- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-36-343/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos už žemės nuomą priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ieškovė) patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės V. G. (toliau – atsakovė) 5 278,05 Eur žemės nuomos mokestį už 2015–2020 metus ir 190 Eur delspinigius nuo 5 278,05 Eur skolos sumos už 180 dienų iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, iš viso 5 468,05 Eur, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad atsakovė yra valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomininkė: žemės sklypą (duomenys neskelbtini), naudojo faktiškai kaip statinių, esančių ant valstybinio žemės sklypo, savininkė nuo jų įsigijimo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d., o nuo 2018 m. lapkričio 30 d. – pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu žemės sklypą (duomenys neskelbtini), naudojo faktiškai kaip statinių, esančių ant valstybinio žemės sklypo, savininkė nuo jų įsigijimo 2014 m. gruodžio 4 d. Mokestis už šį sklypą atsakovei buvo skaičiuojamas už 2014–2019 metus, o už 2020 metus nebuvo skaičiuojamas, nes atsakovei sukako pensinis amžius, nuo mokesčio ji buvo atleista. Nurodė, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – NŽT prie ŽŪM Kauno skyrius) vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei iki žemės nuomos sutarties sudarymo (2016, 2017, 2018 m.) buvo suteiktas naudotis 0,0765 ha sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė mokesčio už valstybinės žemės nuomą iki nustatyto termino (kalendorinių metų lapkričio 15 d.) nesumokėjo, todėl ieškovė apskaičiavo skolą ir 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos už 180 dienų. Atsakovei valstybinės žemės nuomos mokestis už (duomenys neskelbtini), apskaičiuotas išskaidant skolos laikotarpį į dvi dalis: iki nuomos sutarties pasirašymo mokestis skaičiuojamas kaip faktiniam statinių, esančių ant valstybinės žemės sklypo, naudotojui, o po 2018 m. lapkričio 30 d. sutarties pasirašymo – pagal sutarties sąlygas: už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iki sutarties sudarymo atsakovei susidarė skola: 1 106,08 Eur už 2016 m., 1 138,67 Eur už 2017 m., 1 181,45 Eur už 2018 m., iš viso 3 426,20 Eur skola, o po sutarties sudarymo – 1 822,19 Eur žemės nuomos mokesčio iki 2020 m. gruodžio 31 d. Iš viso atsakovė už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 2016–2020 m. ieškovei skolinga 5 248,39 Eur. Tuo tarpu už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsakovė skolinga: 29,66 Eur žemės nuomos mokesčio už 2015–2019 m. (5,66 Eur už 2015 m., 5,54 Eur už 2016 m., 5,92 Eur už 2017 m., 6,20 Eur už 2018 m., 6,34 Eur už 2019 m.). Taigi, už abu sklypus atsakovė ieškovei yra skolinga 5 278,05 Eur žemės nuomos mokesčio.
3. Be kita ko, nurodė, kad pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. gruodžio 10 d. statinių išrašą atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), priklauso: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Visi atsakovės valdomi pastatai priklauso pramonės ir sandėliavimo kategorijai, išskyrus du gyvenamuosius namus. Išnuomojant žemę 2016 m. ir sudarant žemės nuomos sutartį 2018 m., minėtų gyvenamųjų namų paskirtis buvo „kita“. Pagal 2016 m. VĮ Registrų centro NTR duomenų bazės išrašus dabartinis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo dirbtuvės, o dabartinis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sandėlis. Išnuomojant valstybinę žemę, visi atsakovei priklausantys pastatai atitiko pramonės ir sandėliavimo kategoriją, pagal kurią teisingai apskaičiuotas 1,8 proc. tarifas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifų nustatymo“ (aktuali redakcija patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) 1.2.8 punktą. Minėtų gyvenamųjų namų paskirtis pakeista tik 2019 m., tačiau ieškovei apie pasikeitusius duomenis nepranešė, todėl tarifą skaičiavo pagal anksčiau suvestus duomenis. Atsakovei deklaracijose delspinigiai buvo apskaičiuoti laikantis Taisyklėse numatytos tvarkos, t. y. už kiekvienais metais nesumokėtą žemės mokesčio sumą už 180 dienų. Dėl atsakovės prašymo taikyti penkerių metų senaties terminą skolai už 2015 m., nurodė, kad jei teismas taikytų šiam reikalavimui ieškinio senatį, įvertinus, kad skola už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 2015 m. buvo 5,66 Eur, būtent šia suma galėtų būti mažinama bendra priteistina suma.
4. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį (ieškinio dalyje dėl delspinigių ir žemės naudotojo mokesčio už 2015 m.), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra dalies pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (pastatas–gyvenamasis namas (paskirtis gyvenamoji), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–gyvenamasis pastatas (paskirtis gyvenamoji), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–sandėlis (gyvenamojo namo priklausinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–sandėlis (gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys), savininkė nuo 2014 m. balandžio 2 d. 2018 m. lapkričio 30 d. tarp valstybės ir atsakovės buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, iki kurios sudarymo, atsakovei tapus dalies pastatų savininke, nebuvo priskirta naudotis konkreti valstybinės žemės sklypo dalis, atsakovė nėra gavusi jokių nurodymų sumokėti valstybinės žemės (naudojimo) mokestį. Atsakovės teigimu, reikalaujama priteisti suma nesutampa su pateiktomis žemės nuomos (naudotojo) mokesčio deklaracijomis. Be to, atsakovė įsigijusi dalį statinių žemės sklype panaudos sutarties pagrindu, statinius perdavė neatlygintinai naudotis uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir žemės sklypu faktiškai nesinaudojo, visus mokesčius įsipareigojo mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad atsakovei neteisingai taikomas 1,8 proc. koeficientas. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ 1.2.7. punktą, už komercinės ir kitos paskirties žemę taikomas 0,8 proc. tarifas. Atsakovei priklausantys pastatai yra gyvenamosios paskirties. Jai išnuomotą žemės sklypą sudaro: 50 proc. komercinės paskirties objektų teritorijos, 18 proc. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, 32 proc. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, kas patvirtina, kad turėtų būti taikomas 0,8 proc. koeficientas. Tikina, kad visame žemės sklype pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties yra tik 0,0628 ha, tačiau ieškovė nepagrįstai skaičiuoja pagal visą atsakovei priskirtą naudotis plotą 0,0765 ha. Ieškovė neteisingai ir neteisėtai apskaičiuoja nuomos mokestį, todėl atsakovei nekyla pareiga jo mokėti. Atsakovė nesutiko su ieškovės pateiktomis žemės sklypo dalies vertėmis (2016 m. 61 448,96 Eur, 2017 m. 63 259,62 Eur, 2018 m. 65 636,09 Eur). Ieškovė pateikė NŽT nuomotino kitos paskirties valstybinės žemės sklypo vertės apskaičiavimo ataskaitą, pagal kurią atsakovei tenkančios dalies vertė už 2018 m. – 53 991 Eur, t. y. mažesnė nei nurodo ieškovė. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5591-475/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovui M. G. dėl žemės naudotojo mokesčio už tą patį sklypą, t. y. už (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalį – 0,0652 ha, kurioje ieškovė nurodo, kad M. G. priklausančio sklypo dalies vertė 52 346,29 Eur, 2017 m. – 53 929,71 Eur, 2018 m. – 55 885,71 Eur. Nurodė, kad reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė priteisti žemės naudotojo mokestį už 2015 m., ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti suėjo 2020 m. lapkričio 15 d., todėl atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį šioje dalyje atmesti.
5. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį ir į patikslintą ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM Kauno skyrius atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei be aukciono laikotarpiu 2018 m. lapkričio 30 d. – 2021 m. lapkričio 30 d. buvo išnuomota 0,1961 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis – 0,0765 ha. Sutarties 10 punkte numatyta, kad atsakovė žemės nuomos mokestį moka pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 2 843,45 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės valstybei 64 Eur žyminį mokestį ir 5,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra statinių ant valstybinių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 22 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atmetė atsakovės argumentus, kad ji neturėjo pareigos mokėti valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčio.
9. Dėl žemės nuomos mokesčio už (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypą. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės reikalavimui priteisti žemės naudotojo mokestį už 2015 m. už sklypą (duomenys neskelbtini), pareikšti senaties terminas suėjo 2020 m. lapkričio 16 d., todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.
10. Dėl valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vidutinės rinkos vertės 2016–2018 metais. Teismas, nesant ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, jog VĮ Registrų centras apskaičiavo ir pateikė ieškovei būtent jos nurodomas valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutines rinkos vertes, nesutiko su ieškovės atstove, kad būtent jos nurodomos minėto valstybinės žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, pagal kurias yra apskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis atsakovei, yra teisingos. Teismas sutiko su VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis, kurie iš esmės sutapo su atsakovės atstovės pateiktais ginčo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės (už 2016–2018 m.) duomenimis. Teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovė neįrodė, jog VĮ Registrų centras jai buvo pateikęs kitokią sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę atitinkamais metais.
11. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog iki 2016 m. liepos 28 d. ginčo žemės sklypo paskirtis buvo komercinė ir pagal šią paskirtį buvo sudaryta nuomos sutartis su UAB „Kaduva“, neįrodė, kad turėjo pagrindą atsakovės naudojamą ginčo žemės sklypą laikyti komercinės paskirties sklypu, o vėliau šią paskirtį perkelti ir atsakovei. Sprendė, kad šiuo atveju ieškovė, skaičiuodama atsakovei nuomos mokestį už naudojamos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, turėjo naudoti VĮ Registrų centras pateiktas vidutines rinkos vertes: 2016 m. – 68 400 Eur, 2017 m. – 72 200 Eur, 2018 m. – 81 000 Eur, o po sutarties sudarymo 2019 m. ir 2020 m. vertę nurodytą sutartyje – 53 991 Eur.
12. Teismas sutiko su atsakove, kad viso keliems asmenims nuomojamo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1961 ha naudojimo būdas – 50 proc. komercinės paskirties objektų teritorijos, 18 proc. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, 32 proc. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, tačiau dalis, kuri yra išnuomota, o anksčiau atsakovės naudota be sutarties, priskiriama pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdui, kadangi 2016 m. visi atsakovės valdomi statiniai ant valstybinio žemės sklypo dalies priklausė pramonės ir sandėliavimo kategorijai, todėl ieškovė pagrįstai pritaikė atsakovei 1,8 procento tarifą. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas atsakovės argumentus dėl neteisingai pritaikyto tarifo, skaičiuojant žemės nuomos mokestį, atmetė kaip nepagrįstus.
13. Konstatavo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dirbtuvės) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sandėlio)) paskirtis į gyvenamųjų namų paskirtį buvo pakeista 2019 m., tačiau kilo ginčas dėl to, kas turėjo pranešti ieškovei apie pasikeitusius nekilnojamojo turto registro duomenis ir ar turėjo atsakovė būti atleista nuo nuomos mokesčio pasikeitus pastatų paskirčiai. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, skaičiuodama atsakovei nuomos mokestį, turėjo naudoti NTR aktualius duomenis už 2020 m., ir žinodama, kad yra pasikeitusi atsakovės pastatų ginčo žemės sklype paskirtis, naudojimo būdas, už 2020 m. atsakovei nuomos mokestį skaičiuoti taikydama 0,8 proc. tarifą (Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ 1.2.7. punktas).
14. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė nuomos mokestį už naudojamos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ginčo laikotarpiu (2016–2020 m.) 2 819,45 Eur (480,30 Eur už 2016 m. (68 400 Eur x 0,0765 / 0,1961 x 1,8 proc. tarifas), 506, 98 Eur už 2017 m. (72 200 Eur x 0,0765 / 0,1961 x 1,8 proc. tarifas), 568,78 Eur už 2018 m. (81 000 Eur x 0,0765 / 0,1961 x 1,8 proc. tarifas), o po sutarties sudarymo 874,65 Eur 2019 m. (53 991 Eur (vertė nurodyta sutartyje) x 1,8 proc. tarifas x 0,9 mažinimo koeficientas), 388,74 Eur už 2020 m. (53 991 Eur (vertė nurodyta sutartyje) x 0,8 proc. tarifas x 0,9 mažinimo koeficientas)), o už sklypo (duomenys neskelbtini) (2016–2019 m.) 24 Eur (5,54 Eur už 2016 m., 5,92 Eur – 2017 m., 6,20 Eur – 2018 m., 6,34 Eur – 2019 m.), iš viso 2 843,45 Eur.
15. Taikydamas ieškinio senatį atmetė ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius nuo 5 278,05 Eur skolos sumos už 180 dienų iki ieškinio pareiškimo teismui, t. y., 190 Eur (5 278,05 Eur x 0,02 (delspinigių dydis procentais) / 100 x 180 dienų)).
16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad prievolė mokėti netesybas ir teismo kompetencija nustatyti netesybas už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, nėra nustatyta įstatyme, sprendė, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius (laikotarpiu 2015–2018 m. lapkričio 30 d.) negalėtų būti tenkinamas ir tuo atveju, net jeigu nebūtų suėjusi šiam reikalavimui ieškinio senatis.
17. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalis dėl valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vidutinės rinkos vertės 2016–2018 metais (sprendimo 33-39 punktai), dėl tarifo (sprendimo 40-43 punktai) ir dėl delspinigių (sprendimo 44-48 punktai) bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vidutinės rinkos vertėmis 2016–2018 metais. Teigia, kad viso nuomotino žemės sklypo plotas yra 0,1961 ha. Atsakovei išnuomota jo dalis – 0,0765 ha. Iki nuomos sutarties sudarymo atsakovė taip pat naudojosi 0,0765 ha plotu. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. nuomotino kitos paskirties valstybinės žemės sklypo vertės apskaičiavimo ataskaitoje nurodyta, kad 2018 m. 0,1961 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 138 400 Eur, o šio sklypo 0,0765 ha dalies vertė – 53 991 Eur. Ši atsakovei išnuomotos sklypo dalies vertė buvo įrašyta į valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su atsakove, 9 punktą, kuriame nurodyta, kad atsakovei išnuomotos 0,0765 ha sklypo dalies vertė 2018 m. buvo 53 991 Eur. Pažymi, kad VĮ Registrų centras 2022 m. nurodytos buvusios sklypo vidutinės rinkos vertės neatitinka NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. nuomotino kitos paskirties valstybinės žemės sklypo vertės apskaičiavimo ataskaitos. VĮ Registrų centro 2022 m. rašte nurodytos sklypo vidutinės rinkos vertės tiek 2018, tiek kitais metais, yra prieštaringos ir neatitinka kitų byloje esančių dokumentų. Akivaizdu, kad atitinkamai ir tame pačiame rašte VĮ Registrų centro nurodytos vertės už 2016–2017 metus yra neteisingos.
18.2. Nesutinka su teismo išvada, kad skaičiuodama atsakovei nuomos mokestį turėjo naudoti aktualius NTR duomenis už 2020 m., ir žinodama, kad yra pasikeitusi atsakovės pastatų ginčo žemės sklype paskirtis, už 2020 m. atsakovei nuomos mokestį skaičiuoti taikydama 0,8 proc. tarifą. Apeliantės teigimu, teisės aktuose nėra numatyto reikalavimo jai, prieš skaičiuojant valstybinės žemės numos mokestį, kasmet patikrinti kiekvieno nuomininko kiekvieno valdomo statinio paskirtį ir įvertinti, ar savininkai nėra atlikę pakeitimų. Pareigą pranešti apie pasikeitusius duomenis turi patys nuomininkai.
18.3. Nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, argumentuojant praleista ieškinio senatimi. Teigia, kad atsakovei delspinigiai buvo skaičiuojami laikantis Taisyklėse numatytos tvarkos, t. y. už kiekvienais metais nesumokėtą žemės mokesčio sumą už 180 dienų. Paskaičiavus delspinigius už 180 dienų, jų skaičiavimas būdavo nutraukiamas. Toliau delspinigiai būdavo skaičiuojami kitais metais už tais metais nesumokėtą nuomos mokestį už 180 dienų, ir taip kiekvienais metais. Toks skaičiavimas buvo nurodytas ir pradiniame ieškinyje, kuriame buvo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės 153,28 Eur delspinigius už 2015 m. lapkričio 16 d.–2021 m. vasario 3 d. laikotarpį. Atsakovės advokatei nesutinkant su tokia ieškovės pasirinkta delspinigių skaičiavimo tvarka, buvo patikslintas delspinigių skaičiavimo laikotarpis pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas ir perskaičiuota prašoma priteisti delspinigių suma. Ieškovė, tikslindama ieškinį, prašė priteisti 190 Eur delspinigius nuo 5 278,05 Eur skolos sumos už 180 dienų iki ieškinio pareiškimo teismui. Senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo nebuvo praleistas.
18.4. Kvestionuoja teismo išvadą, kuria nurodoma, kad teisės aktai nenumato pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį tuo atveju, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, net ir nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, tačiau faktiškai naudojantis valstybinės žemės sklypu, delspinigiai turi būti skaičiuojami ir priteisiami.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pasisakydama dėl apeliantės ginčijamų VĮ Registrų centras vidutinių rinkos verčių nurodo, kad VĮ Registrų centras teikdamas atsakymą atsakovei bei teikdamas duomenis teismo prašymu, pateikė vertes, kurios buvo ataskaitinių metų sausio 1 d. Tuo tarpu NŽT vertę nuomos sutarties sudarymui nustatinėjo 2018 m. rugsėjo 26 d., kas galėjo lemti neatitikimus.
19.2. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovė skaičiuodama atsakovei nuomos mokestį turėjo naudoti NTR aktualius duomenis už 2020 m., ir žinodama, kad yra pasikeitusi atsakovės pastatų ginčo žemės sklype paskirtis, naudojimo būdas, už 2020 m. atsakovei nuomos mokestį skaičiuoti taikydama 0,8 proc. tarifą.
19.3. Ieškovės reikalavimas priteisti 190 Eur delspinigius pareikštas 2021 m. gruodžio 15 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Be to, ieškovė apskaičiavo delspinigius nesilaikydama poįstatyminių teisės aktų nustatytos tvarkos, o tai prieštarauja Taisyklių 35 punktui, todėl šis reikalavimas negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
19.4. Apeliantė nepagrįstai nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl delspinigių nepriteisimo už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis. Apeliantė nesutikimą grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 324 buvo pakeista delspinigių skaičiavimo tvarka bei suteikta galimybė reikalauti delspinigių ir iš žemės naudotojų. Atsakovė pažymi, kad minėti pakeitimai įsigaliojo tik po 2022 m. balandžio 6 d nutarimo paskelbimo ir neturi grįžtamosios galios. Taigi, akivaizdu, jog apeliantės teiginiai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
22. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už valstybinės žemės sklypų nuomą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra valstybinės žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudotoja / nuomininkė: žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuo statinių įsigijimo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d., kaip statinių, esančių ant valstybinio žemės sklypo, savininkė, o nuo 2018 m. lapkričio 30 d. – pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuo statinių įsigijimo 2014 m. gruodžio 4 d., kaip statinių, esančių ant valstybinio žemės sklypo, savininkė. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo nustatyta valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0765 ha dalis.
Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 2016–2018 metais.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė skaičiuodama atsakovei nuomos mokestį už naudojamos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, turėjo naudoti VĮ Registrų centras pateiktas vidutines rinkos vertes: 2016 m. – 68 400 Eur, 2017 m. – 72 200 Eur, 2018 m. – 81 000 Eur, o po sutarties sudarymo 2019 m. ir 2020 m. vertę nurodytą sutartyje – 53 991 Eur. Tokios pozicijos apylinkės teismas laikėsi dėl to, nes VĮ Registras centras nurodė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę pagal nurodomas turto grupes ir kai yra nustatyti vienas ar keli naudojimo būdai. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog VĮ Registrų centras jai buvo pateikęs kitokią ginčo sklypo vidutinę rinkos vertę atitinkamais metais.
25. Apeliantė su nurodytu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Apeliaciniame skunde teigia, kad NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. nuomotino kitos paskirties valstybinės žemės sklypo vertės apskaičiavimo ataskaitoje nurodyta, jog 2018 m. 0,1961 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 138 400 Eur, o šio sklypo 0,0765 ha dalies vertė – 53 991 Eur. Ši atsakovei išnuomotos sklypo dalies vertė buvo įrašyta į valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su atsakove, 9 punktą, kuriame nurodyta, kad atsakovei išnuomotos 0,0765 ha sklypo dalies vertė 2018 m. buvo 53 991 Eur. Pažymi, kad VĮ Registrų centras 2022 m. nurodytos buvusios sklypo vidutinės rinkos vertės neatitinka NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. nuomotino kitos paskirties valstybinės žemės sklypo vertės apskaičiavimo ataskaitos. VĮ Registrų centro 2022 m. rašte nurodytos sklypo vidutinės rinkos vertės tiek 2018, tiek kitais metais, yra prieštaringos ir neatitinka kitų byloje esančių dokumentų. Teisėjų kolegija su nurodyta apeliantės argumentacija nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kokiomis žemės sklypo vertėmis 2016–2018 metais turėjo vadovautis ieškovė skaičiuodama atsakovei nuomos mokestį už naudojamos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Pažymėtina, kad ieškovės minima NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus nuomotino kitos paskirties valstybinės žemės sklypo vertės apskaičiavimo ataskaita sudaryta ir joje pateikta vertė nustatyta 2018 m. rugsėjo 26 d., t. y. prieš sudarant sutartį su atsakove (minėta, sutartis su atsakove sudaryta 2018 m. lapkričio 30 d.), taigi tai reiškia, kad NZ?T prie ŽŪM Kauno skyrius žemės sklypo vertę apskaičiavo siekiant sudaryti nuomos sutartį ir nustatyti fiksuotą žemės sklypo vertę, kuri bus nurodyta sutartyje ir nuo kurios bus skaičiuojamas mokestis už 2019 m. ir vėlesnius laikotarpius. Priešingų įrodymų ir argumentų, kuriuos įvertinus būtų galima daryti kitokią išvadą, ieškovė nepateikė.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos kontekste svarbiu įrodymu laikytinas byloje esantis VĮ Registrų centras 2022 m. gegužės mėnesio raštas / išvada (DOK-78831), kuriame VI? Registru? centras nurodė ginčo žemės sklypo vertes, pateikė paaiškinimus, iš kurių matyti, kaip gali kisti VI? Registru? centro verte?, esant skirtingiems žemės naudojimo būdams, laikotarpiams. Šioje išvadoje nurodyta, kad konkretus žemės sklypas įvertinamas, taikant atitinkamą Masinio žemės vertinimo taisyklių 18 punkte nurodytą žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelį. Nagrinėjamu atveju, tiek byloje esantis nekilnojamojo turto išrašas, tiek ir ieškovės minima NZ?T prie ŽŪM Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. ataskaita patvirtina, jog žemės sklype buvo (ir yra) įregistruoti keli žemės naudojimo būdai. Apibendrinant šią dalį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad VĮ Registrų centras jai buvo pateikęs kitokią sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę atitinkamais metais, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovė skaičiuodama atsakovei nuomos mokestį už naudojamos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį 2016–2018 metais, turėjo naudoti VĮ Registrų centras pateiktas vidutines rinkos vertes.
Dėl tarifo.
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė skaičiuodama atsakovei nuomos mokestį turėjo naudoti NTR aktualius duomenis už 2020 m., ir žinodama, kad yra pasikeitusi atsakovės pastatų ginčo žemės sklype paskirtis, naudojimo būdas, už 2020 m. atsakovei nuomos mokestį skaičiuoti taikydama 0,8 proc. tarifą.
28. Apeliantė kvestionuodama šią teismo sprendimo dalį apeliaciniame skunde teigia, kad teisės aktuose nėra numatyto reikalavimo jai, prieš skaičiuojant valstybinės žemės numos mokestį, kasmet patikrinti kiekvieno nuomininko kiekvieno valdomo statinio paskirtį ir įvertinti, ar savininkai nėra atlikę pakeitimų. Pareigą pranešti apie pasikeitusius duomenis turi patys nuomininkai. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria. Pažymėtina, kad ieškovė yra viešasis subjektas, kuris turi tik tokius įgaliojimus, kurie jai yra suteikti jos veiklą reguliuojančių teisės aktų ir skaičiuodama žemės nuomos mokestį privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, būtent ji turi pareigą teisingai apskaičiuoti mokestį, o paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jį perskaičiuoti. Taigi, šiuo atveju pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytai pozicijai, kad ieškovė skaičiuodama nuomos mokestį atsakovei turėjo naudoti aktualius nekilnojamojo turto registro duomenis už 2020 m., ir žinodama, kad yra pasikeitusi atsakovės pastatų ginčo žemės sklype paskirtis, už minėtus metus atsakovei nuomos mokestį skaičiuoti taikydama 0,8 proc. tarifą.
Dėl delspinigių.
29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad prievolė mokėti netesybas ir teismo kompetencija nustatyti netesybas už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, nėra nustatyta įstatyme, sprendė, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius (laikotarpiu 2015–2018 m. lapkričio 30 d.) negalėtų būti tenkinamas ir tuo atveju, net jeigu nebūtų suėjusi šiam reikalavimui ieškinio senatis.
30. Apeliantė, laikydamasi priešingos pozicijos apeliaciniame skunde, tvirtina, kad senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti nebuvo praleistas. Taipogi kvestionuoja teismo išvadą, kuria nurodoma, kad teisės aktai nenumato pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį tuo atveju, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis. Apeliantė laikosi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 324 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ pakeitimo“ nutarta papildyti nutarimą Nr. 1387 10 punktu: „Valstybinės žemės naudotojai už laiku nesumokėtą ar pavėluotai sumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį moka delspinigius“. Apeliantės teigimu, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, net ir nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, tačiau faktiškai naudojantis valstybinės žemės sklypu, leidžia skaičiuoti delspinigius. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
31. Visų pirma, pasisakant dėl ieškinio senaties, pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad sutinkamai su CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių), išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju tiek pirminiu ieškiniu, tiek patikslintu, buvo prašoma priteisti delspinigius, kurių išieškojimui yra suėjusi ieškinio senatis. Patikslinusi ieškinį delspinigius ieškovė prašė priteisti už 180 dienų iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. kovo 15 d. Nustatyta, kad ieškovės reikalavimas priteisti 190 Eur delspinigius pareikštas 2021 m. gruodžio 15 d., t. y., praleidus ieškinio senaties terminą.
32. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalys dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. iki 2020 m., o dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. iki 2018 m. lapkričio 30 d. nebuvo sudariusios valstybinės žemės nuomos sutarčių (susitarimų). Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, teisės aktai nenumato pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį tuo atveju, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis. Nors apeliantė teigia, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, net ir nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, tačiau faktiškai naudojantis valstybinės žemės sklypu, leidžia skaičiuoti delspinigius (vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 324, kuriame buvo pakeista delspinigių skaičiavimo tvarka bei suteikta galimybė reikalauti delspinigių ir iš žemės naudotojų), tačiau šiuo atveju svarbus momentas yra tai, kad minėti pakeitimai įsigaliojo tik po 2022 m. balandžio 6 d. nutarimo paskelbimo ir jie neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad apeliantės teiginiai dėl delspinigių yra nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties.
33. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 2016–2018 metais nustatymo, dėl tarifo ir delspinigių, yra motyvuotos, atitinkančios faktinius bylos duomenis bei padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.
34. Atmetus apeliacinį skundą teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė. Kauno apygardos teismui 2022 m. gruodžio 13 d. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovė nurodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 786,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Šią aplinkybę patvirtina pateikti įrodymai – 2022 m. rugsėjo 6 d. sąskaita Nr. 2022-59 bei bankinis mokėjimo pervedimas nurodytai sumai. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (1,3 koeficientas x 1 799 Eur = 2 338,7 Eur), todėl priteistina iš ieškovės (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867, atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 786,50 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.