- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- N-143-130-07
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Edvardas Sinkevičius, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Kategorijos
- 50.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės (toliau – Institucija) pareigūnas 2006 m. rugsėjo 8 d. R. R. (toliau – pareiškėjas) surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu Institucijos 2006 m. rugsėjo 8 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, nustatyti asmenis, vadovaujančius aikštelei Šiauliuose, Architektų g. 3, ir pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, priimti nutartį išduoti vykdomąjį raštą atsiimti automobilį, pripažinti jį nukentėjusiuoju.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas aktas surašytas pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 15 patvirtintą Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukciją (toliau – Instrukcija), taip pat pažeidžiant jo turtines ir neturtines teises, dėl ko jam padaryta turtinė ir neturtinė žala.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).
Teismas konstatavo, kad skundas atsisakytinas priimti, nes jis nenagrinėtinas teismų. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas padarė išvadą, jog skundžiamas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas pagal ABTĮ taikymo prasmę negali būti laikomas nei veiksmu, nei teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu asmeniui atitinkamas teises ir pareigas. Šis aktas (jame pateikti faktai) taip pat negali būti laikomas ir ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu, kadangi jame nurodyti faktai tik konstatuoja transporto priemonės nuvežimą. Be to, ir Instrukcija nenumato tokio akto apskundimo galimybės. Teismas nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje išvardintų subjektų veiksmų. Teismo nuomone, reikalavimas dėl pripažinimo nukentėjusiuoju yra tik fakto konstatavimas, o ne ginčo išsprendimas ABTĮ 88 straipsnyje numatyta tvarka, todėl jis negali būti priimtas nagrinėti.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsiimant transporto priemonę turi būti išaiškinta transporto priemonės priverstinio nuvežimo apskundimo tvarka (Instrukcijos 16 p.). Policijos darbuotojai nežino šios tvarkos, jos neaiškina ir skundų nepriima.
2. Teismas netinkamai taikė ABTĮ 88 straipsnį, nes jis nenumato galimybės nepriimti skundo.
3. Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalimi, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.
4. Teismas netinkamai taikė ir ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, nes skundžiamo akto jis nesieja su pareigūnų procesiniais veiksmais, susijusiais su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu ir sprendimų vykdymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo paduoto pirmosios instancijos teismui skundo matyti, kad pareiškėjo paliktas automobilis buvo policijos pareigūno priverstinai nuvežtas 2006 m. rugsėjo 8 d. Toks transporto priemonės nuvežimas yra numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 269 straipsnio 7 dalyje, kurioje yra nurodytos teisinės prielaidos atlikti tokį veiksmą. Pagal ATPK 271 straipsnį, priverstinį transporto priemonės nuvežimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui.
Pareiškėjo nurodytas transporto priemonės nuvežimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis jame nurodytą nuvežimą ir šio nuvežimo teisinį pagrindą bei priežastis. Todėl šio akto apskundimas iš esmės laikytinas paties nuvežimo apskundimu. Kaip nurodyta aukščiau, priverstinis transporto priemonės nuvežimas suinteresuoto asmens (šiuo atveju pareiškėjo) gali būti apskųstas aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos 12 punktą, priverstinai nuvežta transporto priemonė laikoma teritorinės policijos įstaigos saugomoje vietoje arba pagal teritorinės policijos įstaigos sutartį su kitais subjektais - jų saugomoje vietoje. Pareiškėjo nurodyta automobilių saugojimo aikštelė ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas, todėl pareiškėjo skundas dėl šios aikštelės tariamai neteisėtų veiksmų taip pat nėra nagrinėtinas administraciniame teisme.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimta nutartis iš esmės yra pagrįsta. Tenkinti atskirtąjį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.