faktas, kad R. T. yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja nesudaro pagrindo teigti, kad ji yra šališka.
(duomenys neskelbtini) 2018-07-04 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarydamas Komisiją galimam V. M. tarnybiniam nusižengimui tirti ir įtraukdamas į Komisijos sudėtį L. K., pažeidė Taisyklių 5 punkto reikalavimus, kurie besąlygiškai nustato, kad Komisija gali būti sudaryta tik iš valstybės tarnautojų, todėl konkrečiu atveju, kai Komisijos sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad L. K. negalėjo būti paskirta į Komisiją, kadangi ji nėra valstybės tarnautoja. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. kaip Komisijos narė aktyviai dalyvavo V. M. tarnybinio nusižengimo tyrimo procese. Todėl teismo vertinimu Komisija negali būti pripažinta teisėta, objektyvia ir nešališka, o pats pažeidimas nelaikytinas formaliu ar mažareikšmiu.
Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, komisija per 5 darbo dienas nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (2018 m. vasario 14 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.A-3008-662/2018) yra išaiškinta, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodomas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės, taigi turi būti nurodomos ne tik aplinkybės, bet ir tai, kokio tarnybinio nusižengimo požymių jos turi, kokio konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas
Pareiškėjai apie nusižengimo tyrimo pradžią pranešta ir turima informacija apie nusižengimą pateikta pasirašytinai 2018 m. liepos 9 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pranešimas). Pranešime nurodyta, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu įtariama pareiškėja, taip pat išvardinti galimai pareiškėjos pažeisti teisės aktai. Komisija 2018-07-09 posėdyje įpareigojo Komisijos pirmininką pasirašyti pranešimą. Pareiškėja Komisijai pateikė 2018 m. liepos 16 d. paaiškinimą su pridėtais dokumentais. Taisyklių 11 punktas nustato, kad tarnybinis nusižengimas turi būti ištiriamas ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų.
Komisija V. M. tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero 2018-07-04 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), taigi Taisyklių 11 punkte nustatytas 20 darbo dienų terminas tarnybiniam nusižengimui tirti turėjo baigtis 2018-08-02.
Iš atsakovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad Komisija 2018-07-31, vadovaudamasi Taisyklių 18 punktu tarnybinio nusižengimo tyrimą sustabdė tikslu kreiptis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, susijusios su (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos viešųjų pirkimo inicijavimo ir atlikimo srityje. Pareiškėjos V. M. prašymu, (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero 2018-08-07 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2018-08-08 iki 2018-08-28. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyba 2018-08-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo (duomenys neskelbtini) savivaldybę , jog atlikti korupcijos rizikos analizę Tarybos viešųjų pirkimų srityje nėra tikslinga. Todėl Komisija 2018-08-14 posėdyje nusprendė atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir vadovaujantis Taisyklių 11 punktu pratęsti tyrimo terminą iki pareiškėjos kasmetinių atostogų pabaigos. Pareiškėjos V. M. atostogoms pasibaigus, pirmąją jos darbo dieną po atostogų, t.y. 2018-08-29 Komisija pateikė išvadą.
Teismas, atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, vertina, kad Taisyklėse ( 11 punktas) nustatytas tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas nebuvo pažeistas, o pareiškėjos argumentai, išsakyti dėl praleisto 20 dienų termino išvadai pateikti laikytini nepagrįstais.
Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kt.
Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio, Taisyklių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turi imperatyvią prievolę atlikti išsamų bei objektyvų tyrimą, parengti motyvuotą tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą bei laikytis teisės aktų reikalavimų reglamentuojančių
tarnybinio nusižengimo tyrimo procesą, o tarnybinio nusižengimo išvada yra esminė individualaus administracinio akto dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sudedamoji dalis.
Nustatyta, kad Komisija atlikusi galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2018-08-29 parengė Išvadą dėl V. M. tarnybinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą skelbiant informaciją Savivaldybės interneto svetainės (duomenys neskelbtini) skiltyje „ Kontrolės ir audito tarnyba“ , t.y. buvo skelbiama ne visa privaloma informacija ( dokumentai) arba skelbiama neaktuali ir teisiškai nebegaliojanti informacija. Nurodė, kad pareiškėja interneto svetainėje skelbė nebegaliojančius Tarnybos nuostatus, neskelbė įstatų ir kitų Tarnybos veiklą reglamentuojančių dokumentų, nebuvo skelbiamas Tarnybos vadovo gyvenimo aprašymas, jo atliekamos funkcijos ir specialieji reikalavimai keliami pareigybei, nebuvo skelbiamas pasibaigusių 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys bei finansinės ataskaitos už 2018 m. I ir II ketvirčius, nebuvo skelbiama informacija apie Tarnybos numatomus ar įvykdytus viešuosius pirkimus ir kita su įstaigos viešaisiais pirkimais susijusi informacija, nebuvo paskelbtas tarnybos veiklos planas. Be to Išvadoje dėl V. M. tarnybinio nusižengimo konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą tvarkant Tarnybos dokumentaciją, užbaigtos ir ilgai saugomos bylos Tarnyboje nėra sutvarkytos ir perduotos saugojimui archyvui. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja dėl aplaidumo pažeidė Lietuvos Respublikos tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį, 9 dalies 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 26 straipsnį, Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-18 nutarimu Nr. 480, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių , patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-118, 41 ir 58 punktus, (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2018 -05-24 sprendimu Nr. TS-144, 6 punktą ir 15.13 bei 22.2 papunkčius, (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo , patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2009-10-29 sprendimu Nr. TS-267, 7.2,7.3 ir 7.7 papunkčius bei Savivaldybių kontrolierių profesinės etikos kodekso 5.2,5.10,7.1,10.5,11.3, 13.13 papunkčius.
Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, remiantis išvardintomis teisės normomis ir atsižvelgus į teisminėje praktikoje suformuotą jų aiškinimą, daroma išvada, kad dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų, sudarant Komisiją, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neteisėtas. Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 5 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl tarnybinio nusižengimo“ skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą nėra pagrįstas, todėl naikinamas kaip neteisėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, nustatęs, kad atliekant V. M. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo pažeistos teisės aktų nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, nespręs dėl neteisėtos Komisijos parengtos tyrimo išvadoje suformuluotų teiginių apie pareiškėjos įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, bei jo kvalifikavimą.
Pareiškėja V. M. prašė atlyginti jos turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodytoms 200,00 Eur dydžio išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė ją atstovavusio advokato išrašytą 2019 m. rugsėjo 19 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai turėtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Patenkinus skundą, t. y. sprendimą priėmus pareiškėjos naudai, V. M. turi teisę gauti iš kitos šalies savo atstovavimo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.2; 8.19 punktais, atsižvelgus į Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis apie vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžius bei įvertinus pareiškėjos sumokėto atlyginimo už advokato suteiktas paslaugas sumą, daroma išvada, kad pareiškėjos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti aukščiau nurodytų rekomendacijų neviršija. Dėl nurodytų motyvų V. M. prašymas priteisti turėtas atstovavimo išlaidas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos V. M. skundą tenkinti.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl tarnybinio nusižengimo“.
Priteisti V. M. iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 euro centų) turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.