Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-2223-356/2021, pagal pareiškėjos A. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Utenos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi viešai paskelbus apie bylos iškėlimą per nustatytą 14 dienų terminą jokie šio fakto nustatymu suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visetui.

Kaip matyti iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėse knygose duomenų apie pastatus nerasta, pati pareiškėja yra išsaugojusi (duomenys neskelbtini) Aktą apie raudonųjų linijų, sklypų ribų ir pastatų nužymėjimą vietoje, kuriuo gamybinės grupės prie (duomenys neskelbtini) architekto geodezininkė nužymėjo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje ribas, dalyvaujant statytojui A. Š., pareiškėja taip pat išsaugojo suvestinę sąmatą 6,28 tūkstančių rublių sumoje individualaus gyvenamojo namo, ūkio pastato, šachtinio šulinio statybai, o taip pat ir genplaną, kuriame yra antspaudas su įrašais apie tai, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) architekto A. Š. išduotas „Statybos darbams vykdyti leidimas“ Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo gavo (duomenys neskelbtini) Aktą Valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui, valstybinės komisijos namas įvertintas patenkinamai, esminių nukrypimų nuo patvirtinto projekto nenustatyta, valstybinė komisija nutarė priimti Š. A. asmeninį gyvenamąjį namą eksploatacijon.

Taigi yra pagrindas padaryti išvadą, kad gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėja ir jos sutuoktinis A. Š. (duomenys neskelbtini) m. pradėjo statyti tam skirtame žemės sklype, gavę leidimą, o baigė – (duomenys neskelbtini) m., valstybinės komisijos namas įvertintas patenkinamai, esminių nukrypimų nuo patvirtinto projekto nenustatyta, valstybinė komisija nutarė priimti asmeninį gyvenamąjį namą eksploatacijon. Nepaisant tokių faktų, pareiškėja ir jos sutuoktinis pastatų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja iki šiol tęsia naudojimąsi nekilnojamaisiais daiktais, juos nuolat prižiūri, remontuoja. Pareiškėjai neturint pakankamai išlikusių dokumentų, tiek nekilnojamuosius daiktus, tiek ir daiktines teises į juos įregistruoti VĮ Registrų centras 2021 m. sprendimu atsisakė.

Norint įregistruoti senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., Nekilnojamojo turto registro (NTR) tvarkytojui turi būti pateikiami atitinkami dokumentai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1263 redakcija) patvirtintame Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše, jo 2-6 punktuose. Tokiu atveju, kaip numatyta minėtame teisės akte, seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2–6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, sąžiningai valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai). Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad po nekilnojamųjų daiktų sukūrimo statybos būdu jų nevaldė joks kitas asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija, išskyrus pareiškėją ir jos sutuoktinį. Pareiškėja teigė, kad ji turėjo valią nekilnojamuosius daiktus turėti kaip savus, kad ne tik užvaldydama juos ji nežinojo apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į jį, nei ji, tačiau jai nepaaiškėjo tokie asmenys ir per visą nekilnojamųjų daiktų valdymo laikotarpį. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo byla patvirtina, kad buvo užsakyti ir atlikti minėto nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai.

Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad nekilnojamieji daiktai priklausytų valstybei ar savivaldybei negauta, jie buvo sukurti statybos būdu, kuris yra vienas iš teisėtų nuosavybės teisių įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, jis negalėtų būti privačios nuosavybės teisės objektas, neatitiktų CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai tokiu atveju nebūtų visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.

Pareiškėja pateikė rašytiniais įrodymus, kurie leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėja įrodė statinių statybos teisėtumą, kaip būtiną nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygą: pagal (duomenys neskelbtini) metais galiojusius teisės aktus ji ir jos sutuoktinis A. Š. buvo gavę leidimą, t. y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) architektas išdavė „Statybos darbams vykdyti leidimą“ Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aktu buvo nužymėtos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje ribos, dalyvaujant statytojui A. Š., kuris pradėjo statyti (duomenys neskelbtini) m., o baigė – (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini)buvo surašytas Aktas Valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui, valstybinės komisijos namas įvertintas patenkinamai, esminių nukrypimų nuo patvirtinto projekto nenustatyta, valstybinė komisija nutarė priimti Š. A. asmeninį gyvenamąjį namą eksploatacijon.

Daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jas būtų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs atitinkamai nuo (duomenys neskelbtini) metų būtų kada nors nutrūkęs. Pareiškėja nekilnojamuosius daiktus atitinkamai pradėjo valdyti nuo (duomenys neskelbtini) metų ir nepertraukiamai juos valdo iki šio laiko (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina esant CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjos valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad pareiškėjos valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr. VIII-1864 33 straipsnis numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Prašomas nustatyti faktas nustatytinas (CPK 533 straipsnis), nes pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina pareiškėją įgyjamosios senaties pagrindu įgijus nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad nekilnojamieji daiktai priklausytų valstybei ar savivaldybei negauta.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės nei 5 EUR (1,91 EUR), todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į (pradėtus statyti (duomenys neskelbtini) m., baigtus statyti (duomenys neskelbtini) m.): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.