- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- I-512-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02711-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lukiškių
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) priteisti 1 268 Eur turtinei žalai ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 15–17).
Paaiškina, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Lukiškių TI-K. Nuo 2017 m. pradžios nuolat kreipiasi į administraciją su prašymais suteikti jam galimybę dirbti ir gauti darbo užmokestį, nes turi įsiskolinimų, privalo mokėti pinigus vaikui išlaikyti. Pagal specialybę yra tekintojas. Administracija jam paaiškino, kad neleidžia dirbti dėl to, kad neatitinka kriterijų. Į įdarbinimo komisijų posėdžius jo nekvietė, todėl neaišku, kas priima galutinį sprendimą.
Dėl Lukiškių TI-K veiksmų, kuriais jam nesuteikiamas apmokamas darbas teigia patyręs ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais išgyvenimais, nevisavertiškumo jausmu, dvasinėmis kančiomis, pažeminimu, negalėjo jaustis naudingu bei skirti finansinę paramą sūnui išlaikyti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių TI-K, atstovaujantis taip pat ir Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–25).
Paaiškina, kad nuteistieji, kurie pageidauja dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ (toliau – Įmonė), turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus (toliau – SRS) būrio viršininkui, kuris vėliau nuteistąjį pristato Nuteistųjų įdarbinimo komisijai (toliau – Komisija). Komisijos posėdžiai organizuojami, atsižvelgiant į iš Įmonės gautą rašytinę informaciją apie laisvas ar numatomas atsirasti darbo vietas, pretendentams keliamus reikalavimus bei į Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1-175 „Dėl Nuteistųjų įdarbinimo komisijos sudarymo” (toliau – Įsakymas) patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus. Nuteistieji įdarbinami Įmonėje, atsižvelgiant į Nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus (toliau – Kriterijai): esamos laisvos darbo vietos, nuteistojo darbingumas, turima specialybė, profesija, polinkiai, motyvacija, darbinė patirtis, rekomendacijos, nuteistojo drausmė, požiūris į kriminalinę subkultūrą ir kt.
Nurodo, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą – pasižadėjimą, kuris buvo svarstomas Komisijos 2018 m. gegužės 30 d. posėdyje. Posėdžio metu SRS specialistas informavo, kad nuteistasis turi galiojančią nuobaudą. Atsižvelgiant į tai bei į posėdyje pateiktas tarnybų ir skyrių rekomendacijas, buvo priimtas sprendimas neleisti pareiškėjui dirbti Įmonėje. Apie Komisijos sprendimą pareiškėjas buvo informuotas raštu.
Atkreipia dėmesį, kad Įmonėje yra ribotas darbo vietų skaičius, o norinčiųjų dirbti daug, todėl pirmenybė dirbti įmonėje suteikiama tiems asmenims, kurie atitinka daugiausiai paminėtų kriterijų. Šiuo metu pareiškėjas turi dvi galiojančias nuobaudas: 2018 m. balandžio 20 d., 2018 m. birželio 29 d. atsisakė dirbti nemokamus darbus. Per pastarąjį laikotarpį Įmonė dėl naujų darbuotojų poreikio į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Atsiradus laisvoms darbo vietoms bei atsižvelgiant i nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, nuteistasis apie tai bus informuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl Lukiškių TI-K galimai neteisėtų veiksmų, nesuteikiant darbo, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Neturtinė žala suprantama plačiai – tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi nuteistojo statusą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.
Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 straipsnio 1 dalis). Nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus (BVK 134 straipsnio 1 dalis).
Taigi, iš šių nuostatų matyti, kad nuteistųjų darbas skirstomas į apmokamą ir neapmokamą.
Įsakymu sudaryta Komisija, susidedanti iš R. O. (direktoriaus pavaduotojas (Komisijos pirmininkas)), V. R. (laikinai einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas (Komisijos pirmininko pavaduotojas), G. L. (Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas), J. A. K. (Ūkio skyriaus vedėjas), A. R. (Sveikatos priežiūros tarnybos vedėja), A. U. (SRS viršininkė), L. P. (Psichologinės tarnybos viršininkė), K. N. (Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkė (sekretorė)).
Įsakymu taip pat patvirtinti Kiterijai (pagrindiniai ir papildomi). Komisija, įdarbindama nuteistąjį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus: nuteistojo darbingumą, kuris nustatomas pagal fizinį pajėgumą, sveikatos būklę, amžių, nuovargio tempą ir reikiamo poilsio trukmę bei į nuteistojo turimą specialybę, profesiją.
Jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindiniu kriterijus, Komisija atsižvelgia į papildomus kriterijus: nuteistojo turimą darbinę patirtį, įstaigos atitinkamų tarnybų ir skyrių rekomendacijas apie nuteistąjį, nuteistojo drausmę (turimas drausmines nuobaudas ar paskatinimo priemones, elgesį) ir motyvaciją dirbti, nuteistojo atžvilgiu vykdomus išieškojimus pagal vykdomąjį dokumentą. Jeigu keliems nuteistiesiems vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybę įsidarbinti turi nuteistasis, privalantis mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas.
Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1/05-9/2016 m. vasario 2 d. Nr. 1-16 (b. l. 48–53) patvirtinta Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą Įmonėje ir atleidimo iš darbo joje tvarka. Šios tvarkos 9 punkte nustatyta, kad Įmonė, vykdydama pagrindinį jos įstatuose numatytą tikslą (nuteistųjų įdarbinimą) ir atsižvelgdama į darbo jėgos panaudojimo poreikį, pateikia Lukiškių TI-K nuteistųjų, reikalingų gamybinei programai vykdyti paraišką ir kartu su Lukiškių TI-K atrenka nuteistuosius dirbti įmonėje.
Nuteistasis, norintis įsidarbinti Įmonės Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos ceche, kreipiasi į jį kuruojantį Lukiškių TI-K SRS būrio viršininką ir užpildo nustatytos formos prašymą (11 punktas). Nuteistojo prašymas, kuriame užfiksuotas Įmonės Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos cecho viršininko teigiamas tarpininkavimas (pritarimas) dėl nuteistojo priėmimo į darbą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Įmonės Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos cecho viršininko pritarimo užfiksavimo jame dienos grąžinamas nuteistąjį kuruojančiam SRS būrio viršininkui, kuris gautą nuteistojo prašymą, suderinęs su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, pateikia Komisijai. Komisijos posėdžiai organizuojami, atsižvelgiant į iš Įmonės gautą rašytinę informaciją apie laisvas ar numatomas atsirasti darbo vietas ir pretendentams keliamus reikalavimus (14 punktas).
Komisija, vadovaudamasi Kriterijais bei atsižvelgdama į Apsaugos ir priežiūros skyriaus, Kriminalinės žvalgybos skyriaus, Sveikatos priežiūros tarnybos bei Psichologinės tarnybos atstovų žodines rekomendacijas, pateiktas Komisijos posėdyje, priima sprendimą siūlyti leisti (neleisti) nuteistajam dirbti įmonėje (16 punktas). Į Komisijos posėdį gali būti kviečiamas nuteistasis, kuris pateikė prašymą dirbti, tačiau svarstymo ir balsavimo metu jis nedalyvauja (17 punktas). Komisija priima sprendimą balsų dauguma. Kai Komisijos narių balsai pasiskirsto tolygiai, lemiamą balsą turi Komisijos pirmininkas. Komisijos sprendimas įforminamas protokolu (18 punktas). Galutinį sprendimą leisti nuteistajam dirbti Įmonėje, atsižvelgiant į Komisijos siūlymus, priima Lukiškių TI-K direktorius (19 punktas).
Byloje pateiktas pareiškėjo 2018 m. balandžio 27 d. prašymas suteikti jam apmokamą darbą (b. l. 28). Taip pat pateiktas 2018 m. birželio 11 d. skundas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – KD) direktoriui (b. l. 33), kuriame pareiškėjas skundė Lukiškių TI-K veiksmus dėl apmokamo darbo nesuteikimo.
Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2018 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 96-2061 (b. l. 26–27) nurodė, kad nuteistieji, pageidaujantys dirbti Įmonėje turi užpildyti nustatytos formos prašymą dėl priėmimo į darbą. Įmonės gamybos cecho viršininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos privalo išnagrinėti gauto prašymo pagrįstumą, prašymui pritarus, jis teikiamas svarstyti Komisijai, nepritarimo atveju, išsamūs motyvai nurodomi pačiame prašyme. Taip pat nurodė, pareiškėjo prašymas bus svarstomas Komisijos posėdyje ir apie priimtą sprendimą pareiškėjas bus informuotas raštu. Atkreipė dėmesį, kad pirmenybė dirbti Įmonėje suteikiama tiems asmenims, kurie atitinka daugiausiai Įsakyme nustatytų kriterijų.
Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. skundą, 2018 m. liepos 18 d. rašte Nr. 96-2758 (b. l. 29–31) informavo, kad pareiškėjo prašymas gauti apmokamą darbą buvo svarstomas 2018 m. gegužės 30 d. Komisijos posėdyje. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą bei posėdyje pateiktas tarnybų ir skyrių rekomendacijas, priėmė sprendimą neleisti pareiškėjui dirbti Įmonėje. Taip pat pažymėjo, kad per pastarąjį laikotarpį Įmonė dėl naujų darbuotojų poreikio į laisvas darbo vietas į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė.
Lukiškių TI-K SRS 2018 m. rugsėjo mėnesio tarnybiniame pranešime (b. l. 36–37) nurodyta, kad pareiškėjas turi dvi galiojančias nuobaudas (2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. birželio 29 d. atsisakė dirbti nemokamus darbus).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie Komisijos sprendimą neleisti dirbti Įmonėje, taip pat informuotas, kad Įmonė pastaruoju metu nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl naujų darbuotojų poreikio į laisvas darbo vietas. Lukiškių TI-K direktoriaus atsakymą pareiškėjas turėjo teisę skųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka KD direktoriui, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia teise būtų pasinaudojęs, o, gindamas savo galimai pažeistas teises kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nepateikė jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti, kad Lukiškių TI-K direktorius tyčiniais veiksmais atsisakė pareiškėją įdarbinti, t. y. aprūpinti darbu ir pajamomis Lukiškių TI-K.
Pareiškėjas teigia, kad į Komijos posėdžius jo nekvietė, todėl neaišku, kas priima galutinį sprendimą.
Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad galutinį sprendimą leisti nuteistajam dirbti Įmonėje, atsižvelgiant į Komisijos siūlymus, priima Lukiškių TI-K direktorius. Į Komisijos posėdį nuteistasis, pateikęs prašymą dirbti, gali būti kviečiamas, tačiau svarstymo ir balsavimo metu jis nedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, kad nėra privaloma nuteistąjį kviesti į Komisijos posėdį, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad, pareiškėjo nepakvietus į Komisijos 2018 m. gegužės 30 d. posėdį, Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
Nors pareiškėjas skunde teigia, kad nuo 2017 m. pradžios nuolat kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais suteikti jam galimybę dirbti, tačiau konkrečiai nenurodo nei mėnesio nei dienos kada kreipėsi. Byloje pateiktas tik vienas jo prašymas (2018 m. balandžio 27 d.) Lukiškių TI-K direktoriui suteikti darbo, todėl laikytina, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kad nuo 2017 m. nuolat kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais suteikti darbo.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008), o nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Šiuo atveju teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų pareiškėjui nesuteikiant apmokamo darbo, o nenustačius vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų žalai kilti, kitos sąlygos nenustatinėjamos, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.