Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Baudžiamoji byla Nr. 1-39-441/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Bylos Nr.
1-39-441/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
T. Ž.
Kaltinamasis
M. G.
Advokatai
Irma Gutkovienė, Vytautas Blažaitis
Baudžiamoji byla Nr.1-39-441/10
Šiauliai, 2010 m. kovo mėn. 23 d.(S)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Astrauskas,sekretoriaujant Renatai Užienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,gynėjui advokatui Vytautui Blažaičiui,nukentėjusiajai T. Ž.,nukentėjusiosios atstovui advokato padėjėjai Irmai Gutkovienei,ekspertui K. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2009 m. birželio 7 d. apie 17.28 val., šviesiu paros metu, ties Aido gatvės 37-uoju namu Šiauliuose vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas Aido gatve nuo Gardino - Aido gatvių sankryžos link Gegužių - Aido gatvių sankryžos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 134 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui savalaikiai nesumažino automobilio greičio bei nesustojo ir dėl to įvyko eismo įvykis, partrenkė į važiuojamąją kelio dalį iš kairės pusės judėjusią pėsčiąją B. Č., kuri nuo galvos smegenų abiejų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimo, pakauškaulio ir kaukolės pamato kairės užpakalinės duobės lūžio tos pačios dienos 20.50 val. Šiaulių apskrities ligoninėje mirė.

M. G. teismo posėdžio metu pilnai pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2009-06-07 apie 17.30 val. važiavo automobiliu AUDI 80, priklausančiu žmonai. Kartu važiavo žmona, ji sėdėjo automobilio prekinėje keleivio sėdynėje, mažametis vaikas, kuris sėdėjo galinėje sėdynėje. Važiavo Aido gatve nuo Gardino gatvės link Gegužių gatvės, arčiau kelio vidurio, nes šalikelėje stovėjo automobiliai, apie 40-50 km/h greičiu. Kelias buvo beveik tuščias, priešpriešais važiuojančių automobilių nebuvo, tik matė, kad už jo, atsilikęs apie 15 m, važiuoja kitas automobilis. Kairės pusės kelkraštyje pamatė moterį, kuri buvo užsidengusi skėčiu, kadangi tuo metu stipriai lijo, valytuvai dirbo pilnu pajėgumu. Moteris žengė į gatvę, kai, kaip jam tuomet pasirodė, iki jos buvo likę apie 15 m. Jai sparčiu žingsniu paėjus kokius 2-3 žingsnius, pradėjo stabdyti ir pypsinti vienu metu. Išgirdusi signalą, moteris pradėjo bėgti ne atgal link šaligatvio, kaip tikėjosi, bet atvirkščiai, toliau per gatvę, per jo važiavimo juostą. Jis toliau stabdė automobilį, bet mašina pradėjo slysti ir atsitrenkė į pėsčiosios dešinę pusę. Po smūgio moteris virto per automobilio priekinį kaires pusės sparną, trenkėsi galva į priekinį automobilio stiklą kairės pusės apačioje ir nukrito ant asfalto. Jis iš karto išlipo iš automobilio ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Iš tos pusės, iš kurios išėjo moteris, tai yra iš kairės, kelkraštyje automobilių nebuvo, vaizdo iš kaires pusės niekas neužstojo. Dar pieš tai, kai pamatė tą moterį, kurią kliudė, matė dar vieną moterį, kuri pradėjo eiti per gatvę ir jis visą dėmesį sutelkė į ją. Kai pirmoji moteris perėjo gatvę, per gatvę pradėjo eiti antroji. Jis eismo įvykio metu buvo blaivus. Išvengti susidūrimo nebebuvo galimybės, nes jis, kai tik pradėjo pypsinti ir stabdyti automobilį, jo mašina, esant šlapiam asfaltui, pradėjo slysti.

Nukentėjusioji T. Ž. paaiškino, kad ji yra žuvusiosios B. Č. anūkė. Jos močiutė buvo geros sveikatos, be aukšto kraujo spaudimo daugiau niekuo nesiskundė. Prieš kokius 3-4 metus buvo pakeistas kelio sąnarys, po operacijos močiutė vaikščiojo gerai, vaikščiojimo sutrikimų nebuvo. Ji atstovauja visus nukentėjusiuosius. M. G. atsiprašė, davė 1000 Lt laidotuvėms, su juo pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir sutinka taikytis. Be to, kreipėsi dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę, kuri pažadėjo atlyginti turtinę bei dalį neturtinės žalos. Sutinka taikytis su M. G. ir tam turi L. Č. bei S. Č. įgaliojimus.

2008-06-07 eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios ties Aido g. 37 namu Šiauliuose, apžiūra. Apžiūros metu lyja, asfaltas šlapias. Važiuojamosios dalies kelio plotis 12,1 m. Aido g., dešinėje kelio pusėje, stovi automobilis AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio galinis ratas nuo dešinio šaligatvio yra 3,2 m, priekinis dešinysis ratas nuo dešinio šaligatvio 3,2 m. Ant važiuojamosios kelio dalies šalia automobilio yra raudonos spalvos panaši į kraują dėmė, kurios ilgis 1,2 m.

2009-06-07 dienos transporto priemonės apžiūros protokole aprašyta automobilio AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Išoriniai automobilio sugadinimai: priekinis stiklas, priekiniai kaires pusės sparnas ir posūkio rodiklis.

Automobilis po apžiūros gražintas M. G. saugoti iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

Techninės apžiūros talone Nr. 06-0591532 nurodyta, kad automobilio AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2007-07-05, o kitos apžiūros data – 2009-07-05.

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu M. G. parodė vietą, kur jis pamatė pėsčiąją, kur pėsčioji įžengė į gatvę, kurioje vietoje jis pradėjo stabdyti ir kur tuo metu buvo pėsčioji, kur įvyko susidūrimas, kur po susidūrimo buvo jo automobilis.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 79 nurodyta, kad M. G. buvo blaivus.

Specialisto išvadoje Nr. M 325/09(04) nurodyta, kad B. Č. 2009-06-07 20.50 valandą mirė nuo galvos smegenų abiejų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimo, pakauškaulio ir kaukolės pamato kairės užpakalinės duobės lūžio. Galvos trauma komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, galvos smegenų koma.

Specialisto išvadoje 2009-10-27 d. Nr. 11Š-160 (09) nurodyta, kad susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje, automobilio AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. G., važiuodamas jo nurodytu apie 40-50 km/h greičiu, pėsčiajai greitai einant per važiuojamąją dalį iki ašinės linijos ir ramiai bėgant nuo ašinės linijos iki jos partrenkimo vietos, turėjo techninę galimybę savalaikio stabdymo būdu sustoti iki pėsčiosios judėjimo linijos ir išvengti jos partrenkimo. Duotoje kelio situacijoje automobilio AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. G. veiksmai - pėsčiajai įėjus į važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje, t. y., iškilus grėsmei eismo saugumui, savalaikiai nesumažinant greičio ir nesustojant, dėl ko partrenkė ją - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Pėsčiosios B. Č. veiksmai - eidama į kitą važiuojamosios dalies pusę ne pėsčiųjų perėja, nuo gatvės važiuojamosios dalies kairio krašto keisdama judėjimo režimą įbėgo į automobilio AUDI 80 eismo juostą, neįvertinusi atstumo iki artėjančio automobilio ir jo važiavimo greičio, sudarydama kliūtį jo eismui ir grėsmę eismo saugumui - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo kilimu.

Draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo draustas UAB „BTA draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi.

Visuma surinktų įrodymų patvirtina, kad M. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Dėl jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kaltinamojo veiksmai buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, atsako pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

M. G., neteistas, turi sveikatos problemų, dirba, darbo vietoje ir apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai, yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą – 2007-01-09.

Kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, atlygino dalį turtinės ir dalį neturtinės žalos, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiąja ir kitų nukentėjusiųjų atstove.

M. G. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi ir pasižada ateityje nenusikalsti. Yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 str. numatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais, kadangi tikėtina, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2008 m. liepos 3 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus priimtoje „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“ apžvalgoje išaiškinta, jog formuojama tokia teismų praktika, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo bylose, kuriuose asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, išsprendžiami iš esmės.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės netrukdo teismui išspręsti ir civilinių ieškinių klausimo.

Žalą Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas skiria į turtinę ir neturtinę.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan., teismo įvertinamus pinigais.

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., teismas turi atsižvelgti į atsiradusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji T. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 3 978 Lt dydžio turtinės ir 30 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniais atsakovais baudžiamojoje byloje yra M. G. ir UAB „BTA draudimas“.

Teismui pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame nurodyti nauji reikalavimai dėl žalos atlyginimo bei jų patenkinimo tvarka.

T. Ž. sumažino savo ieškinio reikalavimus M. G. iki 20500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir atsisako turtinių pretenzijų kaltinamajam, sutinka, kad turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos atlygintų draudimo bendrovė, o kaltinamasis – 17050 Lt neturtinės žalos.

Civilinio ieškinio dydis šiuo atveju aptartas asmens, turinčio teisę jį pareikšti, ir asmens, turinčio pareigą atlyginti padarytą žalą.

Asmuo, apsidrausdamas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, preziumuoja, kad eismo įvykio metu jo padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atlygis draudimo bendrovė ir už šią galimybę sumoka draudimo įmoką.

Ši nuostata seka ir iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 str.

Draudikas UAB „BTA draudimas“ privalo atlyginti draudimo sutartyje numatytą patirtos neturtinės žalos dalį bei turtinę žalą, kurios dydžio šiuo metu negalima tiksliai apskaičiuoti.

Klausimas dėl turtinės žalos ir dalies neturtinės žalos dydžio tarp civilinio ieškovo ir UAB „BTA draudimas“ perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 str. ir Baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-308 str., teismas,

nusprendžia:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindu, susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Patvirtinti susitarimą tarp M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. Ž., kuriuo M. G. įsipareigoja atlyginti 20500 (dvidešimt tūkstančių penkis šimtus) litų neturtinės žalos, sumokant 1050 litų iki 2010-04-01, o po to per 32 mėnesius sumokant 16000 (šešiolika tūkstančių) litų, mokant po 500 (penkis šimtus) litų kas mėnesį lygiomis dalimis iki paskutinės mėnesio dienos, likusią dalį sumokėtų UAB „BTA draudimas“.

Baudžiamąją bylą M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktinį įrodymą - AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – palikti teisėtam savininkui.

Civiliniam ieškovui palikti teisę į ieškinio dėl turtinės ir dalies neturtinės žalos, atlyginamos UAB „BTA draudimas“ (įmonės kodas 110079036), patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

TEISĖJAS Žilvinas Astrauskas