Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Instita“, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2024 m. birželio 24 d. apie 0.57 val., Naujoji g. 122 D, Alytuje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Baltojo kupolo“ vartų, asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš šeimos narį – sutuoktinę S. M., sudavė jai tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau trylikos smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip mušdamas nukentėjusiajai S. M. padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, kaklo kairėje pusėje, kairėje plaštakoje, nugaros dešinėje pusėje dešinės mentės projekcijoje, kairiame sėdmenyje, abiejose blauzdose, kairės čiurnos sąnario srityje ir dešinio kelio sąnario srityje, kraujosruvas abiejų lūpų gleivinėse, nosies kaulų lūžimą ir dėl nosies kaulų lūžimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios S. M. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. M. kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną buvo draugo sūnaus krikštynos. Nežino, kas atsitiko, prisigėrė, o vėliau žmoną sumušė. Buvo su žmona ir dviem dukromis. Žmona nevartojo alkoholio. Neatsimena, nuo ko viskas prasidėjo, atsimena tik nuotrupas apie smurtavimą prieš žmoną. Kitą dieną pamatęs savo žmoną išsigando, nes ji buvo sumušta. Įvykio aplinkybių neatsimena dėl išgerto alkoholio. Kaltinime nurodytus smūgius pripažįsta, sutinka su tuo, kad žmonai sudavė 13 smūgių. Kitą dieną žmona buvo su mėlynėmis po akimis. Ji buvo visa mėlyna. Medikai nustatė, kad jai sulaužyta nosis. Pripažįsta, kad jai sulaužė nosį. Atsiprašė žmonos, tačiau nežino, ar ji atleido.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. M. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

2024 m. birželio 25 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, patvirtina, kad S. M. pranešė apie jos atžvilgiu pavartotą smurtą, nurodydama, kad 2024-06-24 apie 0.30 val., adresu Naujoji g. 122D, Alytuje, lauke jos vyras R. M. prieš ją smurtavo, t. y. pargriovė ją ant žemės ir kojomis spardė į įvairias kūno vietas - į galvą, veidą, rankas, kojas, sėdmenis, pečius. Smūgių buvo labai daug, kiek tiksliai sunku pasakyti. Taip pat su kojomis stovėjo jai ant galvos. Patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-6).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. M. paaiškino, kad 2024 m. birželio 23 d. vyko draugų vaiko krikštynų šventė Baltajame kupole, adresu Naujoji g. 122 D, Alytuje. Šventėje vyras vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo apgirtęs, ji taip pat išgėrė šampano. Po vidurnakčio, t. y. 2024 m. birželio 24 d. apie 0.30 val. jie išėjo su vyru iš Baltojo kupolo teritorijos, buvo jau už vartų, laukė taksi automobilio, einant tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas. Belaukiant, vyras nieko nesakęs, ją stipriai stūmė iš nugaros, po ko ji nukrito ant žemės. Atsistojo ir paklausė kodėl jis taip padarė, vyras nieko neatsakė. Tada vėl prie jos priėjo, su ranka griebė už veido ir vėl stipriai pastūmė, po ko ji vėl nugriuvo ant žemės. Tada vyras pradėjo ją spardyti į įvairias kūno vietas - galvą, veidą, rankas, kojas, sėdmenis, pečius. Tiksliai negali įvardinti jai suduotų spyrių, neskaičiavo, bet mano, kad galėjo būti ne mažiau dvidešimt spyrių. Į kurias kūno vietas, po kiek kartų spyrė, negali atsakyti. Ji gulėjo ant žemės ir bandė dengtis, rėkė, kad šis liautųsi. Ji nesistengė keltis, stengėsi dengtis. Jai gulint ant žemės, vyras buvo atsistojęs jai ant galvos, ar viena koja ar dviem, negali pasakyti, gali būti, kad ne pilnu kūno svoriu, tačiau savo kojos padu spaudė jai galvą, tai ji jautė, tačiau tuo metu buvo susirietusi ant žemės, rankomis prisidengusi kiek įmanoma veidą ir užsimerkusi. Spaudimą jautė gan stiprų, jis truko kelias sekundes. Visas jo smurtinis elgesys, jos manymu, truko tik kelias akimirkas, kadangi vienas veiksmas sekė kitą, tačiau dėl visų jo smurtinių veiksmų jautė fizinį skausmą. Patyrė didelį išgąstį ir stresą, nes prieš ją niekada nebuvo niekas smurtavę, jai buvo pirma tokia patirtis, net ir nesusivokė ką tokiu atveju turi daryti. Po paties įvykio pamatė ir jau laukiantį taksi automobilį. Prisimena, kad vairuotojo paprašė nevežti jos vyro, pasakė, kad ją sumušė. Ketino važiuoti namo be vyro, tačiau būdama taksi automobilyje pasigedo savo mobilaus ryšio telefono, todėl su mažamete dukra (4 metų) išlipo ieškoti ir tuo metu vyras įsėdo į automobilio priekinę sėdynę. Grįžus namo, ji greitai su mažamete dukra išlipo ir nuėjo namo, vyro nelaukė. Su dukra užsidarė vonios kambaryje. Per „Messenger“ programėlę parašė savo vyresnei dukrai (14 metų), kuri buvo namuose, kad tėtis ją sumušė. Dukra iškvietė vyro tėvus A. M. ir Z. M.. Šie atvykę kalbėjo su savo sūnumi, jo elgesys pasikeitė, jis nurimo, jis puolė jos atsiprašinėti. Situacijai aprimus ir dingus agresyviam sutuoktinio elgesiui, jo tėvai, pasiėmė mažesnę dukrą, išvyko, o ji nuėjo miegoti. Buvo tarp 2-3 val. nakties. GMP nekvietė, nes nesitikėjo, kad yra tiek sumušta, kad jai būtų reikalinga skubi pagalba, nors skaudėjo visą kūną. Dėl policijos vis dar svarstė, nežinojo ką daryti. Naktį viską apgalvojusi nusprendė išsikraustyti ir pabaigti santykius. Ryte į jos kambarį atėjo vyras ir jos atsiprašinėjo. Jautėsi labai pasimetusi, nežinojo ką daryti, nes jai gaila jų dviejų vaikų ir 22 metų kartu, tačiau ir gyventi kartu tokiomis sąlygomis negali.2024-06-26 kreipėsi pas teismo medicinos ekspertą, jam parodė visus savo sužalojimus. Po jos apžiūros, ekspertas rekomendavo kreiptis pas gydytoją, nes įtarė, kad gali būti likusių padarinių. 2024-06-26 po eksperto apžiūros iškart kreipėsi į S. Kudirkos priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėjo, atliko peties ir nosies rentgeno nuotraukas. Rekomendavo gerti nuo skausmo vaistus, stabilizuoti ranką (1 t., b. l.1-6, 48-51, 62-66, 67-70).

Liudytojas R. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), dirbo naktį iš 2024-06-23 į 2024-06-24. Per „Bolt“ programėlę gavo iškvietimą, per navigaciją matė, kad tai yra netoli „Stateta“ degalinės. Apie 0.30 val. atvykęs sustojo ant kelio netoli „Balto kupolo“ ir „Statetos“. Jam sustojus iš karto prie automobilio pribėgo moteris, ji buvo su maža mergaite ir prašė, kad jis nepriimtų į automobilį vyro, nurodė, kad šis labai agresyvus ir prašė greičiau važiuoti iš čia. Atrodė išsigandusi. Moteris su mergaite įlipo į automobilio galą ir jie trise pajudėjo, tačiau moteris pasigedo savo telefono ir nurodė, kad reikia apsisukti, nes pametė telefoną. Tada jie grįžo atgal į nurodytą vietą. Atvažiavus moteris išlipo iš automobilio su mergaite ir nuėjo ieškoti telefono, ten pat stovėjo vyras, kuris buvo įvardintas kaip agresyvus. Jo pakeleivė grįžo už kelių minučių, kartu su jomis atėjo ir prieš tai matytas vyriškis. Vyriškis įlipo į automobilio priekinę sėdynę, jis akivaizdžiai buvo neblaivus, tačiau elgėsi neagresyviai, automobilyje nebuvo jokių barnių, jiems bevažiuojant iki nurodytos vietos, t. y. (duomenys neskelbtini), Vyriškis kelyje užmigo. Moteris, vyriškiui užmigus, minėjo, kad ją vyras sumušė ir sakė, kad jos veidas mėlynas. Jis gerai nematė moters veido, nes buvo tamsus paros metas, ji sėdėjo automobilio gale. Jam parvežus šiuos klientus į jų nurodytą adresą, moteris su mergaite išlipo iš automobilio ir nuėjo į namus, tuo tarpu vyriškis dar miegojo automobilyje, jis pats jį prikėlė ir pasakė, kad atvyko. Jis reagavo ramiai, atsikėlė ir išėjo į namą. Jokių smurtinių veiksmų jis nematė, net nustebo, kai moteris pasakė, kad ją sumušė. Kad minėtas vyras tikrai agresyvus suprato iš to, kai matė, kaip jis daužė automobilio dureles, kurias vis varstė ir daužė, tai darė kelis kartus. Jo automobilyje niekas neverkė, maža mergaitė buvo rami, neašarojo, nereiškė kažkokių emocijų, todėl jis net neįtarė, kad prieš tai kažkas atsitiko. Moteris atrodė sutrikusi, išsigandusi, bet stengėsi būti kiek įmanoma ramesnė. Moteris iš pažiūros neatrodė neblaivi, tuo tarpu vyras akivaizdžiai buvo neblaivus (1 t., b. l. 73-76).

Liudytoja A. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji yra R. M. mama. 2024-06-24 apie 1.00 val. paskambino anūkė S. M. ir paprašė atvažiuoti į jų namus. Anūkė nurodė, kad tarp jos mamos ir tėčio įvyko kažkoks konfliktas. Abu nedelsdami išvažiavo į sūnaus namus. Galėjo būti tarp 1.30-2.00 val. Nuvykusi pamatė sūnų R. stovintį kieme, paklausė kas atsitiko. Jis tiesiog labai verkė ir sakė, kad pats nesupranta, kas atsitiko. R. buvo neblaivus, tačiau elgėsi adekvačiai, buvo susijaudinęs. Namo viduje rado marčią S. vonios kambaryje, anūkė U. žaidė ant lovos su planšete. Ant S. veido ties nosimi ir akimis matėsi neryškios kraujosruvos, nežymus patinimas. S. pasakė, kad nesupranta, dėl ko ir kaip viskas įvyko, situacijos nedetalizavo. Ji pasiūlė iškviesti GMP, tačiau ji nurodė, kad nereikia. Priėmė sprendimą, nakčiai pasiimti anūkę U., S. sutiko. Kadangi situacija buvo rami ir gan vėlus paros metas, jie juos abu paliko pasikalbėti ir išvyko namo su anūke. Sekančią dieną jai paskambino sūnus ir verkdamas pasakė, kad labai gailisi ir nežino, kaip gavosi, tačiau pakeist nieko negali, pranešė jai, kad S. su vaikais išsikrausto iš namų. 2024-06-25 vakarop į namus atvyko S. ir pasiėmė dukrą U., ant jos veido matė kur kas ryškesnes kraujosruvas ties nosimi ir akimis. Ji suprato iš karto tik nuvykus pas juos, kad R. sudavė S., suprato iš jo elgesio ir verkimo, tik jis pats negalėjo įvardinti, kas ir kaip tiksliai nutiko (1 t., b. l. 79-82).

Liudytojas Z. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, yra R. M. tėtis. 2024-06-24, jau po vidurnakčio ruošėsi eiti miegoti, tačiau paskambino anūkė S. M. ir pasakė, kad pykstasi jos tėvai, paprašė atvažiuoti į jų namus. Jiems su žmona nuvykus į sūnaus namus, jokio konflikto negirdėjo. Sūnus buvo kieme, rūkė. Kurį laiką jie stovėjo kieme ir kalbėjo, teiravosi kas nutiko. Sūnus labai verkė. Sūnus buvo akivaizdžiai išgėręs, tačiau elgėsi adekvačiai, nebuvo agresyvus. Po to užėjo į namo vidų. Marti S. buvo vonioje, su ja kalbėjo žmona. Užėjęs į namus matė S., ant jos veido ties akimis ir nosimi matė neryškias kraujosruvas ir nežymų patinimą. Suprato, kad sūnus smurtavo prieš ją, tik nei vienas į detales nesileido, todėl kas tarp jų įvyko, pakomentuot negali. Atvykęs į sūnaus namus iš karto suprato, kad R. sudavė S., nes ant jos veido matė sužalojimus (1 t., b. l. 85-88).

2024-06-25 Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele, užfiksuota įvykio vieta, esanti Naujoji g. 122 D, Alytuje (1 t., b. l. 22-27).

Kitų objektų apžiūros protokole su fotolentele, apžiūrėtas vaizdo įrašas iš „Baltojo kupolo“ vaizdo stebėjimo kameros. Fiksuojamame vaizde matomas tamsus paros metas.<...> Ties vaizdo įrašo laiku „00:58:21“(Foto Nr. 4) vyriškis prieina prie moters, jis vilki tamsius viršutinius rūbus, matomas tik jo siluetas, tačiau matoma, kad staigiu judesiu jis suduoda prieš jį stovinčiai moteriai ir ši iškart parkrenta ant žemės. Ties vaizdo įrašo laiku „00:58:28“ (Foto Nr. 5) matoma, kad vyriškis ant žemės gulinčiai moteriai su koja spiria į kūno korpusą. Vaiko siluetas nešiojasi šviečiantį įrenginį rankose, galimai planšetinį kompiuterį, todėl vaizdo įraše pagal judančią šviesą matoma, kad vaikas pereina iš kitos pusės. Ties vaizdo įrašo laiku „00:58:31“ gulinti moteris bando atsikelti, sėdasi, tačiau vėl smūgio yra nubloškiama ant žemės. Vaizdas yra per tamsus, kad tiksliai būtų galima įžiūrėti, kokie ir kiek tiksliai yra suduodami smūgiai, tačiau matomas vaizdo įraše moters siluetas, kuris kelis kartus keliasi ir yra nubloškiamas ant žemės. Ties vaizdo įrašo laiku „00:59:00“ moteris atsistoja, skėsčioja rankomis, tačiau ties vaizdo įrašo laiku „00:59:08“ vėl nubloškiama ant žemės, taip pat iš nenatūralios kūno pozicijos keitimosi matoma, kad jai yra suduodami dar keli smūgiai.<...> Ties vaizdo įrašo laiku „00:59:29“ moteris atsistoja ir pagal vaikščiojimo trajektoriją, matosi jog ji bando šalintis. Ties vaizdo įrašo laiku „00:59:55“ (Foto Nr. 6) iš tamsos išeina vyro siluetas, jis eina per automobilių stovėjimo aikštelę, prieina arčiau vaizdo stebėjimo kameros ir vaizdas tampa ryškesnis, matoma, kad tai plikas vyriškis, vilkintis tamsiai mėlynos spalvos kelnes, dėvintis baltus marškinius ir tamsiai mėlynos spalvos švarką, per petį dėvintis vyrišką rankinę. Minėtas vyriškis praeina per automobilių stovėjimo aikštelę ir dingta iš kameros matomumo lauko, tuo pat metu moteris nuo žemės pakelia galimai savo aprangos detalę (šviesią rankinę ar šaliką) ir su vaiku nueina į automobilių stovėjimo aikštelės prieigą artyn pagrindinio kelio <...> (1 t., b. l. 40-45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 252/2024 (06), patvirtina, kad S. M. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, kaklo kairėje pusėje, kairėje plaštakoje, nugaros dešinėje pusėje dešinės menties projekcijoje, kairiame sėdmenyje, abiejose blauzdose, kairės čiurnos sąnario srityje ir dešinio kalio sąnario srityje, kraujosruvos abiejų lūpų gleivinėse, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir kretant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trylikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 98-99).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo R. M. kaltei pagrįsti.

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, atsako pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. M., kilus konfliktui su žmona – nukentėjusiąja S. M., tyčia smurtavo prieš ją, t. y. sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau trylikos smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip mušdamas padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, kaklo kairėje pusėje, kairėje plaštakoje, nugaros dešinėje pusėje dešinės mentės projekcijoje, kairiame sėdmenyje, abiejose blauzdose, kairės čiurnos sąnario srityje ir dešinio kelio sąnario srityje, kraujosruvas abiejų lūpų gleivinėse, nosies kaulų lūžimą ir dėl nosies kaulų lūžimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taigi, nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamojo R. M. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl skirtinos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Kaltinamasis R. M. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis buvo anksčiau teistas, bet šiuo metu teistumas išnykęs (1 t., b. l. 153-156), todėl asmuo laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). R. M. per paskutinius penkerius metus buvo baustas administracine tvarka du kartus, baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 149-150). Jis susituokęs, augina du nepilnamečius vaikus, dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą. Į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų įskaitą neįrašytas (1 t., b. l. 147-148). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, tai, kad nusikalstama veika sukelti padariniai vis dėlto nėra sunkūs ir pavojingi asmens sveikatai, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės dydžio vidurkis. Siekiant individualizuoti bausmę, kad ji būtų teisinga ir proporcinga, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo nuoširdų gailėjimąsi, nukentėjusiojo poziciją, siekiant išsaugoti kaltinamojo socialinius ryšius, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl, remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kas sudarytų sąlygas kaltinamojo socialinei integracijai ir skatintų jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Prie bylos pridėti kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. M. bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti nuosprendį.

Prie bylos pridėtus kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.