Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-10-18 · Administracinė byla Nr. AS-438-547-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-18
Bylos Nr.
AS-438-547-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
J.T., S.J.V.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 50.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS8 –547/2007Procesinio sprendimo kategorija 50.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J.T. ir S.J.V. skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J.T. ir S.J.V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotąjam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai J.T. ir S.J.V. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybę parengti 1,63 ha buvusio sklypo, valdyto nuosavybės teise iki nacionalizacijos M.R., numatomo grąžinti natūra, esančio Kaune (buvusio Rokų kaime), laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą ir 0,84 ha buvusio sklypo, valdyto nuosavybės teise iki nacionalizacijos A.G., numatomo grąžinti natūra, esančio Kaune (Rokų kaime), laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę šį planą patvirtinti per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, jog kaip matyti iš skundo turinio bei prie skundo pridėtų dokumentų, ginčas kilęs nuosavybės teisių atkūrimo procese pareiškėjams siekiant susigrąžinti natūra iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Kauno apskrities Rokų kaime. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057, Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. vasario 8 d. raštu Nr.02-03-257 ir 2006 m. sausio 12 d. raštu Nr.S2-90 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu parengti M.R. ir S. bei A.G. laisvos (neužstatytos) žemės planą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2007 m. kovo 26 d. raštu Nr.40-2-486 Kauno miesto žemėtvarkos skyriui persiuntė savivaldybės įmonės „Kauno planas" 2007 m. kovo 19 d. raštą Nr.07-102, kuriuo informavo, jog S. ir A.G. bei M.R. iki 1940 m. Kauno apskr., Rokų kaime turėtos laisvos (neužstatytos) žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra. Šiuos Kauno miesto savivaldybės veiksmus pareiškėjai apskundė Kauno apskrities viršininkui, kuris pareiškėjų skundą išnagrinėjo (2007 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr.11-T-719-778).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" 122 ir 123 straipsnius ginčams, kurie kyla dėl institucijų (pareigūnų) veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokio pobūdžio ginčai prieš kreipiantis į teismą turi būti išnagrinėti apskričių viršininkų, kurių sprendimai skundžiami Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, o nesutinkant su šios institucijos sprendimu, jis gali būti skundžiamas teismui (Administracinių teismų praktika Nr. 3, p. 186; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6 -311/2007).

Teismo nuomone, kaip matyti iš pareiškėjų skundo bei prie skundo pridėtų dokumentų, pareiškėjai nesutinka su atsakovo Kauno miesto savivaldybės veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo procese iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Todėl šiam ginčui taikytina išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tačiau iš pateiktų dokumentų teismas nusprendė, kad pareiškėjai nepilnai pasinaudojo išankstine tvarka, nes skundą dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų padavė Kauno apskrities viršininkui, tačiau pastarojo sprendimo neapskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Kadangi pareiškėjai nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, teismas jų skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas pareiškėjams išaiškino, kad šiuo atveju jie turi teisę skundą paduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, o šios institucijos sprendimą pareiškėjai turi teisę apskųsti Kauno apygardos administraciniam teismui (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis).

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jų skundą ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti pareiškėjų skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas. Anot pareiškėjų, Kauno miesto savivaldybės veiksmų neįmanoma skųsti Kauno apskrities viršininkui, nes to nenumato joks teisės aktas, - Kauno miesto savivaldybė ir Kauno apskrities viršininko administracija yra atskiros institucijos. Nepaisant to, pasak pareiškėjų, jie šiuos veiksmus apskundė tiek Kauno apskrities viršininkui, tiek Nacionalinei žemės tarnybai. Pareiškėjai pažymi, kad dar ankstesne teismo nutartimi dėl šių pagrindų buvo atsisakyta priimti skundą. Kaip teigia pareiškėjai, prie jų skundo teismui buvo pridėti atsakymai, iš kurių matyti, jog Kauno apskrities viršininkas iš viso nenagrinėjo pareiškėjų pateikto skundo, o tik surašė duomenis, tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog ji iš viso nenagrinėja tokių skundų. Pareiškėjų manymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnis nenumato, jokios būtinybės skųsti Kauno apskrities viršininko atsakymo Nacionalinei žemės tarnybai. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo veiksmai ir nutartis vertintini kaip piktnaudžiavimas teise ir sąmoningas nenoras nagrinėti bylą.

2. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą, visiškai neįvertino paduoto skundo dalyko. Iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybė nevykdo pareigų, vilkina klausimo išsprendimą, todėl teismine tvarka įpareigotina per teismo nustatytą laiką atlikti tam tikrus veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsnis). Pasak pareiškėjų, Kauno miesto savivaldybės neveikimas yra akivaizdus iš pateiktų rašytinių dokumentų – prašymų ir atsakymų. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė savo veiksmais grubiai pažeidė įstatymų normas, bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl toks skundas, dėl atsakovo veiksmų, yra tiesiogiai nagrinėtinas teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis ir 2 dalimi (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1170 redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" 122 ir 123 punktais, ginčams, kurie kyla dėl institucijų (pareigūnų) veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokio pobūdžio ginčai prieš kreipiantis į teismą turi būti išnagrinėti apskričių viršininkų, kurių sprendimai skundžiami Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, o nesutinkant su šios institucijos sprendimu, jis gali būti skundžiamas teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 21 d. nutartis, Administracinių teismų praktika Nr. 3, p. 186).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai teisme kelia ginčą dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų, su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Pareiškėjai prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę parengti 1,63 ha buvusio sklypo, valdyto nuosavybės teise iki nacionalizacijos M.R., numatomo grąžinti natūra, esančio Kaune (buvusio Rokų kaime), laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą ir 0,84 ha buvusio sklypo, valdyto nuosavybės teise iki nacionalizacijos A.G., numatomo grąžinti natūra, esančio Kaune (Rokų kaime), laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą bei šiuos planus patvirtinti per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgdami į minėtas teisės norminių aktų nuostatas, pareiškėjai, nesutikdami Kauno miesto savivaldybės veiksmais privalėjo privaloma ikiteismine tvarka juos ginčyti Kauno apskrities viršininko administracijai, o šiai priėmus pareiškėjams nepalankų sprendimą – Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Tačiau, kaip patvirtina byloje esantys dokumentai, pareiškėjai tinkamai nepasinaudojo šia privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Nesutikdami su Kauno miesto savivaldybės veiksmais, jie kreipėsi ne į Kauno apskrities viršininką, bet tiesiogiai į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (b.l. 5). Tačiau vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba nenagrinėjo pareiškėjų skundo iš esmės bei teisėtai ir pagrįstai jį persiuntė nagrinėti Kauno apskrities viršininko administracijai (b.l. 6). Tuo tarpu Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 11-T-719-778 pareiškėjai Nacionalinei žemės tarnybai neskundė, o padavė skundą tiesiogiai teismui (b.l. 2-4).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjai nesilaikė nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes jų skundas dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų bei Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 11-T-719-778 nebuvo išnagrinėtas privalomos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams išaiškintina, jog nesutikdami su Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 11-T-719-778, pareiškėjai privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą. Todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjų J.T. ir S.J.V. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysBirutė JanavičiūtėRomanas Klišauskas