Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2019 m. kovo 16 d. apie 06.20 val. picerijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui, Š. S. pasilenkus pasitaisyti batą, priėjo prie jo ir koja vieną kartą spyrė nukentėjusiajam Š. S. į galvą, tuo padarydamas jam kaktos kairės pusės nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. pripažino, kad 2019 m. kovo 16 d. kavinėje (duomenys neskelbtini) tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinį smurtą. Kaip konfliktas tiksliai vystėsi M. M. negalėjo paaiškinti, nes pats pripažino, kad tuo metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau prisiminė, kad jie susistumdė, jis (M. M.) bandė trenkti ranka nukentėjusiajam, tačiau nepataikė. Kaltinamasis, susipažinęs su nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, sutiko ir pripažino, kad konflikto metu galėjo nukentėjusiajam įspirti į galvą. Kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys ir ankščiau aptarti įrodymai: nukentėjusiojo Š. S., liudytojų I. P., P. J. ir E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, Š. S. medicininių dokumentų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatytas kaktos kairės pusės nubrozdinimas, kuris galėjo būti padarytas kietu buku ar bukabriauniu daiktu, sužeidimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis M. M. 2019 m. kovo 16 d. apie 06.20 val. picerijoje (duomenys neskelbtini), išprovokavęs žodinį konfliktą su Š. S. spyrė vieną kartą koja pasilenkusiam nukentėjusiajam Š. S. į galvą, tuo padarydamas jam kaktos kairės pusės nubrozdinimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad M. M. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra darbingas, jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba (b. l. 80), nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje (b. l. 81), neteistas (b. l. 83), nebaustas administracine tvarka (b. l. 82).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, paties nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis ne tik atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau paaiškino, jog gailisi dėl įvykusio, kritiškai įvertino savo poelgį ir patikino, jog ateityje tai niekada nepasikartos, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus – įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį – 6 mėnesių terminą ir tokius BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 6 dalies 1 ir 3 punkte numatytus įpareigojimus ir draudimus: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 3) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, M. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 15,26 eurų žalos, patirtos Š. S. gydymo metu, atlyginimo (b. l. 32-33). Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad M. M. naudodamas fizinį smurtą padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė išgyvenimus, viešoje vietoje jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kentė fizinį skausmą, pažeminimą, tačiau teismo manymu, prašoma priteisti 3000 eurų neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajam. Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė. Nors nukentėjusysis teigė, kad dėl patirto fizinio smurto, kentė fizinį skausmą, gėdą, diskomfortą dėl ant veido likusių nubrozdinimų kurį laiką negalėjo pasirodyti viešumoje, dirbo iš namų, veide liko nedidelis randas, tačiau apie tokio pobūdžio sveikatos sutrikimus ar apie tai, kad nukentėjusiajam būtų konstatuotos sunkios pasekmės, sumažėjęs darbingumas ar nustatyta neįgalumo grupė, kiek ilgai truko skausmas, kiek ilgai teko vartoti skausmą malšinančius medikamentus, ar dėl emocinės depresijos, ar teko kreiptis į specialistus (psichologą, psichiatrą) byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir nukentėjusysis, todėl įvertinus tai, kas paminėta, bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016), teismas laiko, kad šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitiks 300 EUR neturtinės žalos priteisimas.

Nukentėjusysis Š. S. 2019 m. rugpjūčio 29 d. civiliniame ieškinyje pateikė prašymą atlyginti jo patirtas atstovavimo išlaidas, tačiau nenurodė kokio dydžio tos išlaidos ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų (b. l. 67).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau šios išlaidos turi būti pagrįstos finansiniais dokumentais, kuriuos nukentėjusysis turi pateikti teismui bylos nagrinėjimo metu. Tokių dokumentų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis nepateikė, dėl to jo prašymas dėl turėtų išlaidų išieškojimo atmestinas.

Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio) paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tokius Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 6 dalies 1 ir 3 punkte numatytus įpareigojimus ir draudimus:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

3) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. M. paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant tokius Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 6 dalies 1 ir 3 punkte numatytus įpareigojimus ir draudimus:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

3) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš M. M. Vilniaus teritorinės kasos naudai 15,26 Eur (penkiolika eurų 26 cnt) turtinei žalai atlyginti.

Š. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš M. M. Š. S. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Š. S. prašymą dėl turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atmesti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti M. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.