Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios P. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta bausmė – 24 MGL dydžio (t. y. 903,84 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 16 MGL dydžio (t. y. 602,56 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu P. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios J. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš civilinio atsakovo AAS Gjensidige Baltic, veikiančio per Lietuvos filialą, priteista 1 000 Eur, iš P. K. – 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios naudai. Iš P. K. taip pat priteista 1 030 Eur advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios J. B. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. K. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį buvo nuteista už tai, kad 2016 m. vasario 19 d., apie 19.20 val., šviesoforu reguliuojamoje Kauno–Sporto–R. J. gatvių, sankryžoje, Marijampolės mieste, neatsargiai vairuodama automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28 punkto reikalavimus, t. y. važiuodama Sporto gatve nuo Kauno gatvės, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodama į reguliuojamą sankryžą ir sukdama sankryžoje iš Kauno gatvės į dešinę – į Sporto gatvę, degant žaliam šviesoforo signalui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nedavė kelio Sporto gatve per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusiai pėsčiajai J. B. ir ją partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio pėsčiajai J. B. dėl atviro įspaustinio kaktikaulio kairės pusės lūžimo sunkiai sutrikdyta sveikata.Nuteistoji P. K. apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti – atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato; sumažinti priteistą neturtinės žalos sumą iki 1 000 Eur ir priteisti po 500 Eur iš draudimo bendrovės AAS Gjensidige Baltic ir nuteistosios P. K.; atstovavimo išlaidas sumažinti iki 350 Eur ir jas priteisti iš draudimo bendrovės arba nepriteisti iš viso.Skunde nurodoma, kad laiduotoja D. K. yra P. K. mama ir tinkamas laiduotojas pagal įstatymą, nes dirba, turi pajamas, gerai charakterizuojama, nebausta ir neteista. Laiduotoja turi galimybę stebėti ir kontroliuoti laiduojamosios elgesį ne tik namuose, bet ir mokslo įstaigoje, nes yra Marijampolės profesinio rengimo centro pedagogė. Pedagoginių žinių daryti gerą įtaką dukrai D. K. visiškai pakanka. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad bent iš dalies atlyginus žalą galima taikyti laidavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pagrindą manyti, jog asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, gali sudaryti tai, kad kaltininkas jau yra savanoriškai atlyginęs dalį jos. Konkrečiu atveju dalį žalos už kaltininkę atlygino draudimo bendrovė, kad žalą asmeniškai iš dalies atlygino ir P. K., patvirtina į bylą pateikiami mokėjimo nurodymai.Skunde teigiama, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis priteista 1 030 Eur suma už advokato atstovavimą procese. Pirmiausia tai yra turtinės išlaidos, pagrįstos oficialiais buhalteriniais dokumentais, ir teismas turėjo svarstyti ir aptarti nuosprendyje dėl nurodytų išlaidų priteisimo nukentėjusios naudai iš draudimo bendrovės. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji kreipėsi į draudimo bendrovę dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, o bendrovė prašymą atmetė. Teismas nemotyvavo, ir dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis nuo civilinės atsakomybės atleista I. P., viso teisminio proceso metu dalyvavusi byloje. Kalbant apie bylinėjimosi išlaidas pažymi, teismas, priteisdamas atstovavimo išlaidas, turi atsižvelgti į nuteistojo turtinę padėtį. Blogesnės turtinės padėties už P. K. būti negali, nes nuteistoji mokosi, neturi savo vardu privalomai registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, pati serga vidutinio sunkumo depresija. Visi šie argumentai byloje buvo grindžiami rašytiniais įrodymais, tačiau dėl jų nuosprendyje teismas nepasisako arba tik pamini. Apie nuteistosios sveikatos būklę net neužsiminta, rašytinis įrodymas netirtas ir neanalizuotas. Konkrečiu atveju teismas iš kaltininkės atstovavimo išlaidų priteisti neturėjo teisinio pagrindo ir nesprendė dėl galimybės išlaidas priteisti iš draudimo bendrovės. Nukentėjusioji ambicingai prašė priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nors draudimo bendrovė jau buvo atlyginusi 4 000 Eur, ir teismas iš prašomų priteisti priteisė tik 3 000 Eur (1 000 Eur iš draudimo bendrovės ir 2 000 Eur iš P. K.). Vadinasi, patenkinta teisme tik 30 procentų nukentėjusios reikalavimų, o į tai atsižvelgiant mažintina ir priteistina atstovavimo suma iki 350 Eur.Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai nurodo, ir tai byloje nepagrįsta jokiais įrodymais, kad nukentėjusios sveikatai atsirado negrįžtamos pasekmės, ji yra iki šiol nepasveikusi ir sveikata nepagerės. Nurodytos aplinkybės ne tik kad nepagrįstos specialistų ar ekspertų išvadomis, bet byloje nėra jokių medicininių dokumentų, pagrindžiančių teismo nurodytus motyvus. Jeigu galima su teismu sutikti, kad esminis kriterijus sprendžiant civilinio ieškinio klausimą yra padariniai, tai išvardintiems padariniams įrodyti turi būti pateikti atitinkami įrodymai, ir nėra jokio pagrindo nutolti nuo faktinių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios sveikatos būkle ir sumenkinti nuteistosios amžiaus, sveikatos ir turtinės padėties reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Faktiškai nesant teismo nuosprendyje aptartų padarinių nukentėjusiosios sveikatai, neturtinė žala, priteista nukentėjusiajai, yra aiškiai per didelė.Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji J. B. prašė nuteistosios P. K. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jos naudai iš nuteistosios P. K. turėtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistosios P. K. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde neginčijama P. K. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, civilinio ieškinio ir proceso išlaidų klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.Nuteistoji P. K. apeliaciniame skunde prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) laiduotojai nuteistosios motinai D. K. be užstato.BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji J. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau P. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ši suma yra per didelė. Ši aplinkybė patvirtina, kad žalos atlyginimo klausimas iki nuosprendžio priėmimo nebuvo išspręstas, taip pat nebuvo pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Pagrindą manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, gali sudaryti ir tai, kad kaltininkas jau yra savanoriškai atlyginęs jos dalį. Kaip matyti iš bylos duomenų, P. K. iki nuosprendžio priėmimo nebuvo atlyginusi nei dalies nukentėjusiajai padarytos žalos, pirmasis mokėjimas buvo atliktas tik 2017 m. balandžio 19 d., t. y. po Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžio priėmimo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistoji iki bylos išnagrinėjimo būtų bandžiusi pasiekti susitarimą dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiąja, priešingai – nukentėjusioji nurodo, kad P. K. nesigaili padariusi jai sveikatos sutrikdymą, nenori prisiimti atsakomybės ir tik siekia bet kokiu būdu visiškai išvengti padaryto nusikaltimo neigiamų pasekmių. Pažymėtina, kad padarytą žalą nukentėjusiajam kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti (ar susitarti dėl žalos atlyginimo ateityje) savo noru, o ne kai yra įpareigojamas priimtu teismo nuosprendžiu. Kaltininkas ir nukentėjusysis turi susitarti dėl jiems priimtino žalos dydžio bei jos atlyginimo būdo, tačiau nagrinėjamu atveju tai iki nuosprendžio priėmimo padaryta nebuvo. Nors, kaip matyti iš prie apeliacinio skundo pateiktų mokėjimo nurodymų (t. 2, b. l. 178; t. 3, b. l. 16, 17, 18), P. K. atlygino nukentėjusiajai 700 Eur žalos, tačiau tai padarė po nuosprendžio priėmimo. Aukštesniojo teismo nuomone, tai rodo, kad nuteistoji ne nuoširdžiai siekė atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, o tai padarė tik norėdama savo atžvilgiu palengvinti teisines nusikalstamos veikos padarymo pasekmes, t. y. sudaryti formalų pagrindą taikyti jos atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sprendžia, kad P. K. veiksmai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad ji kuriuo nors baudžiamojo proceso metu būtų siekusi susitarti su nukentėjusiąja dėl nusikalstamais veiksmais jai padarytos žalos atlyginimo ar savo noru ją atlyginti, todėl, teismo nuomone, nėra ir pakankamo pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Esant šioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentas dėl galimumo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl proceso išlaidų išieškojimo, kadangi, apeliantės nuomone, teismas turėjo svarstyti ir aptarti nuosprendyje dėl nurodytų išlaidų priteisimo nukentėjusios naudai iš draudimo bendrovės. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji kreipėsi į draudimo bendrovę dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, o bendrovė prašymą atmetė. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu asmuo yra apdraustas dėl žalos, atsiradusios kilus eismo įvykiui, o proceso išlaidos baudžiamojoje byloje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį teismo sprendimu išieškomos iš nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Apeliantės teigimu, teismas nemotyvavo, ir dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis nuo civilinės atsakomybės atleista I. P., viso teisminio proceso metu dalyvavusi byloje. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymu, dėl kurios atsirado žala, kalta pripažinta P. K., o asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, civilinį ieškinį baudžiamajame procese turi teisę pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims (BPK 109 straipsnis), taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai civiliniu ieškiniu prašomą atlyginti žalą priteisė iš nuteistosios, o ne iš automobilio savininkės. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad net ir civiliniame procese atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (CK 6.270 straipsnio 2 dalis).Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nukentėjusiajai J. B. priteistą neturtinę žalą sumažinti, kadangi teismas neteisingai nurodo, ir tai byloje nepagrįsta jokiais įrodymais, kad nukentėjusios sveikatai atsirado negrįžtamos pasekmės, ji yra iki šiol nepasveikusi ir sveikata nepagerės, taigi faktiškai nesant teismo nuosprendyje aptartų padarinių nukentėjusiosios sveikatai, neturtinė žala, priteista nukentėjusiajai, yra aiškiai per didelė.Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajai J. B. išspręstas tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas atsižvelgus į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai J. B. dėl neatsargių neteisėtų P. K. veiksmų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė didelius fizinius skausmus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kuriam laikui buvo suprastėjęs matomumas, dėl traumų kojose ilgą laiką negalėjo lipti laiptais be skausmo, beveik du mėnesius negalėjo normaliai valgyti, be artimųjų pagalbos negalėjo atlikti elementarių kasdieninių higienos procedūrų. Teismas, įvertinęs šias bei kitas nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, darė pagrįstą išvadą, jog dėl patirtų traumų nukentėjusioji kentė skausmą, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė nepatogumus (ilgalaikis gydymas, nemalonios procedūros, buvimas gydymo įstaigoje) ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Teismas nukentėjusiosios pareikštą 12 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, jai priteisė mažesnę sumą, nei buvo prašoma. Aukštesnysis teismas pažymi, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne nuteistosios turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.Nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai J. B. priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį atviru įspaustinio kaktikaulio abiejų plokštelių lūžimu, yra aiškiai per didelis ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Teisės taikymo aspektu patikrinusi teismo nuosprendį dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimo ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti nukentėjusiosios turėtas atstovavimo išlaidas dėl to, kad nuteistoji mokosi, neturi savo vardu privalomai registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, pati serga vidutinio sunkumo depresija, be to, teismas iš prašomų priteisti 8 000 Eur priteisė tik 3 000 Eur (1 000 Eur iš draudimo bendrovės ir 2 000 Eur iš P. K.), taigi teisme patenkinta tik 30 procentų nukentėjusios reikalavimų, o į tai atsižvelgiant mažintina ir priteistina atstovavimo suma iki 350 Eur.BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas šiuo atveju palieka teismui teisę nepriteisti ar mažinti tokių išlaidų dydį tik atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, bet ne į patenkintų reikalavimų dalį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tikėtina ir tokia situacija, kuomet nukentėjusysis civilinio ieškinio apskritai nepareiškia, todėl priteisti atstovavimo išlaidų dydį vadovaujantis patenkintų reikalavimų dalimi būtų nelogiška ir netikslinga. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo mažinti nukentėjusiajai J. B. priteistų atstovavimo išlaidų dydį, kadangi nuteistoji P. K. yra jaunas darbingo amžiaus žmogus, šiuo metu dirba, o priteista 1 030 Eur atstovavimo išlaidų suma nelaikytina nuteistajai per didele ar nepakeliama našta.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas P. K. pritaikytas tinkamai, nuteistajai paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, civilinis ieškinys taip pat išspręstas tinkamai, todėl nuteistosios P. K. apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendis paliekamas galioti. Nukentėjusioji J. B. apeliacinės instancijos teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš nuteistosios išieškoti apeliacinės instancijos teisme jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pagal teismui pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-351/2009).Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistosios P. K. apeliacinį skundą, kuriame ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais byloje, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos, kuris atstovautų jai apeliacinės instancijos teisme. Dėl to nukentėjusiosios turėtos advokato pagalbos išlaidos turi būti atlygintos. Byloje yra pateikti pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys 600 Eur sumokėjimą nukentėjusiosios atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei (t. 3, b. l. 8, 9). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, sprendžia, kad nukentėjusiosios patirtos 600 Eur išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl išieškotinos iš nuteistosios P. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistosios P. K. 600 Eur (šešis šimtus eurų) nukentėjusiosios J. B. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.