Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-13 · Civilinė byla Nr. e2S-904-601/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
e2S-904-601/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03190-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
D. J., L. J.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracija, viešoji įstaiga K
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-904-601/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03190-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-7800-475/2021 pagal ieškovų D. J. ir L. J. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismo sprendimu, tretieji asmenys – Kauno miesto savivaldybės administracija, viešoji įstaiga K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. J. ir L. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami nustatyti tarp žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčių naudojimosi nurodytu žemės sklypu tvarką taip, kaip yra nustatyta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Surveta“ 2019 m. birželio 19 d. parengtame siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane M:1000, t. y. ieškovų D. J. ir L. J. individualiam naudojimui priskirti žemės sklypo dalis, pažymėtas simboliais „B1 / 3849 kv. m“ ir „B2 / 326 kv. m“, o atsakovės Lietuvos Respublikos individualiam naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą simboliu „A / 10235 kv. m“.

2. Ieškovai reikalavimų įvykdymui užtikrinti Kauno apylinkės teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano rengimo procedūrą (TPD Nr. K-VT-19-19-384).

3. Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 835/2882 dalis (arba 4175 kv. m.) 1,4410 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusios 2047/2882 dalys žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o 2016 m. gegužės 23 d. Panaudos sutarties Nr. 8SUN-39-(14.8.53.) pagrindu šia dalimi naudojasi Viešoji įstaiga K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė. Kauno savivaldybės įmonė „Kauno planas“ informavo ieškovus apie parengtą žemės sklypo detaliojo plano keitimą. Nurodyto plano rengimas iš esmės jau yra baigiamajame etape, kas reiškia tai, jog žemės sklypo detalusis planas greitai turi būti patvirtintas. Žemės sklypo detaliajame plane yra nustatyta žemės sklypo dalis, kuri yra priskirtina naudotis ieškovams ir žemės sklypo dalis, kuri yra priskirtina naudotis Lietuvos Respublikai. Tačiau ieškovai ieškiniu siekia priskirti sau naudotis kitą žemės sklypo dalį nei nurodyta minėtame detaliajame plane. Esant aptartai situacijai, ieškovų nuomone, yra būtina laikinai, t. y. tol, kol bus išspręstas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas, sustabdyti žemės sklypo detaliojo planavimo procesą, kadangi, šio proceso nesustabdžius, bet vykstant šiuo ieškiniu inicijuotos bylos procesui, žemės sklypo detalusis planas (o kartu ir jame nustatytos ieškovams bei Lietuvos Respublikai naudotis priskirtinos žemės sklypo dalys) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus galiausiai bus patvirtintas. Tai reiškia, kad būsimas galbūt ieškovams palankus teismo sprendimas negalės būti realiai įgyvendinamas, kadangi teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka prieštaraus žemės sklypo detaliojo plano sprendiniams, arba, geriausiu atveju, ieškovams, siekiantiems naudotis plane pažymėta žemės sklypo dalimi, dar reikės inicijuoti papildomą teisminį procesą, kuriame reikės nuginčyti administracinį sprendimą, patvirtinusį žemės sklypo detalųjį planą. Bet kokiu atveju – nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir laikinai nesustabdžius žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūros, būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas neišvengiamai bei neabejotinai bus apsunkintas. Juolab, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nesukeltų absoliučiai jokių neigiamų pasekmių, o tik išlaikytų status quo situaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi atmetė ieškovų D. J. ir L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Teismas nurodė, kad laikinąsias apsaugos priemones galima taikyti tik egzistuojant dviem sąlygoms, t. y. esant tikėtinam ieškinio pagrįstumui ir realiai grėsmei būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Anot teismo, nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, jog galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – laikoma nustatyta. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovai neįrodė kitos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kas užkerta kelią laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

6. Teismas pažymėjo, kad detaliojo plano sprendiniai gali būti tikslinami, keičiami ir pagal ieškovų motyvuotus pasiūlymus. Tuo tarpu atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius ar teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūras gali apskųsti valstybinę planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Juolab, kad net ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus žemės sklypo detalųjį planą, ieškovai, nesutikdami su detaliajame plane nurodytais sprendiniais, galės Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą skųsti teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atsakovai D. J. ir L. J. atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7800-475/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, t. y. sustabdyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano rengimo procedūrą (TPD Nr. K-VT-19-19-384). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodydamas, kad, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti papildomi ginčai, bet nepripažindamas, kad naujų ginčų, įskaitant teisminių, kilimo tikimybė yra pagrindas pripažinti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, grubiai nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos aiškinimo bei taikymo taisyklių;

1.2. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovai ne tik nesutinka su žemės sklypo detaliojo plano pagrindu jiems priskirta žemės sklypo teritorija, bet apskritai nesutinka, kad žemės sklypo detaliojo plano rengėjas ir / ar organizatorius turi teisę vienašališkai nustatyti, kuri gi žemės sklypo dalis yra priskirtina ieškovams, o kuri – Lietuvos Respublikai. Anot apeliantų, konkrečią kiekvieno bendraturčio naudotiną žemės sklypo dalį gali nustatyti tik bendraturčiai savo tarpusavio sutarimu, o tarp bendraturčių šiuo klausimu esant nesutarimui – teismas, pagal bet kurio iš bendraturčių pareikštą ieškinį;

1.3. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovų prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat neįvertino to, kad žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas sudarys sąlygas tęsti žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir galiausiai nusavinti žemės sklypo dalį (kartu su visais joje esančiais želdiniais, statiniais bei įrenginiais), šiuo metu priklausančią nuosavybės teise ieškovams. Ieškovai pažymėjo, kad jie dar 2017 m. įsigijo žemės sklypo dalį ir žemės sklype esančius statinius viešo aukciono būdu iš Lietuvos Respublikos. Dabar, gi, atsakovė Kauno miesto savivaldybė siekia paneigti ankstesnę valstybės valią privatizuoti žemės sklypo dalį ir žemės sklype esančius statinius bei visus šiuos objektus nusavinti, žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo pagrindu. Atitinkamai, akivaizdu, kad tokiu būdu taps neįmanomas teismo sprendimo, kuriuo ieškovams bus nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi tvarkos planą, įvykdymas, nes ieškovai jau bus netekę žemės sklypo dalies nuosavybės ir atitinkamai galimybės naudotis ta žemės sklypo dalimi;

1.4. Apeliantai akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, t. y. grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, ieškinio prima facie pagrįstumas, o taip pat prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šiuo atveju užtikrintų visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą bei būtų adekvati, proporcinga ir ekonomiška priemonė.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo viešoji įstaiga K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė Kauno apygardos teismo prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Apeliantai, atskirajame skunde prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, niekaip nekvestionavo jos motyvų, lėmusių skundžiamos nutarties rezoliuciją, t. y. jie nenurodė jokių priežasčių, kodėl teismas neturėtų taikyti detalaus plano keitimo procedūrų teisinio reguliavimo bei elgtis priešingai, nei yra numatyta įstatymu;

2.2. Apeliantai motyvuotą ir teise pagrįstą nutartį netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių bando užginčyti ne klaidingu ginčo objekto materialiu teisiniu reguliavimu ir (ar) netinkamu šio teisinio reguliavimo procesiniu taikymu, o tik šio proceso neigiamomis individualiomis pasekmėmis ieškovams;

2.3. Apeliantai bendrosios kompetencijos teisme bando apginti, jų nuomone, pažeistas savo teises, nors įstatymų leidėjas teisės aktais yra nustatęs detaliojo plano reguliavimo tvarką, mechanizmus bei institutus, nagrinėjančius ginčą. Vis dėlto, trečiojo asmens pastebėjimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovai teisėtomis priemonėmis būtų bandę įgyvendinti pažeistų teisių gynybą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

10. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

12. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu (teismas pripažino ieškinį preliminariai pagrįstu), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tokių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui nenustatymu.

13. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovai neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 straipsnio 2 dalį, detalusis planas – tai urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Detalieji planai, rengiami vietovės lygmeniu, priskiriami prie kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų (TPĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (TPĮ 17 straipsnio 3 dalis). Detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams (Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 325 punktas). Taigi, detalusis planas yra aukštesnės galios teritorijos planavimo dokumentas ir būtent į jį, o ne priešingai, turi būti atsižvelgiama sprendžiant šalių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Vadinasi, kad ir kokia naudojimosi žemės sklypu tvarka bus nustatyta, ji neturės įtakos detaliojo plano sprendiniams, o priešingai, būtent nustatyta tvarka privalo atitikti, be kita ko, ir galiojančio detaliojo plano sprendiniams.

14. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad prašomos sustabdyti detalaus plano rengimo procedūros neturi įtakos būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui. Juolab, kad šiuo atveju byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl siūlomų detaliojo plano sprendinių pakeitimų, kuriais siekiama visuomenės poreikiams paimti dalį ieškovams priklausančio žemės sklypo, t. y. nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Todėl apeliantų prašomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu; net jeigu ir bus nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, tai neužkirs kelio spręsti dėl ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams.

15. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, detaliojo plano sprendiniai gali būti tikslinami, keičiami ir pagal ieškovų motyvuotus pasiūlymus, jei jie neprieštaraus teisės aktų reikalavimams, visuomenės (viešajam) interesui ir koncepcijai, todėl ieškovai taip pat turi teisę teikti savo pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, jeigu mano, kad jų koregavimas pažeidžia ar suvaržo teisės aktuose garantuojamas ir saugomas teises ir teisėtus interesus labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo (Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 303, 313, 320 punktai).

16. Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą teismo praktikoje. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas