Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. K. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-2358-1112/2023 pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys E. K. ir A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prašymas dėl teismo leidimo paimti tris nepilnamečius vaikus iš jų motinos bei tėvo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Suinteresuotas asmuo – nepilnamečio vaiko tėvas, šios nutarties neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos. Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai vaiko paėmimui iš jam nesaugios aplinkos (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

15. Pagal VTAPĮ, vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai nustatomas realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais ir rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą, ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi veiksmų, įtvirtintų VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalyje. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka įtvirtinta VTAPĮ 36⁵ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nustačius vaiko apsaugos poreikį, atsakinga institucija gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.25⁴ straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei; arba 2) VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

16. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

17. Byloje nustatyta, kad Tarnybos specialistai, įvertinę D. G. situaciją, nustatė šiuos rizikos veiksnius, reglamentuotus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26.1 ir 26.10 punktuose. Nurodyta, kad vaikas galimai patyrė motinos sutuoktinio smurtą. Vaiko teigimu, motina matė, kaip sutuoktinis smurtauja prieš jį, ir palaikė šiuos veiksmus, nesutrukdė. Vaikas tapo galimo smurto liudininku: motina galimai vaikų akivaizdoje, virtuvėje, smurtavo prieš mažametę jo seserį V.. Motina nepriėmė jai teikiamos pagalbos, buvo priešiškai nusiteikusi prieš socialinę pagalbą teikiančius darbuotojus. Su vaikais gyvendama krizių centre, savo mažamečių vaikų ir kitų gyventojų akivaizdoje galimai panaudojo smurtą mažametės dukters atžvilgiu.

18. Tarnybos specialistai, įvertinę V. G. situaciją, nustatė šiuos rizikos veiksnius, reglamentuotus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26.1 ir 26.10 punktuose. Specialistai nustatė, kad vaikas galimai patyrė motinos smurtą. Motinos smurtas užfiksuotas vaizdo įrašuose, kurie buvo pateikti Tarnybai. Vaikas yra tapęs galimo smurto artimoje aplinkoje liudininku, kuomet patėvis galimai naudojo smurtą brolio D. atžvilgiu. Šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, buvo taikoma laikina priežiūros priemonė socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, tačiau teikta pagalba buvo neveiksminga. Motina nepriėmė jai teikiamos pagalbos, buvo priešiškai nusiteikusi prieš socialinę pagalbą teikiančius darbuotojus. Su vaikais gyvendama krizių centre, savo mažamečių vaikų ir kitų gyventojų akivaizdoje galimai panaudojo smurtą mažametės dukters atžvilgiu.

19. Tarnybos specialistai, įvertinę A. K. situaciją, nustatė šiuos rizikos veiksnius, reglamentuotus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26.1, 26.3 ir 26.10 punktuose. Nustatyta, kad vaikas galimai tapo motinos smurto prieš seserį liudininku. Skyriui pateiktame vaizdo įraše matoma, kaip A. stovi šalia sesers ir mamos, kuomet mama nuverčia dukrą, dukra verkia, galimai galėjo kilti pavojus ir A. K., ji galėjo būti užgauta, parversta. 2023 m. kovo 24 d. motina išsakė, kad A. K. galimai priklausomas nuo alkoholio, teigė, kad jis nesirūpina šeima, vartoja alkoholį, prarado darbą. Anksčiau yra užfiksuotas A. K. alkoholio vartojimas. Šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, buvo taikoma laikina priežiūros priemonė socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, tačiau teikta pagalba buvo neveiksminga. Motina nepriėmė jai teikiamos pagalbos, buvo priešiškai nusiteikusi prieš socialinę pagalbą teikiančius darbuotojus. Su vaikais gyvendama krizių centre, savo mažamečių vaikų ir kitų gyventojų akivaizdoje galimai panaudojo smurtą mažametės dukters atžvilgiu.

20. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir išdavė leidimą paimti nepilnametę A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš motinos E. K. ir tėvo A. K., ir nepilnamečius V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš motinos E. K..

21. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, jog apeliantė siekia, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą, gali tinkamai jais pasirūpinti, pripažino savo anksčiau padarytas klaidas ir dėl jų labai gailisi. Apeliantė kritiškai įvertino savo elgesio galimas neigiamas pasekmes ir ateityje pasižada elgtis tik tinkamai, priima teikiamas socialines paslaugas, domisi apie vaikų auginimą ir nori gilinti savo žinias toliau.

22. Kaip minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

23. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, pagrindinė apsaugos vaikų poreikių nustatymo ir vaikų paėmimo iš jiems nesaugios aplinkos priežastis buvo suinteresuoto asmens – motinos E. K., elgesys, kuomet nepilnamečiai vaikai galimai patiria savo atstovų pagal įstatymą ir kitų kartu gyvenančių asmenų fizinį ir psichologinį smurtą arba vaikai yra smurto liudininkais, šiuo metu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos ir vaikų saugumui kyla realus pavojus. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantė nepateikė duomenų, paneigiančių Tarnybos nurodytas aplinkybes, kad ji gali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais.

24. Byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 31 d. centro socialinei darbuotojai lankantis E. K. šeimoje, nepilnametis D. G. pasakė, kad mama kažkada seniai (įvardinti kada tai įvyko negalėjo) jį smaugė ir su peiliu kažką darė. 2023 m. vasario 6 d. Tarnybos specialistai, ištyrę ir įvertinę nurodytas aplinkybes, nustatė rizikos veiksnius, reglamentuotus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26.1 punkte, 26.4 punkte ir 28.4 punkte ir priėmė sprendimą taikyti laikinosios priežiūros priemonę socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje (2023 m. vasario 6 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini)). 2023 m. vasario 6 d. nepilnamečiai vaikai D. G., V. G. ir A. K. kartu su mama E. K. apgyvendinti (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centre ir šeimai taikoma atvejo vadyba. Iš (duomenys neskelbtini) rajono paramos šeimai centro 2023 m. kovo 22 d. pranešimo nustatyta, kad 2023 m. vasario 18 d. sudarytas Krizių centro paslaugų teikimo ir stebėsenos planas Nr. 5. E. K. buvo supažindinta su Krizių centro taisyklėmis, taisyklės primenamos kasdien, nes E. K. nebuvo suinteresuota jas vykdyti, nuolatos nekreipė dėmesio į darbuotojų pastabas argumentuodama tuo, kad darbuotojai ją „spaudžia ir nori atimti iš jos vaikus“, kad per daug kišasi į jos gyvenimą, kad vaikams liepia neklausyti. Paslaugas teikiantys darbuotojai pastebėjo, kad E. K. dažnai baudžia savo vaikus neadekvačiomis bausmėmis (dažnai neleidžia išeiti iš kambario, neduoda už bausmę vakare valgyti, liepia anksti eiti miegoti, gana dažnai grubiai bendrauja su vaikais). Moteris dažnai palieka netvarką bendrose patalpose, jos tvarkymosi įgūdžiai silpni. Bendraudama su kitais paslaugų gavėjais E. K., girdint vaikams, naudoja necenzūrinius žodžius. E. K. linkusi manipuliuoti, konfliktuoti su kitais paslaugų gavėjais, darbuotojais, nepriima išsakomos kritikos, nenoriai priima teikiamą pagalbą, kuri numatyta pagalbos plane, nenori bendrauti su darbuotojais, keisti savo netinkamo elgesio. Krizių centro individualios priežiūros darbuotojos 2023 m. kovo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad E. K. galimai naudojo smurtą prieš dukrą V. G.. Krizių centro gyventoja parodė darbuotojai vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip E. K. per prievartą, šaukdama ant V., grūdo vakarykščius cepelinus dukrai į burną, vaikas šaukė, verkė, mama nuvertė vaiką su visa kėde ant žemės ir toliau per prievartą jėga grūdo vaikui maistą į burną, išsitaškiusį ant žemės maistą vėl grūdo V. į burną. Į bylą pateikti vaizdo įrašai patvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, kad E. K. Krizių centro patalpose per prievartą maitino dukrą V., ji verkė, paskui nuvertė ją su kėde ant žemės ir toliau per prievartą grūdo jai maistą nuo grindų, su dukra grubiai kalbėjo, grasino jai. Visą laiką šalia buvo dukra A.

25. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. šeima nuo 2015 m. lapkričio 19 d. įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-5227-1048/2018 leista paimti mažamečius vaikus D. G. ir V. G. iš jų tėvų J. G. ir E. K. (dabar K.). Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, jog 2018-2019 metais tris kartus pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimo E. K. smurto vaikų atžvilgiu, bet jie nutraukti nesurinkus pakankamai įrodymų.

26. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą nepaimdama iš šeimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę, turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

27. Apeliantė jokių objektyvių ir neabejotinų jos atskirojo skundo teiginius patvirtinančių duomenų nepateikia, tik deklaratyviai teigia, kad kritiškai įvertino savo elgesio galimas neigiamas pasekmes ir ateityje pasižada elgtis tik tinkamai, priima teikiamas socialines paslaugas. Atsakovė nepateikia jokių duomenų, kad dėl situacijos šeimoje kreipėsi pagalbos į valstybės institucijų specialistus, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama pašalinti rizikas, dėl kurių buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų motinai nepavykus susitvarkyti su šeimoje kylančiomis problemomis, nepripažįstant šios situacijos rimtumo, tinkamai nepriimant visos jai siūlomos pagalbos, ji negali tinkamai pasirūpinti vaikų poreikiais, kadangi ji negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos, dėl ko išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus vaikų D. G. ir V. G. nuomonę bei nutarties 17-19, 23-24 punktus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog yra pagrindas iš apeliantės paimti tris nepilnamečius vaikus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog apeliantės veiksmai ir pastangos yra nepakankami, kad būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, jog jos elgesys pasikeitė tiek, kad ji gebėtų užtikrinti saugią savo nepilnamečiams vaikams aplinką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog šiuo metu apeliantės elgesys pasikeitė tiek, kad ji sugebėtų tinkamai pasirūpinti trimis nepilnamečiais vaikais, užtikrinant jų poreikius augti saugioje socialinėje aplinkoje.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko paėmimas iš tėvų (motinos) nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti motinai išsiugdyti tinkamus vaiko auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaiko paėmimas iš tėvų (motinos) leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikui saugią aplinką, o tėvams (motinai) sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų parodant realias pastangas ir ryžtą keistis. Pažymėtina, kad vaiko motina, pašalinusi vaikams grėsmę keliančias aplinkybes, turi galimybę susigrąžinti paimtus vaikus.

30. Apibendrinant nurodytus motyvus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su teismo leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo – motinos, išdavimu, visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai nutarė prašymą dėl teismo leidimo išdavimo tenkinti. Tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo(duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.