- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-13
- Bylos Nr.
- 1-1207-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22090-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- V. R. Z.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis 2015 m. lapkričio 8 d. apie 14.15 val. Sodų g. 22, Vilniuje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „VW Jetta“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas automobilių stovėjimo aikštele, pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto „Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams“ reikalavimą ir atsitrenkė į sustojusį automobilį „VW Golf“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą K. U., bei partrenkė pėsčiąją V. R. Z., kuriai dėl šio įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
R. K., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog lapkričio 8 dieną vairavo automobilį, važiavo atbulas ir atsitrenkė, nepamatė mašinos. Parodė, kad prieš pradėdamas važiuoti, pažiūrėjo į veidrodėlį, tačiau nematė stovinčio automobilio. Nurodė, kad jis skambino nukentėjusiajai, bet jam pasakė, kad iš bendravimo nieko gero nebus. Parodė, kad gailisi, blogai vertina, kas atsitiko, atsiprašo nukentėjusiosios.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
R. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, paaiškino, jog 2015 m. lapkričio 8 d. apie 14.15 val. jis, dirbdamas pagal nustatytą darbo grafiką UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo iš iškvietimo, t. y. keleivius atvežė į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Sodų g. 22, Vilniuje, prie „Iki“ parduotuvės. Išleidęs keleivius, jis važiavo automobilių stovėjimo aikštele atbuline eiga. Tuo metu buvo šviesus paros metas, lijo, važiuojamoji dalis buvo šlapia. Prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, jis pasižiūrėjo pro galinio vaizdo veidrodėlį, esantį salone, jokių kliūčių, t. y. automobilių ar pėsčiųjų, jis nepastebėjo, todėl, įjungęs atbulinę pavarą, jis važiavo atbuline eiga. Jis ketino pavažiuoti nuo „Iki“ parduotuvės aikštele atbuline eiga ir, apsisukęs, t. y. priekine dalimi, išvažiuoti iš aikštelės. Važiuojant atbuline eiga jis pajuto smūgį ir iš karto sustojo. Iš karto pamatė, kad atsitrenkė į automobilį. Išlipęs pamatė ties jo vairuojamo automobilio galine dalimi gulinčią pėsčiąją. Jis iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Matė, kad pėsčiosios lazdelė buvo tarp jos automobilio galinės kairės dalies ir automobilio VW Golf galinės kairės dalies. Pėsčioji gulėjo ant važiuojamosios dalies, kol atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri ją nugabeno į Lazdynų ligoninę. Prieš važiuojant jis pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, o važiuojant, jam atrodo, jis nebepasižiūrėjo ir nepamatė sustojusio automobilio ir šalia šio buvusios pėsčiosios ar pėsčiųjų. Kaip pėsčioji judėjo, kuria kryptimi, jis nematė. Jis atbuline eiga pavažiavo apie 20 m atstumą. Važiuojant atbuline eiga, jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 10-15 km/val. (b. l. 79-80).
Nukentėjusioji V. R. Z. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. lapkričio 8 d. apie 14.10 val. ji atvažiavo automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilių aikštelę, esančią Vilniuje, Sodų g. 22. Automobilį atvairavo jos dukra K. U.. Jie visi išlipo iš automobilio, t. y. ji, jos dukra ir šios vyras. Ji išlipo pro priekines dešines dureles, nes sėdėjo šalia vairuotojos. Išlipusi iš automobilio, ji buvo prie automobilio ir pamatė, kad jos žentas pasitraukė į šalį. Po akimirkos ji pajuto stiprų smūgį į save iš nugaros pusės. Nuo smūgio ji nukrito ant žemės. Prieš smūgį jokio važiuojančio automobilio nematė, kadangi stovėjo nusisukusi į kitą pusę. Pamatė, kad ją partrenkė automobilis. Po kurio laiko atvyko greitoji pagalba ir ją įnešė į greitosios pagalbos automobilį, pristatė į ligoninę, kur nustatė kojos lūžį. (b. l. 32-34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto J. M. P. specialisto išvada, kurioje jis, susipažinęs su pateiktais V. R. Z. medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog V. R. Z. nustatyta kairio blauzdikaulio šoninio krumplio skeveldrinis lūžis ir didelė (500 mililitrų) kraujo išlaja dešinio kelio srities poodyje. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl blauzdikaulio krumplio lūžio ir didelės kraujo išlajos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto eismo įvykio metu (b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja K. U. paaiškino, jog 2015 m. lapkričio 8 d. apie 14.15 val. ji, vairuodama jai priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsuko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie „Iki“ parduotuvės, ties Vilniaus autobusų stotimi. Buvo dienos metas, darganota, bet smarkiai nelijo, kelio danga (asfaltas) buvo šlapia. Įvažiavusi į aikštelę pasuko į kairę ir sustojo dešinėje pusėje išlaipinti keleivių. Automobilio variklis buvo neišjungtas, įjungtos artimos šviesos bei avarinis signalas išlaipinimo metu. Ji sustojusi liko sėdėti vairuotojo vietoje. Vyras V. U. sėdėjo automobilio gale dešinėje pusėje. Jis išlipęs padėjo iš automobilio išlipti jos močiutei V. R. Z., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Išlaipinęs močiutę, vyras išlaipino ir dukrą. Išlaipinęs dukrą, vyras pasisuko eiti link stoties pusės, kai pamatė atbuline eiga atlekiantį žalią taksi automobilį. Ji tuo metu pro šoninį kairės pusės vaizdo veidrodėlį pamatė dideliu greičiu atbuline eiga skriejantį žalią (salotinį) VW markės taksi automobilį. Kur tuo metu buvo jos vyras, vaikas ir močiutė, kur šie stovėjo, ji nematė, turėjo būti kažkur ties galine jos automobilio dalimi. Pamatė pro tą patį veidrodėlį, kad dukrytę tėtis nubloškė į priekį, kuri daužėsi galvyte į tą patį šoninį veidrodėlį. Taksi automobilis dukrytės nekliudė. Šoko iš mašinos ir pamatė šalia parblokštą savo močiutę, kurios koja buvo įstigusi už jos automobilio kairės pusės galinės padangos, o ši pati gulėjo parkritusi ant žemės ties taksi automobilio galine dalimi ir garsiai verkė, kad skauda. Šios lazdelė buvo įstrigusi tarp abiejų automobilių. Vaikas buvo pas savo tėtį ant rankų ir rimtesnių sužalojimų nepatyrė. Prišoko įvykį matę žmonės, ji šaukė, kad iškviestų greitąją pagalbą. Močiutės net nebandė kelti ir neleido kitiems, nes šiai operuoti klubų sąnariai galėjo būti išnirę. Įvykį sukėlusio automobilio valstybinis Nr. – (duomenys neskelbtini). VW markė ant automobilio nenurodyta, šviesiai salotinės spalvos su reklaminiais lipdukais. Močiutę greitoji medicinos pagalba nugabeno į RVU ligoninę. Įvykį matęs liudininkas – G. G.. Su taksi automobilio vairuotoju ji įvykio vietoje nebendravo. (b. l. 46-47).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. U. paaiškino, jog 2015 m. lapkričio 8 d. apie 14.15 val. jis atvažiavo automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie „Iki“ parduotuvės, ties Vilniaus autobusų stotimi. Automobilį vairavo jo žmona K. U.. Įvažiavę į aikštelę, pasuko į kairę ir sustojo dešinėje pusėje. Automobilio variklis sustojus buvo neišjungtas. Sustojus automobiliui, žmona liko sėdėti automobilyje, jis išlipo pro galines dešinės pusės dureles, nes sėdėjo automobilio gale dešinėje pusėje. Išlipęs padėjo iš automobilio išlipti žmonos močiutei Valerijai R. Z., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Išlaipinęs močiutę, išlaipino ir dukrą, kuri sėdėjo automobilio gale, kairėje pusėje, vaikiškoje kėdutėje. Išlaipinęs dukrą, savąja dešine ranka vedėsi dukrą, o kairėje nešė maišelį. Einant nuo automobilio galinės dalies, palei kairįjį automobilio šoną, jis pamatė atbuline eiga atvažiuojantį taksi automobilį. Tuo metu jo dukra buvo šiek tiek priekyje jo, o močiutė už jo, ėjo daugmaž vorele. Į jų automobilį jis eidamas buvo atsisukęs nugara. Matė, kad atbuline eiga važiuoja žalios spalvos taksi automobilis, bet šis nekėlė grėsmės, važiavo lėtai. Po poros sekundžių pamatė, kad šis taksi automobilis pradėjo greitai judėti į jų pusę, jis stumtelėjo dukrą į priekį, kad šios nepartrenktų atbuline eiga važiuojantis automobilis, pats pasitraukė, kad jo nekliudytų automobilis, bet niekuo nespėjo padėti močiutei. Į kurią kūno dalį močiutei buvo pirminis smūgis, jis negali pasakyti. Močiutė judėjo lėtai, su lazdele. Kuria automobilio dalimi buvo suduotas smūgis močiutei, jis negali pasakyti. Po smūgio močiutė nukrito ant važiuojamosios dalies, šios lazdelė liko prispausta tarp susiglaudusių automobilių. Močiutė gulėjo palei taksi galinę dalį, galva buvo link Geležinkelio gatvės pusės. Taksi vairuotojas iš karto išlipo iš automobilio, šis nieko nesakė. Žmona taip pat išlipo iš automobilio, jis pasakė vairuotojui, kad skambintų greitajai. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, močiutę nugabeno į ligoninę. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, jo ir dukros taksi automobilis nekliudė (b. l. 49-50).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas G. G. paaiškino, jog 2015 m. lapkričio 8 d. apie 14.15 val. jis, vairuodamas automobilį Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Geležinkelio gatve nuo žiedo pusės ir įsukinėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie „Iki“ parduotuvės, ties Vilniaus autobusų stotimi. Kartu su juo važiavo jo žmona A. G., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Įvažiuojant į aikštelę jis pamatė žalios spalvos taksi automobilį, kuris važiavo automobilių stovėjimo aikštele atbuline eiga, jo atžvilgiu – iš dešinės pusės į kairę. Jis pamanė, kad šis taksi automobilis pavažiuos atbuline eiga ir išvažinės iš aikštelės, todėl jis sustojo šio praleisti. Jo vairuojamo automobilio priekinė dalis buvo įvažiavime į aikštelę. Matė, kad aikštelėje stovėjo kitas automobilis, lengvasis, jam atrodo, universalas, ties kurio galine dalimi buvo keli žmonės. Važiuojant taksi automobiliui atbuline eiga, jam pasirodė, kad šis nemato stovinčio automobilio ir važiuodamas atbulas netgi didina greitį. Kurioje tiksliai vietoje ties automobiliu stovėjo žmonės, nurodyti negali, kažkur ties galiniu kairiu kampu, galiniu kairiu sparnu, jam atrodo, ten stovėjo vyras, ryškiai aprengta mergaitė ir vyresnio amžiaus moteris. Taksi automobiliui važiuojant atbuline eiga, jis matė, kad tuoj įvyks susidūrimas, nes pagal važiavimo trajektoriją taksi galine dalimi kaire puse atsitrenks į stovinčio universalo galinę kairę pusę. Jokio susidūrimo garso jis negirdėjo. Matė, kad tarp automobilių įvyko kontaktas, mergaitės ir moters jis nebematė. Tada jis, pastatęs automobilį stovimo aikštelėje, priėjo į įvykio vietą. Jam priėjus, mergaitė buvo pasodinta automobilyje, o moteris gulėjo ant važiuojamosios dalies, šios kojos buvo ties universalo galiniu kairiu ratu. Moters lazdelė buvo įstrigusi tarp abiejų automobilių. Išėjus iš parduotuvės, pamatė privažiavusius policijos pareigūnus, priėjo prie šių ir pasakė savo duomenis. Kuria dalimi ir kaip taksi automobilis partrenkė moterį, jis nematė ir nurodyti negali, į kurią kūno dalį pėsčiajai buvo smūgis, jis taip pat nematė. Ar taksi automobilis kliudė mergaitę, jis taip pat nematė, todėl nurodyti negali. Su taksi automobilio vairuotoju jis įvykio vietoje nebendravo (b. l. 52-53).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. G. paaiškino, jog 2015 m. lapkričio 8 d. apie 14.15 val. ji važiavo automobiliu Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos vyras G. G., sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jie važiavo Geležinkelio gatve nuo žiedo pusės ir įsukinėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie „Iki“ parduotuvės, ties Vilniaus autobusų stotimi. Buvo dienos metas, kokios oro sąlygos, nepamena, įvažiuojant į aikštelę ji pamatė žalios spalvos taksi automobilį, kuris važiavo automobilių stovėjimo aikštele atbuline eiga, jų atžvilgiu – iš dešinės pusės į kairę. Jai pasirodė, kad šis automobilis važiavo gana greitai. Vyras pasakė, kad „žiūrėk tuoj bus“, ji atkreipė dėmesį, kad aikštelėje stovėjo kitas automobilis, pilkos spalvos lengvasis automobilis, ties kurio galine dalimi buvo vyras, moteris, ir, jai atrodo, mergaitė. Važiuojant taksi automobiliui atbuline eiga, jai pasirodė, kad šis nemato stovinčio automobilio, nes važiuodamas atbulas važiavo gana greitai. Jai pasirodė, kad moterį taksi automobilis prispaus prie minėto stovinčio automobilio. Jokio susidūrimo garso ji negirdėjo. Kontakto tarp automobilių ji nematė, matė, kad tuoj turi įvykti susidūrimas. Jie priparkavę automobilį atėjo į įvykio vietą, matė, kad ties taksi automobilio galine dalimi guli moteris, ši buvo sąmoninga. Taksi automobilio vairuotojas skambino telefonu. Prie nukentėjusios moters buvo pasilenkusi kita jauna moteris. Ji nematė, ar tarp automobilių buvo nukentėjusios moters lazdelė. Mergaitė sėdėjo pasodinta automobilyje, vairuotojo vietoje. Vyras savo duomenis pasakė vyriškiui (kuris buvo su mergaite), o vėliau privažiavusiems policijos pareigūnams. Kuria dalimi ir kaip taksi automobilis partrenkė moterį, ji nematė ir nurodyti negali, į kurią kūno dalį pėsčiajai buvo smūgis, ji taip pat nematė. Ar taksi automobilis kliudė mergaitę, ji taip pat nematė, todėl nurodyti negali. Su taksi automobilio vairuotoju ji įvykio vietoje nebendravo (b. l. 55-56).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vietos Sodų g. 22, Vilniuje, apžiūra ir nurodyta, jog automobilis VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, Sodų g. 22, Vilniuje, per vidurį važiuojamosios dalies priekine dalimi nukreiptas link Stoties gatvės. Nuo priekinio ir galinio dešinės pusės ratų iki kelio borto dešinėje pusėje – po 6,50 m. Galinė šoninė kairės pusės automobilio VW Jetta dalis įsirėmusi į automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę šoninę kairės pusės dalį. Nuo priekinės automobilio VW Jetta dalies iki išvažiavimo iš aikštelės į Geležinkelio gatvę – 1,00 m. Automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, Sodų g. 22, Vilniuje, priekine dalimi nukreiptas link Algirdo gatvės. Nuo galinės automobilio dalies iki išvažiavimo iš aikštelės į Geležinkelio gatvę – 4,80 m. Nuo kairės pusės ratų iki kelio borto kairėje pusėje – po 8,00 m. (b. l. 8-12).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2015 m. lapkričio 9 d. išvadoje Nr. T-A 8957/15(01) konstatuota, jog R. K. kraujyje, paimtame 2015 m. lapkričio 8 d. 16.45 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 71), 2015 m. lapkričio 8 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1944 padaryta išvada, kad R. K. – blaivus (b. l. 72).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio VW Jetta, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra bei nurodyta, kad galinis kairės pusės žibintas išdaužtas, nubrauktas galinis bamperis kairėje pusėje (b. l. 13-15).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra bei nurodyta, kad nubrozdintas galinis bamperis ir galinis kairės pusės sparnas (b. l. 16-18).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo
Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka ištyręs minėtus baudžiamojoje byloje teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės:
R. K. 2015 m. lapkričio 8 d. apie 14.15 val. Sodų g. 22, Vilniuje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „VW Jetta“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas automobilių stovėjimo aikštele, atsitrenkė į sustojusį automobilį „VW Golf“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą K. U., bei partrenkė pėsčiąją V. R. Z., kuriai dėl šio įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kelių eismo taisyklių 114 punktas nustato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Nurodytas faktines aplinkybės patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, be to, nukentėjusiosios Valerijos R. Z. parodymai, liudytojų K. U., V. U., G. G., A. G. parodymai, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto J. M. P. specialisto išvada bei apžiūrų protokolai. Taigi darytina išvada, kad nurodytomis aplinkybėmis R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimą, kadangi vairuodamas minėtą transporto priemonę ir važiuodamas atbulas, nedavė kelio pėsčiajai V. R. Z. ir ją partrenkė, dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Taigi įvertinus nurodytus įrodymus neabejotinai nustatyta, kad R. K., nurodytą dieną bei laiku, taip pat nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimą, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus – V. R. Z. sveikata, t. y. pripažintina, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus (nusikalstamas nerūpestingumas) nusikaltimas, nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisiamojo posėdžio metu R. K. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į R. K. asmenybę: išsilavinimas – vidurinis, šiuo metu nedirba, nevedęs, neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 97, 98, 100). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 21 d. rekomendacijoje nurodyta, kad R. K. savo pareigas (vairuotojo) atlieka nepriekaištingai, drausminių nuobaudų neturėjo, apie jį paslaugų pirkėjai atsiliepia teigiamai, kaip vairavimo kultūros besilaikantį vairuotoją; jokių priekaištų jam vairavimo greičio, vairavimo kultūros aspektais įmonė taip pat neturi (b. l. 87).
Todėl įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekta R. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei galimas baudos už neatsargų nusikaltimą vidurkis (BK 47 str. 2 d., 3 d. 5 p.).
Skirtina bausmė, kadangi R. K. prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
R. K. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta, R. K. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimą, t. y. važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad važiuoti saugu ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, taip partrenkė pėsčiąją Valeriją R. Z.. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų apie R. K. baustumą administracine tvarka nustatyta, kad dėl atitinkamų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo jis buvo ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis pagal ATPK 124¹ straipsnio 2, 7 ir 8 dalis, 124 straipsnio 4 dalį, 134 straipsnio 1 dalį (didžioji dalis paskirtų baudų, bylos duomenimis, sumokėta). Ir nors esminė pažeidimų dalis neleidžia vertinti, kad jis šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (t. y. didžiąja dalimi pažeidimų esmė yra tai, kad jis kol dar neturėjo dvejų metų vairuotojo stažo – vairavo automobilį, nepažymėtą skiriamuoju lapo formos ženklu, taip pat vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir pan.), visgi pažymėtina ir tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (b. l. 86-95). Be to, ir po eismo įvykio 2015 m. lapkričio 8 d., jis dar padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. y. vairavo automobilį, neužsisegęs įrengto saugos diržo, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu). Pastebėtina ir tai, kad nors didžioji dalis administracinių nuobaudų nebegalioja ATPK prasme, visgi teismas jas vertina kaip asmenybę charakterizuojančią medžiagą.
Taigi nurodytų duomenų pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, t. y. naudodamasis specialia teise, be to, iki bei po eismo įvykio ne kartą padarė atitinkamus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o nagrinėjama nusikalstama veika padarė žalą kito asmens sveikatai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam įstatyme numatytam terminui.
R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 21 MGL (790,86 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. galutinę 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.
R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – ją panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.