Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo gynėjui ir civilinio atsakovų AS ,,S. M.“ ir AS „S. M.“ atstovybės Lietuvoje atstovui, advokatui Aivarui Škėmai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis AS ,,S. M.“ atstovybėje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B., 2010 m. rugsėjo 28 d., apie 13.27 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį CITROEN C 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 81 punkto reikalavimus, tai yra vairuodamas automobilį buvo neatidus bei neatsargus, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) gatvės link, reguliuojamoje sankryžoje ties(duomenys neskelbtini) gatve, sukdamas į dešinę, degant raudonam šviesoforo signalui, esant pritvirtintai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, nedavė kelio pėsčiajai O. B., einančiai per pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui, ir ją partrenkė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios O. B. sveikata.

Kaltinamasis G. B., apklaustas teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 28 d., po pietų, vairavo automobilį CITROEN C 3, važiavo darbo metu, darbo reikalais. Jo darbo sutartis sudaryta su AS ,,S. M.“ atstovybe Lietuvoje, jis yra atstovybės atstovas. Judėjo (duomenys neskelbtini)gatve, (duomenys neskelbtini) gatvės turėjo pasukti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Privažiuodamas prie pėsčiųjų perėjos, matė, kad nėra pėsčiųjų, todėl jo dėmesys buvo nukreiptas į kitą pusę. Ties pėsčiųjų perėja jis sustojo, kadangi turėjo praleisti kitus automobilius. Jis buvo pilnai sustojęs, nesitikėjo, kad važiuojamojoje dalyje gali atsirasti pėsčioji. Atsisukęs pamatė pėsčiąją. Kai pamatė pėsčiąją, ji buvo ties jo automobiliu, o jis tuo metu atsisukinėjo ir pradėjo važiuoti. Pastebėjo, kad pėsčioji važiuojamojoje kelio dalyje. Jis partrenkė nukentėjusiąją, kuri pargriuvo ant žemės. Tuo metu jam degė raudonas šviesoforo signalas. Išlipęs iš automobilio, pasiteiravo, kokia nukentėjusiosios būklė, padėjo atsikelti. Iškvietė policiją, nukentėjusiąją pasodino į savo automobilį ir kartu laukė policijos. Atvažiavę policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, nukentėjusioji nuėjo link greitosios pagalbos automobilio. Kaip jis suprato, nukentėjusioji atsisakė važiuoti su medikais, sakė, kad jai reikia pas gydytoją užrašyti savo vyrą. Jis nuvežė nukentėjusiąją į polikliniką, kur ji sutvarkė savo reikalus, po to nuvežė ją namo. Nukentėjusiąją jis įkalbinėjo kreiptis į medikus, tačiau ji atsisakė. Nukentėjusiąją parvežęs namo, jis paskambino jos sūnui, pasikalbėjo su jos vyru. Nukentėjusiajai davė 100 Lt tvarsčiams. Po kurio laiko sužinojo, kad jam iškelta baudžiamoji byla. Nukentėjusiąją po įvykio jis aplankė ir ligoninėje, ir slaugos namuose, bendravo su jos sūnumi, kurio teiraudavosi apie nukentėjusiosios sveikatą, savo noru pervedė 500 Lt į nukentėjusiosios sąskaitą. Įvykio dieną šiek tiek lynojo, kadangi nukentėjusioji buvo su skėčiu, tačiau eismo sąlygos buvo normalios. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. A. laidavimą (b.l. 55-58).

Nukentėjusioji O. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną ėjo į polikliniką vaistų vyrui, kuris yra patyręs infarktą. Priėjus prie perėjos, užsidegė žalia šviesa, ji praleido dvi mašinas ir ruošėsi eiti. Jai einant per perėją, ją partrenkė automobilis. Išjungęs variklį, išlipo automobilio vairuotojas, kuriam ji pasakiusi: „ką tu padarei, man dega žalia šviesa“. Automobilio vairuotojas atsiprašė, pasodino ją ant automobilio sėdynės, iškvietė policiją. Vėliau vairuotojas nuvežė ją į polikliniką, paskambino jos sūnui. Sūnus labai greitai atvažiavo ir nuvežė nukentėjusiąją į Lazdynų ligoninę. Ten jai buvo atlikta operacija. Automobilio vairuotojas buvo mandagus, tačiau po šio eismo įvykio jos sveikata smarkiai pašlijo. Ji vartoja migdomuosius vaistus, jos kraujo spaudimas didelis, nenori išvažiuoti iš namų. Nukentėjusioji pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų AB „L.D.“ ir AS „S. M.“ atstovybės Lietuvoje 2900 Lt turtinės žalos atlyginimą bei 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjimo teisme metu dalį pareikšto civilinio ieškinio draudimo bendrovė patenkino, palaikė pareikštą ieškinį likusioje dalyje.

Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą V. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo motinai O. B. po eismo įvykio buvo nustatytas sumušimas. Įvykio dieną jis atvežė motiną į ligoninę, kur buvo nustatyta, kad jai reikia atlikti abiejų kojų operaciją, atvyko tyrėja. Automobilio, partrenkusio motiną, vairuotojo, jis tą vakarą nebetrukdė, nes matė, kad jis sąžiningai reagavo į įvykį. Vairuotojas siūlėsi aplankyti jo motiną, tačiau pastaroji atsisakė. Savo motinai jis aiškino, kad toks įvykis gali atsitikti ir jam, nes jis kiekvieną dieną vairuoja, ta perėja yra labai pavojinga, joje dažnai atsitinka panašūs įvykiai. Po šio įvykio jo motina labai pasikeitė, paseno per kelis mėnesius, niekur negali nueiti, jis lanko motiną du kartus per savaitę. V. B. nurodė, jog iš pradžių G. B. jo motinai davė 100 Lt, po to pervedė dar 500 Lt. Civiliniame ieškinyje nurodytą 2900 Lt turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, papildomam maitinimui, transportavimui, kurui, o 20000 Lt neturtinę žalą sudaro motinos patirtas fizinis skausmas, išgyvenimai, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas, patirtas dėl eismo įvykio.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusioji O. B. yra jos motina, o jos atstovas V. B. - jos brolis. 2010 m. rugsėjo 28 d. įvykusio eismo įvykio nematė, savo motiną tą dieną matė po įvykio ligoninėje. Iki eismo įvykio, kurio metu buvo sutrikdyta sveikata, jos motina buvo aktyvi, prižiūrėdavo jos tėvą, padėdavo vaikams, turėjo ir prižiūrėjo žemės sklypą. Po eismo įvykio ji tapo priklausoma nuo artimųjų, pati gali tik išeiti į kiemą, jos psichika pažeista. Motiną, jai būnant slaugos ligoninėje, ji su broliu lankydavo kiekvieną dieną, turėjo daug papildomų išlaidų. Mano, kad psichikos sutrikimai yra tiesioginė eismo įvykio pasekmė, motina kenčia skausmus, reaguoja į bet kokį prisiminimą, susijusį su įvykiu. Ji negali bendrauti su ją partrenkusiu automobilio vairuotoju, nors jis nėra piktybiškas, avariją padarė netyčia. Jos motina labai prisirišusi prie tėvo, kuris po insulto yra dezorientuotas, ir dėl to atsisako reabilitacijos. Ateities prognozės dėl motinos sveikatos būklės yra liūdnos, jai visą laiką bus reikalinga priežiūra.

Laiduotoja A. A. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad palaiko prašymą perduoti G. B. jos atsakomybei pagal laidavimą (b.l. 59). Ji nurodė, jog G. B. pažįsta nuo 1995 metų. Ji pati yra patyrusi šešias avarijas, jos brolis žuvo avarijoje, todėl G. B. ji visada žada priminti, kad pastarasis vairuotų pailsėjęs, kad tinkamai įvertintų situaciją, būtų atidus už vairo.

AS ,,S. M.‘‘ bei AS „S. M.“ atstovybės Lietuvoje atstovas, advokatas A. Škėma teisiamojo posėdžio metu prašė AS ,,S. M.‘‘ bei AS ,,S. M.‘‘ atstovybei pareikštą ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymu, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., visiškai įrodyta nukentėjusiosios, jos atstovo bei liudytojos paaiškinimais, kita bylos medžiaga.

2010 m. rugsėjo 28 d. eismo įvykio vietos schemoje nurodyta transporto priemonės padėtis po eismo įvykio. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad įvykio metu lengvasis automobilis Citroen C 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. B., nebuvo apgadintas. Sudarant eismo įvykio vietos schemą, pėsčioji O. B. sėdėjo automobilyje (b.l. 5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4105/10 (01) duomenimis nustatyta, kad O. B. 2010-09-28 eismo įvykio metu patyrė kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimą ir dešinio blauzdikaulio išorinės kulkšnies lūžimą. Sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiąją partrenkiant automobiliui ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Iš turimų medicininių dokumentų negalima nustatyti, iš kurios pusės važiavęs automobilis partrenkė pėsčiąją (b.l. 12-13).

Byloje esančiais medicininiais duomenimis nustatyti eismo įvykio metu O. B. padaryti sužalojimai bei aplinkybės, susiję su tolimesniu jų gydymu.

Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį traukiamas asmuo, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamasis G. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme prisipažino visiškai bei davė nuoseklius parodymus. Jo bei nukentėjusiosios O. B., jos atstovo pagal įstatymą V. B., liudytojos L. M. nurodytos aplinkybės visiškai sutampa, duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Be to, kaltinamojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: O. B. medicininiai duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, 2010 m. rugsėjo 28 d. eismo įvykio vietos schema, kita bylos medžiaga.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką - 2010 m. rugsėjo 28 d., apie 13.27 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį CITROEN C 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 81 punkto reikalavimus, t. y., vairuodamas automobilį buvo neatidus bei neatsargus, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) gatvės link, reguliuojamoje sankryžoje ties (duomenys neskelbtini) gatve, sukdamas į dešinę, degant raudonam šviesoforo signalui, esant pritvirtintai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, nedavė kelio pėsčiajai O. B., einančiai per pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui, ir ją partrenkė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios O. B. sveikata. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusioji O. B. byloje pareiškė 22900 Lt dydžio civilinį ieškinį. Ieškiniu prašoma iš atsakovo AB ,,L.D.“ pritiesti 2900 Lt turtinės žalos, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o draudimo atlyginimui nepakankant žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą pritiesti iš atsakovo AB ,,S. M.“ atstovybės Lietuvoje (b.l. 64-67). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjimo teisme metu dalį pareikšto civilinio ieškinio draudimo bendrovė patenkino, palaikė pareikštą ieškinį likusioje dalyje.

AS ,,S. M.“ atstovybė Lietuvoje atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu civiliniu ieškiniu dalyje, kurioje reikalaujama žalos atlyginimą priteisti iš AS ,,S. M.“ atstovybės Lietuvoje, kaip bendraatsakovo, nesutinka, prašo atsakovu pripažinti tik AB ,, L.D.“ ir ieškinį dalyje, kurioje reikalaujama žalos atlyginimą priteisti iš AS ,,S. M.“ atstovybės Lietuvoje, kaip iš bendraatsakovo, atmesti.

AB ,,L.D.“ atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis bei įvertinus civilinio ieškovo pateiktus dokumentus, AB ,,L.D.“ apskaičiavo ir išmokėjo 9503,02 Lt draudimo išmoką, kurią sudaro 8632,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 807,56 Lt gydymo išlaidų atlyginimas ir 63,46 Lt kelionės išlaidų atlyginimas.

Dėl tinkamų civilinių atsakovų

Civilinė ieškovė O. B. byloje pareiškė 22900 Lt dydžio civilinį ieškinį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji bei jos atstovas pagal įstatymą V. B. pareikštą civilinį ieškinį palaikė, žalos skirtumą, susidariusį tarp AB ,,L.D.“ atlygintos turtinės ir neturtinės žalos dalies prašė priteisti iš civilinio atsakovo AS ,,S. M.“ atstovybės Lietuvoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad AS ,,S. M.“ atstovybė Lietuvoje yra užsienio juridinio asmens AS ,,S. M.“ atstovybė. Lietuvos Respublikos CK 2.56 str. numato, jog juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę atlikti tam tikrus veiksmus, t.y. atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Lietuvos Respublikos CK 2.56 str. 3 d. imperatyviai nurodo, jog juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo. Nepaisant to, jog nukentėjusioji, pareikšdama civilinį ieškinį, civiliniais atsakovais pasirinko ir nurodė AB ,,L.D.“ ir AS ,,S. M.“ atstovybę Lietuvoje, 2011-01-20 teisiamojo posėdžio metu teismas, atsižvelgdamas į eismo įvykio metu kaltinamojo vykdytas darbo funkcijas bei darbdaviui priklausančio automobilio vairavimo faktą, į nagrinėjamą bylą civiliniu ieškovu įtraukė ir AS ,,S. M.“.

Bylos duomenimis nustatyta, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajai turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta AS ,,S. M.“ atstovybės Lietuvoje valdoma transporto priemone, t.y. automobiliu CITROEN C 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo AS ,,S. M.“ atstovybės Lietuvoje darbuotojas G. B. savo darbo metu. AS ,,S. M.“ atstovybė Lietuvoje eismo įvykio metu buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „L.D.“. Dėl šios priežasties nukentėjusiajai padarytą turtinę bei neturtinę žalą draudimo sutarties ribose privalo atlyginti draudimo bendrovė, o tuo atveju, jei atsakingam draudikui sumokėjus išmoką yra atlyginamas ne visa nukentėjusiajam asmeniui padaryta žala, likusią žalos dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.264 str. nuostatomis (kai eismo įvykį sukėlė darbuotojas, valdęs didesnio pavojaus šaltinį, darbo santykių pagrindu), privalo atlyginti darbdavys. Kadangi, kaip jau buvo minėta, AS ,,S. M.“ atstovybė Lietuvoje nėra laikoma juridiniu asmeniu, galinčiu atstovauti ir ginti savo interesus teisme, civilinė atsakomybė šiuo atveju kyla AS „S. M.“.

Dėl atlygintinos žalos dydžio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Civilinio ieškinio dalyku pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Neturtinei žalai yra priskiriamas asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.).

Spręsdamas klausimą dėl ieškovės prašomos priteisti 2900 Lt turtinės žalos atlyginimo, teismas įrodytomis ir pagrįstomis pripažįsta O. B. turėtas išlaidas vaistams bei gydymui, sudarančias 807,56 Lt, kurias nukentėjusiajai jau yra kompensavęs AB ,,L.D.“. Teismas taip pat pripažįsta pagrįstomis dalį civilinės ieškovės kelionės išlaidų, t.y. O. B. bei jos artimųjų keliones į:

VšĮ VUGPL (19 km x 3 kartai + 7 km x 4 kartai + 14 km x 6 kartai) = 169 km;

Marcinkevičiaus ligoninės Subačiaus padalinį (2 kartus per savaitę x 2 mėn.) = 384 km;

VšĮ Valakupių reabilitacijos centrą (3 kartai per savaitę x 3 sav.) = 117 km;

Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybą (18 km x 4 kartai) = 72 km;

Vilniaus teritorinę ligonių kasą – 6 km;

AB „Lietuvos draudimą“ (12 km x 4 kartai) = 48 km;

Centro poliklinikos Lukiškių filialą (23 km x 7 kartai + 12 km x 2 kartai) = 209 km;

Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą - 11 km;

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą – 16 km.

Viso 1032 km. Skaičiuojant vidutiniškai 10,44 l – 100 km kuro normą (automobiliai Hunday Santa Fe ir Audi A8), tai sudaro 107,75 l. Skaičiuojant vidutinę kuro kainą (A-95 benzinas) – 4,3 Lt/l, kompensuojama kelionės išlaidų suma sudarytų 463,33 Lt.

Spręsdamas klausimą dėl ieškovės turėtų išlaidų pagerintam maitinimui atlyginimo, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog po eismo įvykio patirtus sužalojimus besigydančiam asmeniui yra rekomenduojamas pagerintas maitinimas, tačiau teismas šiuo konkrečiu atveju taip pat įvertina aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai gydytojų dietologų būtų skirtas specialus maitinimosi rėžimas, taip pat teismas įvertina aplinkybę, jog nukentėjusioji gyvena kartu su sutuoktiniu, todėl išlaidos maitinimui yra skiriamos ne vienam, o dviems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais civilinės ieškovės nurodomos išlaidos pagerintam maitinimui mažintinas iki 200 (dviejų šimtų) Lt.

Tokiu atveju bendra ieškovei priteistina turtinė žala sudarytų 1471 Lt (807,56 Lt + 463,33 Lt + 200 Lt). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju AB ,,L.D.“ nukentėjusiajai yra atlyginęs 817,02 Lt, o kaltinamasis – 600 Lt, iš viso 1471,02 Lt, šios sumos įskaitytinos į civilinei ieškovei atlygintinos turtinės žalos dydį, o likusioje dalyje pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.

Neturtinės žalos kriterijai, kaip jau buvo minėta, yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje ir detalizuoti teismų praktikos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad O. B. yra padaryta neturtinė žala, kadangi ji nukentėjo nuo nusikalstamos veikos – G. B. padaryto KET pažeidimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika yra padaryta automobilio, t.y. padidinto pavojaus šaltinio, vairuotojo, kurį teisės aktai ir bendrieji moralės bei gyvenimo principai įpareigoja būti ypač atidžiam. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, jai buvo padaryti kūno sužalojimai. Byloje ištirtais įrodymais, specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimą ir dešinio blauzdikaulio išorinės kulkšnies lūžimą, nuo 2010-09-28 iki 2010-10-01 buvo gydyta VšĮ Vilniaus Universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje. Nuo 2010-10-01 iki 2010-12-02 gydymas tęstas VšĮ Marcinkevičiaus ligoninėje, dgn.: būklė po kairio blauzdikaulio išorinio kondilio lūžio, operuota 2010-09-29; būklė po dešinio išorinio kulšnelio lūžio. Nuo 2010-12-03 iki 2010-12-23 gydymas tęstas VšĮ Valakupių reabilitacijos centre, dgn.: kairio blauzdikaulio išorinio kondilio lūžis; dešinio išorinio kulšnelio lūžis; kairio blauzdikaulio kondilio lužio osteosintezė-autoangioplastika. Nukentėjusioji sveikatos sutrikdymo pasekmes jautė ilgą laiką, jas tebejaučia iki šiol, dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių ilgą laiką negalėjo vaikščioti, 2 mėnesius judėjo vežimėlio pagalba, su vaikštyne, vėliau – 4 mėnesius privalėjo naudotis ramentais. Šiuo metu O. B. galimybės taip pat dar yra ribotos. Spręsdamas klausimą dėl civilinei ieškovei priteisitinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, neturėdamas tyčios sužaloti nukentėjusįjį asmenį, į kaltinamojo elgesį po eismo įvykio – nuvežė nukentėjusiąją į ligoninę, nuolatos rūpinosi jos sveikata, į teisingimo, sąžiningumo, protingumo principus. Tokiu būdu įvertinus išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 15000 (penkiolikos tūkstančių) Lt. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog AB ,,Lietuvos draudimas“ yra apskaičiavęs ir nukentėjusiajai jau išmokėjęs maksimalaus dydžio, t.y. 8632,00 Lt, neturtinės žalos atlyginimą, neatlyginta neturtinės žalos suma, sudaranti 6368 Lt (15000 Lt - 8632,00 Lt), nukentėjusiajai O. B. priteistina iš AS „S. M.“, o likusioje ieškinio dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojai. Laiduotoja prašė perduoti kaltinamąjį perduoti jai pagal laidavimą. Prokuroras tokiam kaltinamojo prašymui neprieštaravo.

Vertinant pareikštą prašymą atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visi pagrindai kaltinamojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatas, numatančias asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, t.y.: kaltinamojo padarytas nusikaltimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį. Šioje Lietuvos Respublikos BK straipsnio dalyje numatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl toks nusikaltimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalyje, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. A. yra pareiškusi prašymą perduoti G. B. jos atsakomybei pagal laidavimą. Apklausta teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, jog yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti vadovaujantį darbą, kaltinamąjį pažįsta nuo 1995 metų, mano, jog turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog visos aukščiau nurodytos sąlygos egzistuoja, t.y.: kaltinamasis yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, visiškai pripažino savo kaltę nusikaltimo padarymu ir dėl to gailėjosi, savo noru atlygino dalį žalos (600 Lt), dalį žalos byloje yra atlyginusi draudimo įmonė (9503,02 Lt), be to, byloje pareikštas civilinis ieškinys ne kaltinamajam, o kitiems civiliniams atsakovams. Taip pat įvertinus byloje esančius įrodymus, t.y. jog iki nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis buvo neteistas, po nusikalstamos veikos padarymo naujų teisės pažeidimų nepadarė, nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, dirba, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas manyti, kad G. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

G. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti G. B. pagal laidavimą laiduotojai A. A., nustatant 2 metų laidavimo terminą.

Priteisti iš civilinio atsakovo AS ,,S. M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini)) 6368 (šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis) Lt O. B. naudai patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.