Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. S. ieškinį atsakovams S. B., D. B., J. M. ir P. M., trečiajam asmeniui Mažeikių rajono sodininkų bendrijai „Šaltinėlis“ dėl sandorio nuginčijimo dalyje bei pirkėjo teisių ir pareigų pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti apsimestine, todėl negaliojančia, dalyje dėl pirkėjo teisių ir pareigų sutartį Nr.1M11-438, sudarytą 2011 m. vasario 23 d. tarp pardavėjo atsakovo S. B. ir pirkėjos atsakovės J. M. dėl 0,0702 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šioje pirkimo – pardavimo sutartyje jį, ieškovą A. A. S., pripažįstant pirkėju, o taip pat priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 1995 m. pavasarį su atsakovu S. B. susitarė, jog atsakovui išsipirkus iš valstybės (duomenys neskelbtini) esantį 0,0702 ha žemės sklypą Nr. 499, jis šį sklypą iš jo nupirks už 1200,00 Lt, kuriuos sudaro 200,00 Lt grynųjų pinigų ir 1000,00 Lt vertės traktorius, kuris jam bus perduotas. Tais pačiais metais, sumokėdamas atsakovui S. B. 200,00 Lt ir perduodamas minėtą traktorių, savo įsipareigojimus įvykdė, o atsakovas S. B., gavęs pinigus ir traktorių, perdavė jam naudotis ginčo sklypą, atidavė sovietinius sklypo dokumentus ir pažadėjo žemę privatizuoti ir perleisti jo (ieškovo) nuosavybėn. 2005 m. pasakius, kad už atsakovą nebemokės sodininkų bendrijos nario mokesčio kol nebus sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, atsakovas du kartus kvietė kartu su žmona atvykti pas notarą, tačiau sandoris nebuvo sudarytas, kadangi pirmą kartą į susitikimą pavėlavo jo žmona, o antrą kartą neatvyko pats atsakovas. 2007 m. vasarą žmonai sutikus atsakovą ir priminus jam apie pareigą sudaryti ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas pažadėjo po dviejų savaičių tai padaryti, tačiau pažado netesėjo, todėl jis kartu su trečiojo asmens atstovu K. G. nuvyko pas atsakovą ir grąžino jam ginčo žemės sklypo dokumentus, o atsakovas eilinį kartą pažadėjo sutvarkyti žemės sklypo pardavimui reikalingus dokumentus, tačiau šito nepadarė, o 2010 m. dar sykį nuvykus pas atsakovą ir paprašius nedelsiant sutvarkyti žemės sklypo pirkimo – pardavimo dokumentus, netikėtai paprašė papildomai jam sumokėti dar 5000,00 Lt, aiškindamas, kad per penkiolika metų pirkinys pabrango. Ieškovas pažymėjo, kad su tokiomis atsakovo sąlygomis jis nesutiko ir prašė susitarimą įvykdyti tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo susitarta. 2011 m. balandžio 14 d. gavęs Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, sužinojo, kad ginčo žemės sklypą atsakovas, 2009 m. birželio 22 d. nusipirkęs iš valstybės, jį 2011 m. vasario 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1M11-438 perleido savo seseriai – atsakovei J. M.. Ieškovas mano, kad tokie atsakovų veiksmai yra neteisėti, nes apsimestine ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi jie atėmė iš jo pirkėjo teises ir pareigas, kadangi už šį žemės sklypą jis jau buvo atlyginęs atsakovui 1200,00 Lt ir šiuo pirkiniu ilgą laiko naudojosi kaip nuosavu.

Atsakovai J. M. ir S. B. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinką ir prašė jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Atsiliepime pažymėjo, jog atsakovas S. B. išties su ieškovu A. A. S. buvo susitaręs dėl jam priklausančio sklypo, esančio s/b „Šaltinėlis“, pardavimo, tačiau susitarimas buvo visiškai kitoks, nei teigia ieškovas. Tikrovėje su juo buvo sutarta, jog ieškovas naudosis šiuo sodo sklypu ir mokės mokesčius, o kada susitaupys 2000 Lt, sumokės už sodą bei apmokės ir už visų pirkimo-pardavimo dokumentų sutvarkymą. Ieškinyje minimą savo gamybos traktorių ieškovas davė tik kaip rankpinigius, tačiau jis buvo sugedęs ir net neužsivedė. Jokių 200 Lt iš ieškovo net negavęs. 2008-2009 metais buvo tvarkomas šio žemės sklypo privatizavimas ir atliekami kadastriniai matavimai, o taip pat sumokėti už 2005 – 2008 metus nemokėti mokesčiai, dėl ko ieškovui buvo pasakyta, kad jei jis vis dar nori pirkti šį sodą, jam už jį reikės sumokėti 5.000,00 Lt, tačiau ieškovas į tai tik numojęs ranka.

Atsakovai P. M. ir D. B. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime išdėstyti atsakovų atsikirtimai iš esmės nesiskiria nuo atsakovų J. M. ir S. B. atsiliepime išdėstytų atsikirtimų ir tik patvirtina išdėstytas aplinkybes.

Ieškovas A. A. S. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog ieškovas S. B. penkerius metus ginčo žemės sklype nieko nesėjo, neaugino, sodas buvo apleistas, todėl jis pradėjęs sakyti, kad jam parduotų žemę, o jis už tai duosiąs 1000 Lt vertės jo paties perdirbtą traktorių ir dar 200 Lt pinigais. B. sutiko, pasiėmė traktorių, o jis pradėjęs sėti ir penkiolika metų dirbęs žemę, mokėjęs mokesčius, tačiau S. B. jį apgavo, nes nenuėjo pas notarą tvarkyti dokumentų. Nurodė, jog B. jam buvo davęs rusiškus žemės sklypo dokumentus, kuriuos jis su bendrijos pirmininku jam grąžino.

Ieškovo atstovas advokatas Vidas Peikštenis, antrindamas ieškovui, nurodė, jog ieškovas ir atsakovas S. B. susitarė, kad pirks žemės sklypą, ieškovas atsiskaitė su atsakovu ir, jo nuomone, ta kaina, kuri buvo sutarta 1995 m., buvo tikra kaina, nėra jokių įrodymų, kad kaina neatitinka rinkos sąlygų. Tai rodo, jog ieškovas savo pareigą įvykdė visiškai atsiskaitydamas su B., o B. savo pareigą įvykdė atiduodamas nuolatiniam naudojimuisi žemės sklypą. Šalys susitarė, kad pirkėjas bus ieškovas, o daugiau kaip po penkiolikos metų atsakovas S. B. nutarė sodo sklypą parduoti statytiniams – seseriai. Pažymėjo, jog traktorius atsakovo S. B. buvo priimtas nuosavybėn, nes nebuvo grąžintas ieškovui, po to savavališkai, kaip nuosavas daiktas buvo realizuotas, parduotas ir paimti pinigai, todėl byloje įrodyta, kad ieškovas sumokėjo už žemės sklypą traktoriumi bei sumokėdamas 200 Lt. Atstovo nuomone teismas turėtų pripažinti ieškovo nuoširdų paaiškinimą dėl 200 Lt grynais pinigais sumokėjimo, nes jis nepasakė nieko tokio, kad nustatytos aplinkybės keltų abejonių. Mano, jog yra teisiniai faktiniai pagrindai pirkimo- pardavimo sutartį pripažinti apsimestine ir negaliojančia dalyje ir pirkėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui.

Atsakovas S. B. paaiškino, kad su ieškovu A. A. S. buvo sutaręs, kad ieškovas naudosis ginčo žemės sklypu ir mokės mokesčius, o kai sutaupys 2.000,00 Lt, susimokės už šį sodo sklypą bei taip pat sumokės išlaidas už pirkimo – pardavimo dokumentų sutvarkymą. Savo gamybos traktorių ieškovas jam perdavė tik kaip rankpinigius, o jokių 200,00 Lt iš ieškovo negavo. Pažymėjo, kad perduotas traktorius buvo neveikiantis ir net neužsivedė. 2001 m. užsakęs sklypo pardavimui reikalingas pažymas, kartu su žmona laukė ieškovo pas notarą, tačiau šis nepasirodė, o 2005 m. sužinojo, kad ieškovas nebemoka jokių mokesčių už šį sklypą ir jo nebeprižiūri. Paaiškino, kad atlikęs geodezinius matavimus, pirmiausia apie tai pranešė ieškovui A. A. S. ir paklausė, ar šis apmokės jiems išlaidas, kad būtų galima toliau tvarkyti dokumentus, tačiau ieškovas nesutiko, todėl ginčo žemės sklypą pardavė atsakovams J. M. ir P. M.. Nurodė, kad šis žemės sklypas jam buvo nereikalingas, svarbiausia jam buvo tik atgauti patirtas išlaidas, todėl atsakovei J. M. sutikus, jis 2011 m. vasario 23 d. sudarė su ja ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį ir pardavė jai šį žemės sklypą už 7.000,00 Lt.

Teismo posėdyje dalyvavusi atsakovė J. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais bei priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ginčo žemės sklypo nusipirko ne kaip statytinė, o kaip tikroji sandorio šalis, iš savo sąskaitos ir sutaupytų lėšų sumokėdama atsakovui S. B. 7.000,00 Lt. Nurodė, jog gyvendama toje pačioje sodų bendrijoje pradėjo ginčo sklypą tvarkyti ir prižiūrėti, šiuo žemės sklypu ji su vyru iš tiesų naudojasi, jį prižiūri ir moka už jį mokesčius.

Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas P. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais bei priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovų J. M., S. B., P. M. ir D. B. atstovas advokatas Vilius Jonaitis, antrindamas atsakovams J. M., S. B., P. M. ir D. B., pažymėjo, kad atsakovas S. B. ginčo sodo žemės sklypą įsigijo tik 2009 m. birželio 22 d. pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo pavirtinta Mažeikių rajono 1 notarų biure ir įregistruota VĮ Registrų centre, todėl ieškovo A. A. S. ir atsakovo S. B. susitarimas dėl ginčo žemės sklypas kvalifikuotinas kaip preliminarus susitarimas, t.y. susitarimas ateityje sudaryti sandorį. Susitarimo metu nei atsakovas S. B., nei jo sutuoktinė atsakovė D. B. nebuvo ginčo žemės sklypo savininkai, todėl atsakovo S. B. ir ieškovo A. A. S. susitarimas gali būti kvalifikuojamas tik kaip išankstinis susitarimas, kad vienas pirks, o kitas parduos. Tokio susitarimo pasekmės, kai nesudaroma pagrindinė sutartis, yra tik pareiga tai šaliai, kuri yra kažką gavusi pagal preliminarų susitarimą, viską grąžinti. Sandoris yra apsimestinis tuomet, kada realiai yra sudaromas vienas sandoris, tačiau dokumentuose rašoma, kad tai yra kitas sandoris arba jei sudaromas sandoris su viena šalimi, o iš tikrųjų sandoris su kita šalimi. Nagrinėjamu atveju sandorio šalys yra aiškios - tai atsakovai S. B. ir D. B., iš vieno pusės, ir atsakovai J. M. ir P. M., iš kitos pusės. Sudarant sandorį už ginčo žemės sklypą buvo atsiskaityta sumokant atsakovui S. B. 7.000,00 Lt, todėl nagrinėjamu atveju apsimestinio sandorių požymių nėra. Atsakovai pažymėjo, kad apsimestiniu sandoriu laikomas toks sandoris, kuris sudaromas pridengiant kitą sandorį ar pridengiant tikrąją sandorio šalį, o jų atveju ginčo sklypas iš tiesų buvo parduotas ir pagal sudarytą sandorį iš tiesų buvo sumokėti pinigai, sandorio šalys tikros, ir sandoris toks, koks numatytas sutartyje, sandorio šalių valia tokia pat, kaip parašyta, todėl atsakovai neįžvelgia sudarytoje sutartyje apsimestinio sandorio.

Trečiojo asmens Mažeikių rajono sodininkų bendrijos „Šaltinėlis“ atstovas K. G. dėl ieškinio nuomonės nepareiškęs, paaiškino, jog 2008 m. kovo mėnesį pradėjęs vadovauti sodų bendrijai, pastebėjęs apleistą sodą, kurio Nr.499, pradėjęs domėtis, kas jo savininkas ir nustatęs, jog ketveri metai už jį nemokami mokesčiai. Susiradęs A. A. S., kuris patvirtino mokesčių nemokąs kelerius metus, kartu nuvažiavę pas savininką S. B., kur A. A. S. grąžinęs B. rusišką sodo sklypo knygelę. Rudenį atvažiavęs B. turėjo pasidaręs geodezinius matavimus savo vardu, susimokėjo mokesčius, todėl jis pasirašęs ant tų geodezinių matavimų. Nežino, kaip ieškovas su atsakovu toliau sutarė dėl to žemės sklypo.

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina apsimestinio sandorio negaliojimo nuostatą – jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sandoris gali būti laikomas apsimestiniu ne tik tais atvejais, kai sandoris sudarytas pridengiant kitą sandorį, tačiau ir tais atvejais, kai sandoris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi,

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo 0,0702 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (b.l. 5), kurį kartu su sutuoktine – atsakove D. B. 2011 m. vasario 23 d. sodo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleido atsakovei J. M. (b.l. 41). Iš ieškovo A. A. S. ir atsakovo S. B. paaiškinimų nustatyta, kad 1995 m. pavasarį jie žodžiu susitarė, kad atsakovas S. B., susitvarkęs valstybinio žemės sklypo, esančio SB „Šaltinėlis“, privatizavimo dokumentus, šį sklypą perleis atsakovui A. A. S. Ieškovas A. A. S., sudaręs tokį susitarimą, perdavė atsakovui S. B. savos gamybos traktorių, kurio vertė, anot ieškovo, buvo 1.000,00 Lt. Nors ieškovas teigė perdavęs atsakovui ir 200,00 Lt grynais, šios aplinkybės, be ieškovo paaiškinimo, nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Atsakovas S. B. šios aplinkybės nepripažino, todėl teismas sprendžia, jog ieškovas jos neįrodė.

Minėta, jog šalių atstovai advokatas Vidas Peikštenis ir advokatas Vilius Jonaitis šalių susitarimą dėl sodo sklypo kvalifikuoja skirtingai: anot ieškovo A. A. S. atstovo advokato Vido Peikštenio tai - faktinė pirkimo - pardavimo sutartis, anot atsakovų S. B., D. B., J. M. ir P. M. atstovo Viliaus Jonaičio tai - preliminarus susitarimas.

Pažymėtina, jog sandoris yra sandorio dalyvių valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti. Pirkimo ? pardavimo sutartis turi būti sudaryta įstatymo reikalaujama forma. Pagal savo tipą pirkimo ? pardavimo sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Konsensualinio sandorio atveju sandoris laikomas sudarytu nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento, o valios pareiškimas fiksuojamas sandorį sudarant notarine forma (1964 m. LR CK 253, 254 straipsniai).

1995 m. tarp šalių sudaryto preliminaraus susitarimo dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu galiojusi 1964 m. civilinio kodekso prievolių teisė preliminariosios sutarties specialiųjų teisės normų pagalba neišskyrė į atskirą šalių susitarimų rūšį, kaip tai yra padaryta 2000 m. civilinio kodekso 6.165 straipsnyje, tačiau tokios sutarties sudarymas ir jos pagrindu kylančių civilinių teisių ir pareigų įgyvendinimas savaime nepažeidė tuo metu galiojančių imperatyvių civilinės teisės normų (1964 m. CK 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 166 straipsnis). 1964 m. civilinio kodekso 4 straipsnis nustatė, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Lietuvos Respublikos įstatymų numatytų pagrindų, taip pat iš fizinių ir juridinių asmenų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymuose numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas, kurios atsiranda iš įstatymuose numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors įstatymuose nenumatytų, bet šiems neprieštaraujančių <...>.

Nagrinėjamu atveju ieškovo A. A. S. ir atsakovo S. B. susitarimas kvalifikuotinas kaip preliminarus susitarimas ateityje sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį ne tik dėl to, kad šis susitarimas nebuvo sudarytas įstatymo reikalaujama forma, bet dar ir dėl to, kad šalims susitariant dėl ginčo žemės sklypo perdavimo naudotis, atsakovas S. B. net nebuvo šio žemės sklypo savininku, taigi jis niekaip negalėjo būti ir ieškovo atstovo nuomone sudarytos faktinės pirkimo pardavimo sutarties subjektu. Minėta, jog valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovu S. B. buvo sudaryta tik 2009 m. birželio 22 d., taigi tik nuo šios sutarties sudarymo momento atsakovas S. B. tapo ginčo žemės sklypo savininku, turinčiu teisę disponuoti juo savo nuožiūra ir sudaryti atitinkamas nekilnojamojo turto perleidimo sutartis.

Iš byloje esančios 2011 m. pirkimo pardavimo sutarties, o taip pat ir atsakovų paaiškinimų, kurių neginčijo nei ieškovas A. A. S., nei jo atstovas advokatas Vidas Peikštenis teismas nustatė, kad minėta sodo sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta tarp atsakovų S. B. ir D. B. iš vienos pusės ir J. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (sutuoktinis P. M.) iš kitos pusės. Būtent šie atsakovai – J. M. ir P. M. - šiuo žemės sklypu ir naudojasi, todėl ieškovo atstovo teiginiai, jog sutartis sudaryta ne su tikruoju pirkėju, kuriuo, jo nuomone, turėtų būti ieškovas A. A. S., o su statytiniais (apsimestiniais pirkėjais) J. M. ir P. M., atmestini kaip nepagrįsti.

Aplinkybę, jog atsakovai S. B., D. B., J. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (sutuoktinis P. M.) sudarė ne pirkimo pardavimo, o kitos rūšies sutartį, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2011 m. vasario 23 d. grynųjų pinigų išmokėjimo kvito kopija (b.l. 50), iš kurios nustatyta, kad atsakovei J. M. iš jos asmeninės sąskaitos buvo išmokėti 5.000,00 Lt. Įvertinęs tai, kad sodo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove J. M. buvo sudarytą tą pačią dieną, kai iš atsakovės J. M. asmeninės sąskaitos jai buvo išmokėti 5.000,00 Lt, teismas neturi pagrindo abejoti, jog šie pinigai buvo panaudoti atsiskaitymui už perkamą sodo žemės sklypą.

Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. vasario 23 d. sodo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi atsakovai S. B., D. B., J. M. ir P. M. nesiekė pridengti kitos rūšies sandorio, ši sutartis sudaryta su tikrosiomis sandorio šalimis, kurios ir po sandorio sudarymo iš tiesų naudojasi ginčo – žemės sklypu, ieškovo reikalavimas pripažinti 2011 m. vasario 23 d. sodo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį apsimestine dalyje dėl pirkėjo teisių ir pareigų pripažinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo A. A. S. bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis (68,00 Lt) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1.500,00 Lt), atsakovės J. M. bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1.000,00 Lt), atsakovo S. B. - išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1.000,00 Lt), atsakovo P. M. - išlaidos advokato pagalbai apmokėti (300,00 Lt), atsakovės D. B. - išlaidos advokato pagalbai apmokėti (300,00 Lt).

Ieškinį atmetus, atsakovų J. M., S. B., D. B. ir P. M. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti jiems priteistinos iš ieškovo A. A. S. (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant bylą susidarė 69,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys atmestas, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo A. A. S..

Sprendimui įsiteisėjus, 2011 m. liepos 13 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), J. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo – panaikintinas (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo A. A. S. ieškinį atmesti.

1.000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų atsakovei J. M.;1.000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų atsakovui S. B.;300,00 Lt (tris šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų atsakovui P. M.;300,00 Lt (tris šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų atsakovei D. B.

bei 69,86 Lt (šešiasdešimt devynis litus 86 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2011 m. liepos 13 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), J. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.