Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-09-11 · Byla Nr. TS-104-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-02-11Utenos apylinkės teismas
  2. TS-104-946/2020Nutartis · 2020-09-11Kauno apylinkės teismas
  3. T-266-373/2020Nutartis · 2020-09-29Utenos apylinkės teismas
  4. T-308-373/2020Nutartis · 2020-11-17Utenos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-11
Bylos Nr.
TS-104-946/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21200-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
M. A.
Kategorijos
Byla Nr. TS-104-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21200-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 11 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-122 netaikyti nuteistajam M. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis M. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 91-122 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, jog lygtinio paleidimo komisija sudaryta iš jau pažįstamų pareigūnų, tačiau Komisijos nariai turėtų būti iš visuomenės ir nesuinteresuoti, žiūrėti nuteistojo dabartį ir elgesį atliekant bausmę. Jis neturi galiojančių nuobaudų, todėl nesupranta Komisijos sprendimo jo nepaleisti. Nusikalstamo elgesio rizikos balai pagal „OASys“ sumažėjo ženkliai – nuo 114 iki 89 balų. Jis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, dirba, neturi galiojančių nuobaudų, yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Komisija nurodė jam toliau vykdyti planą, kurį jis jau įvykdė. Taip pat moka antstoliams pagal įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus, o paleistas iš pataisos įstaigos galėtų mokėti daugiau. Šiuo metu turi šeimą, jaučiasi reikalingas, dabar jis pakeitė mąstymą bei pasikeitė pats. Mano, kad jo supratimas ir elgesys, plano įvykdymas parodo, kad jis taisosi ir supranta savo netinkamą elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 91-122 nutarta netaikyti nuteistajam M. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 89 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. Nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičių sudaro nė tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kuriuos šiuo metu nuteistasis, nepriekaištingai elgdamas ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Nustatomi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė, piktnaudžiavimas alkoholiu, gyvenimo stilius ir draugai, teistumai, kas rodo, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti ir kas suponuoja išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnį (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 286 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta 5 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskira bausmė sumažinta 1/3, skirta 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pagal Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį ir Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. Utenos rūmų baudžiamąjį įsakymą subendrinta laisvės atėmimo bausme, skirta 3 m. 8 mėn. 20 dienų laisvės atėmimo.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 m. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. liepos 23 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuleistajam lygtinį paleidimų, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimu netaikyti nuteistajam M. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. liepos 23 d. posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo M. A. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. liepos 27 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam M. A. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, M. A. nustatoma vidutinė – 89 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, M. A. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkius bei apysunkį nusikaltimus, padarytus bendrininkaujant, taip pat nusikaltimus padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, anksčiau buvo teistas aštuonis kartus, penkis kartus – už smurtinius nusikaltimus, atliko ir laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia M. A. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, M. A. teisės pažeidimų modelis yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės, taip pat atsižvelgia į tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, du kartus pažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkštų pažeidimą – vartojo alkoholį, taip pat jau po Komisijos priimto nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, 2020 m. liepos 28 d. buvo svarstytas drausmės komisijoje už įstaigos tvarkos nesilaikymą. Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors skirta drausminė nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau jos paskyrimo faktas yra reikšmingas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kadangi vidaus tvarkos taisyklės ir režimo reikalavimai buvo pažeisti net kelis kartus, nuteistajam gerai žinant laisvės atėmimo vietos taisykles. Juolab, jog nuteistasis, laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, tačiau jis ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, padarant šiurkščius pažeidimus ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei tuo, jog nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami M. A. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: jau anksčiau minėtas teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; nuostatos, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus M. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis teigia, kad neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau pataisos namuose buvo baustas už alkoholio vartojimą ir jo alkoholio vartojimo istorija leidžia manyti, kad jam yra būdinga alkoholinė priklausomybė; nors geba įvardinti ir atpažinti problemines sritis, tačiau ne visas vertina pakankamai rimtai, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 89 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 114 balų, tačiau rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama M. A. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Taip pat atskirai pažymėtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys (Nuostatų 7 punktas).

Kaip nustatyta iš pataisos įstaigos teismui pateiktos medžiagos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymu Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje sudarymo Nr. V-184, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje sudaryta iš septynių komisijos narių, iš kurių po vieną - Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotoją ir probuotojas, taip pat keturi komisijos nariai – visuomenės atstovai, todėl akivaizdu, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija laikantis Nuostatų 6-7 punktų reikalavimų, todėl nuteistojo argumentas, jog jo klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sprendė neteisėtos sudėties komisija, nepagrįstas.

Atsižvelgiant į visa tai, kad išdėstyta, nuteistojo M. A. skundas dėl Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-122 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-122 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis