Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-417-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-16
Bylos Nr.
1A-252-417-2013
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00136-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Stasys Valužis
Kaltinamasis
K. P., S. B.
Advokatai
Ramūnas Girevičius
Kategorijos

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-417/2013

Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00136-2010-9

Teisėjas E. Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.12.; 1.2.18.11.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Stasio Valužio, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,išteisintiesiems K. P., S. B.,jų gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui,specialistei J. D.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Veito apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų sudėties požymių.

S. B. pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų sudėties požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

K. P. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad dėl UAB „duomenys neskelbtini“ sunkios ekonominės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino keleto iš jų reikalavimus bei nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams: jis nuo 2009-01-28 iki 2009-04-22, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas „duomenys neskelbtini“, įregistruotos Klaipėdoje, duomenys neskelbtini, direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 straipsnio 6 dalį, kuri numato, kad „Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“ ir 37 straipsnio 12 dalies l punktą „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdamas atsakingas už UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, žinodamas, kad UAB „duomenys neskelbtini“ yra sunkios ekonominės padėties, t. y. UAB „duomenys neskelbtini“ 2008-12-31 einamojo likvidumo (mokumo) koeficientas nesiekė l, o buvo neigiamas, ir UAB „duomenys neskelbtini“ trumpalaikių reikalavimų (4117500 Lt) vykdymui neužteko trumpalaikio turto (1851925 Lt), neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, užskaitos aktais ir iš UAB „duomenys neskelbtini“ AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu pagrindė atsiskaitymus kreditoriams už 560248,41 Lt, būtent:

2009-01-28 užskaitos aktu Nr. 2009/1 padengė UAB „duomenys neskelbtini“538400 Lt įsiskolinimą pagal 2009-01-28 PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr. 1000061; 2009-04-14 užskaitos aktu Nr. 2009/2 padengė UAB „duomenys neskelbtini“4848,41 Lt įsiskolinimą pagal 2009-04-14 PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr. 1000075

2009-03-02 mokėjimo nurodymu Nr. 1852 D. P. grąžino avansą – 17000 Lt.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. P. nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, būtent:

2009-02-04 kasos pajamų orderiu KL Nr. 0000224 pagrindė orlaivio TL U. S. pardavimą Stanislovui A. K. už 60000 Lt (likutinė vertė 169594,78 Lt);

2009-02-04 ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr. 2009/4 (pardavimo dokumentai neišrašyti) pagrindė navigacinio valdiklio „Gpsmap 2“ (likutinė vertė 2124,87 Lt) bei aviacinio monitoriaus (likutinė vertė 4213,80 Lt) pardavimą tyrimo metu nenustatytiems asmenims;

2009-02-12 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000065 pagrindė automobilio „Volvo“ pardavimą UAB „duomenys neskelbtini“už 24990 Lt (likutinė vertė 36582,74 Lt);

2009-03-12 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000068 pagrindė automobilio „Renault“ pardavimą M. M. už 500 Lt (likutinė vertė 2520,79 Lt);

2009-04-14 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000074 pagrindė krautuvo 481 OŠ pardavimą A. A. už 10000 Lt (likutinė vertė 31913,24 Lt);

2009-04-14 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000075 pagrindė automobilio „Volvo“ pardavimą UAB „duomenys neskelbtini“už 4848,41 Lt (likutinė vertė 5775,67 Lt);

2009-04-17 PVM sąskaita faktūra KLS Nr.1000077 pagrindė krovininio automobilio „Fiat“ pardavimą UAB „duomenys neskelbtini“ už 11000 Lt (likutinė vertė 14700,32 Lt).

Taigi K. P. nepateisinamai pigiai, už 117677,08 Lt (likutinė vertė iš viso 267426,21 Lt), pardavė bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti.

Dėl šių K. P. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta 709997,54 Lt turtinė žala UAB „duomenys neskelbtini“ kreditoriams.

Be to, K. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ turto ir įsipareigojimų dydžio: jis, nuo 2007-01-31 iki 2009-04-22, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas „duomenys neskelbtini“, įregistruotos Klaipėdoje, duomenys neskelbtini, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. DC-574) 21 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo (Nr. IX-574) 19 straipsnio l dalį, kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, to paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, taip pat Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų", kuris numato, kad „<...> individualios (personalinės) įmonės, tikrosios bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės bei visų tipų įmonės, fondai, bendrijos, organizacijos bei jų junginiai, taip pat įstaigos ir organizacijos, išlaikomos iš biudžeto, privalo saugoti 10 metų apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos dokumentus <...>“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumo ir laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neišsaugojo 2005 m., 2006 m., 2007 m. ilgalaikio turto iš viso 909998,33 Lt, užregistruoto 2008 m. balanse, įsigijimo dokumentų, iš jų:

2005 m. įsigytų 2 žemės sklypų – 0,2484 ha – įsigijimo dokumentų – 457500 Lt;

2005 m. įsigytų transporto priemonių iš viso už 130838,19 Lt įsigijimo dokumentų;

2005 m., 2006 m. įsigytos kitos įrangos iš viso už 112252,63 Lt įsigijimo dokumentų;

2005 m., 2006 m. įsigytų mašinų ir įrengimų, iš viso už 209407,51 Lt įsigijimo dokumentų. Neišsaugojo 2007 m. trumpalaikio turto iš viso už 1088719,38 Lt, užregistruoto 2008 m. balanse, įsigijimo dokumentų, iš jų:

statomo namo, adresu duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, 2007 m. atliktų darbų už 5019 Lt įsigijimo dokumentų;

statomo namo, adresu duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, 2007 m. atliktų darbų už 7634 Lt įsigijimo dokumentų;

statomų 8 namų kvartalo, adresu duomenys neskelbtini, iki 2008-01-01 atliktų darbų už 351569,38 Lt įsigijimo dokumentų;

prekių, skirtų perparduoti 315554 Lt vertės, kotedžo, adresu duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, 2007 metais 84 nuošimčiai baigtumas, įsigyto pagal 2004-11-12 notarinę sutartį Nr.K l ES-17922, įsigijimo dokumentų;

apskaitos dokumentų, pagrindžiančių gyventojų pajamų mokesčio permoką, – 5264 Lt, užregistruotą 2008 m. sausio l dieną;

apskaitos dokumentų, pagrindžiančių gyventojų pajamų mokesčio mokestį, – 3679 Lt, užregistruotą 2008 m. sausio l dieną;

apskaitos dokumentų, pagrindžiančių gautiną sumą – 400000 Lt – iš piliečio J. D., užregistruotą 2008 m. sausio l dieną.

Taip K. P. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ turto ir įsipareigojimų.

Be to, K. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis nuo 2007-01-31 iki 2009-04-22, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas „duomenys neskelbtini“, įregistruotos Klaipėdoje, duomenys neskelbtini, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo (Nr. DC-574) 21 straipsnio l dalį atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, to paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-04-22 aplaidžiai tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą, t. y. K. P. apskaitos dokumentais nepagrindė navigacinio valdiklio „Gpsmap 2“ – 2124,87 Lt bei aviacinio monitoriaus – 4213,80 Lt, nurašytų 2009-02-04 ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr. 2009/4, pardavimo, juose nurodė nurašymo priemonę „parduota“, iš viso pardavimo operacijų už 6338,67 Lt ir šių duomenų nepateikė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalteriui A. R., kuris, nesuvokdamas jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, šių duomenų neužregistravo UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje. Tokiu būdu K. P. aplaidžiai tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-04-22 negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

S. B. buvo kaltinama tuo, kad dėl UAB „duomenys neskelbtini“ sunkios ekonominės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams: ji nuo 2009-04-22 iki 2009-10-01, būdama UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas „duomenys neskelbtini“, įregistruotos Klaipėdoje, duomenys neskelbtini, direktore, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-183 5 19 straipsnio 6 dalį „Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“ ir 37 straipsnio 12 dalies l punkto „Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdama atsakinga už UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, žinodama, kad UAB „duomenys neskelbtini“ yra sunkios ekonominės padėties, t. y. UAB „duomenys neskelbtini“ 2008-12-31 einamojo likvidumo (mokumo) koeficientas nesiekė, o buvo neigiamas ir UAB „duomenys neskelbtini“ trumpalaikių reikalavimų (4117500 Lt) vykdymui neužteko trumpalaikio turto (1851925 Lt), pažeisdama Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimo eilės tvarkos 1999-12-02 įstatymo Nr. VIII - 1463 3 straipsnio l dalį, kurioje nurodyta „Kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: l) su darbo santykiais susijusios išmokos; <...>; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą <...>; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams“, neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, žinodama apie pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimą – 2009 m. gegužės mėnesį 19730,94 Lt, birželio mėnesį 26614,71 Lt, gyventojų pajamų mokesčio įsiskolinimą 2009 m. birželio mėnesį 1974,73 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą 2009 m. birželio mėnesį 2406,98 Lt, iš viso įsiskolinimas 50727,36 Lt, kurie buvo užregistruoti, laikotarpio nuo 2009-04-30 iki 2009-06-19, UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitų suvestinėje laikotarpiu nuo 2009-05-21 iki 2009-06-17 iš UAB „duomenys neskelbtini“ AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymais pagrindė mokėjimus 18606,24 Lt, būtent:

2009-05-21 mokėjimo nurodymu Nr. 1943 ir 2009-06-10 mokėjimo nurodymu Nr. 1943 UAB „duomenys neskelbtini“sumokėjo 5000 Lt;

2009-06-16 mokėjimo nurodymu Nr.1962 pagrindė 5256,24 Lt mokėjimą UAB „duomenys neskelbtini“;

2009-06-16 mokėjimo nurodymu Nr. 1979 pagrindė 2400 Lt mokėjimą UAB „duomenys neskelbtini“;

2009-06-17 mokėjimo nurodymu Nr. 1966 pagrindė 5950 Lt mokėjimą UAB „duomenys neskelbtini“.

Tęsdama nusikalstamą veiką, S. B., neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino vieno iš jų reikalavimus ir dėl to padarė 46679,91 Lt turtinės žalos likusiems kreditoriams, būtent:

2009-08-01 užskaitos aktu Nr. 09/08-1 padengė 16679,91 Lt įsiskolinimą K. P. pagal 2009-08-10 PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr. 1000089;

2009-08-02 užskaitos aktu Nr. 09/08-2 padengė 30000 Lt įsiskolinimą K. P. pagal 2009-08-14 PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr. 1000092.

Tęsdama nusikalstamą veiką, S. B. nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, būtent:

2009-04-29 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000079 pagrindė 0,097 ha žemės sklypo duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, pardavimą A. P. už 150000 Lt (likutinė vertė 260000 Lt);

2009-05-29 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000083 pagrindė 0,27 ha žemės sklypo duomenys neskelbtini, pardavimą J. P. už 20000 Lt (likutinė vertė 45000 Lt);

2009-08-13 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000090 pagrindė 12 vnt. 0,75 ha žemės sklypų duomenys neskelbtini, pardavimą UAB „duomenys neskelbtini“už 200000 Lt (likutinė vertė 770000 Lt);

2009-08-13 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000091 pagrindė 0,93 ha žemės sklypo duomenys neskelbtini, pardavimą UAB „duomenys neskelbtini“už 84000 Lt (likutinė vertė 200735,88 Lt);

2009-08-14 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000092 pagrindė 0,3408 ha žemės sklypo duomenys neskelbtini, pardavimą K. P. už 30000 Lt (likutinė vertė 310000 Lt);

2009-08-19 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000093 pagrindė 0,108 ha žemės sklypo duomenys neskelbtini ir duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, pardavimą A. B. už 45000 Lt (likutinė vertė 250000 Lt);

2009-08-31 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000096 pagrindė 0,75 ha žemės sklypo duomenys neskelbtini, pardavimą AB „duomenys neskelbtini“už 100000 Lt (likutinė vertė 400000 Lt);

2009-06-04 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000082 pagrindė ekskavatoriaus „Case 0392LE“ pardavimą AB „duomenys neskelbtini“ už 101325,16 Lt (likutinė vertė 130000,39 Lt);

2009-09-03 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000097 pagrindė automobilio „Volvo FL10“ pardavimą T. Ž. už 20000 Lt (likutinė vertė 37011,10 Lt).

Taigi S. B. nepateisinamai pigiai už 750325,16 Lt (likutinė turto vertė iš viso 2402747,20 Lt) pardavė bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Dėl šių S. B. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta 1717708,2 Lt turtinė žala UAB „duomenys neskelbtini“ kreditoriams.

Be to, S. B. buvo kaltinama ir tuo, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: ji nuo 2009-04-22 iki 2009-10-01, būdama UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas „duomenys neskelbtini“, įregistruotos Klaipėdoje, duomenys neskelbtini, direktore ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio l dalį atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, to paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2009-05-29 iki 2009-10-01 apskaitos dokumentais nepagrindę ilgalaikio turto pardavimo pajamų – 130000 Lt, iš jų:

20000 Lt laikotarpiu nuo 2009-05-29 iki 2009-06-09 iš pilietės J. P., nurodytų Klaipėdos miesto 12-ojo notarų biuro 2009-05-29 sutartyje, už žemės sklypą 0,27 ha duomenys neskelbtini;

10000 Lt laikotarpiu nuo 2009-08-11 iki 2009-08-26 iš piliečio A. Ž., nurodytų Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro 2009-08-11 sutartyje, už žemės sklypą 0,08 ha duomenys neskelbtini;

100000 Lt laikotarpiu nuo 2009-08-31 iki 2009-10-01 iš AB „duomenys neskelbtini“, nurodytų Klaipėdos miesto 12-ojo notarų biuro 2009-08-31 sutartyje, už žemės sklypą 0,75 ha duomenys neskelbtini, ir šių duomenų nepateikė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalteriui A. R., kuris, nesuvokdamas jos nusikalstamų veiksnių pobūdžio, šių duomenų neužregistravo UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje.

Tokiu būdu S. B. aplaidžiai tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2009-04-22 iki 2009-10-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Veitas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-28 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo K. P. pripažinti kaltu pagal BK 208 str. 2 d. ir nuteisti 50 MGL 6500 Lt bauda; pripažinti kaltu pagal LR BK 223 str. 1 d. (dėl dokumentų neišsaugojimo) ir nuteisti 20 MGL 2600 Lt bauda; pripažinti kaltu pagal LR BK 223 str. ld. (dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo) ir nuteisti 20 MGL 2600 Lt bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 70 MGL – 9100 Lt – dydžio baudą.

S. B. pripažinti kalta pagal BK 208 str. 2 d. ir nuteisti 50 MGL 6500 Lt bauda; pripažinti kalta pagal BK 223 str. 1 d., ir nubausti 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę 60 MGL (7800Lt) dydžio baudą.

Nurodo, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos, kadangi teismas vertindamas K. P. veiksmų pobūdį iš esmės rėmėsi tik jo parodymais, tuo tarpu kitų bylos duomenų nevertino ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė. Darydamas paminėtas išvadas teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino 2012-04-04 specialisto išvados Nr. 5-3/36, būtent, kad jog uždaroji akcinė bendrovė „duomenys neskelbtini“ 2008-12-31 buvo nemoki, kad UAB „duomenys neskelbtini“ trumpalaikių reikalavimų (4117500 Lt) vykdymui neužteko trumpalaikio turto (1851925 Lt). Taip pat, anot prokuroro, teismas neįvertino 2011-03-23 specialisto išvados Nr. 5-3/27, kurioje konstatuota, jog UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. sausio 1 d. buvo nemoki ir jos ekonominė padėtis buvo sunki. Kaip ir nevertino liudytojo A. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jog ir K. P., ir S. B. žinojo, kad „duomenys neskelbtini“ yra nemoki, negali atsakyti, tačiau pagal 2008 metų balansą buvo matyti, kad įmonė yra nemoki, bet kadangi įmonė turėjo daug nekilnojamojo turto, tai parduodama nekilnojamąjį turtą tikėjosi pasidengti pagrindinius kreditinius reikalavimus.

Taip pat nuosprendyje teismas neįvertino K. P. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jog įmonei trūko apyvartinių lėšų, kad už parduotą turtą gautos pajamos buvo panaudojamos dengti kreditinius įsiskolinimus. Prokuroro teigimu, svarbu pažymėti ir tai, kad toks turto pardavimas bendrovėje jau buvo vykdomas nuo 2009-02-04, o užskaitos pradėtos vykdyti dar anksčiau, t. y. 2009-01-28. Ir nors K. P. teigė, jog 2008-12-31 bendrovė buvo moki ir joks bankrotas negrėsė, akivaizdu, jog bendrovės ekonominė padėtis buvo sunki, kadangi įmonės turto pardavimo lėšos buvo naudojamos ne įmonės veiklos rezultatams gerinti, pelno siekimui bei dengti kreditinius įsiskolinimus.

Prokuroro teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad 2010-04-27 Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte Nr. (6.1)-D2-4628 pateikta operatyvaus patikrinimo medžiaga, kad UAB „duomenys neskelbtini“ iki 2009-10-01 bankroto bylos iškėlimo per trumpą laiką sudarė turto perleidimo sandorius su susijusiais asmenimis (artimais giminaičiais) žymiai sumažintomis kainomis nei turto vidutinė rinkos kaina. 2011-03-23 specialisto išvadoje Nr. 5-3/27 nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ turtas buvo parduotas už mažesnę kainą nei likutinė šio turto vertė, be to, dar ir susijusiam su K. P. asmeniui (UAB „duomenys neskelbtini“). Tuo tarpu specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ dėl materialaus ilgalaikio turto ir turto, užregistruoto sąskaitoje Atsargos, pardavimo patyrė nuostolį – 1953393,14 Lt.

Prokuroro manymu, tyčios buvimą K. P. veiksmuose rodo ir jo veiksmų pobūdis – atliktos užskaitos, kurios bendrovės veiklos ir interesų prasme yra neteisėtos ir nepagrįstos, nes įmonė iš to negavo jokio ekonomiškai lygiaverčio ekvivalento, o tik patenkino išskirtinių kreditorių reikalavimus. Tai, kad bankroto byla buvo iškelta direktorei S. B. pateikus pareiškimą teismui ir praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po to, kai K. P. pardavė kaltinime nurodytas transporto priemones, nepašalina bendrovės vadovų atsakomybės, nes pagal bylos duomenis sandoriai su UAB „duomenys neskelbtini“ susijusiais fiziniais ir juridiniais asmenimis, mažinantys bendrovės turto vertę, buvo sudarinėjami jau nuo 2009-01-28, taip užtikrinant tik kelių kreditorių reikalavimus ir darant žalą likusiems.

Prokuroro teigimu, specialisto išvadoje (2011-03-23 Nr. 5-3/27) nurodyta, kad S. B. UAB „duomenys neskelbtini“ turtą pardavė žemesne nei likutinė turto vertė ir tiek turtą pardavė, tiek užskaitas atliko UAB „duomenys neskelbtini“ susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Be to, S. B. tyčią įrodo ir jau minėtoji 2010-04-27 Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr. (6.1 )-D2-4628 pateikta operatyvaus patikrinimo medžiaga. Prokuroras, be to, pažymi, kad prieš iškeliant bankroto bylą UAB „duomenys neskelbtini“ vertingiausias nekilnojamasis turtas už žymiai žemesnę nei likutinė vertė S. B. buvo parduotas būtent UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkui J. P. (kurio parodymais vadovavosi teismas išteisindamas S. B.) ir su juo giminystės ryšiais susijusiems asmenims.

Anot prokuroro, nepagrįsta ir apylinkės teismo išvada dėl K. P. išteisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nustatyta, kad pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai įstatymų nustatytą laiką saugojami nebuvo ir dėl to kilo BK 223 straipsnio l dalyje numatytos pasekmės. Prokuroro nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad specialistė, UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitoje neradusi pirminių turto įsigijimo dokumentų ir neatlikusi priešpriešinių patikrinimų, nepagrįstai teikė išvadą, jog buvo negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ turto ir įsipareigojimų, o tuo tarpu bendrovės balanse duomenys apie turtą atsispindėjo. Priešingai nei teigia teismas skundžiamame nuosprendyje, specialisto išvadoje konstatuota, jog specialistė ne pagal UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitos duomenis, o pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2008 m. balanso, pateikto valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, duomenis nustatė, kad yra neišsaugoti UAB „duomenys neskelbtini“ 2005 m., 2006 m., 2007 m. ilgalaikio turto iš viso už 909998,33 Lt, užregistruoto 2008 m. balanse, įsigijimo dokumentai. Tad nepagrįsta teismo išvada, kad nesant pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenų apie įmonės turtą ir įsipareigojimus galima nustatyti iš balanse esančių duomenų.

Taip pat pažymi, jog nepriklausomai nuo to, kad 2005–2006 metais K. P. nebuvo UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, tačiau nuo 2007-01-31 juo tapo. Tuo tarpu 2012-04-04 specialisto išvadoje Nr. 5-3/36 nustatyta, kad nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ turto ir įsipareigojimų, taigi pasekmės, būtinos pagal BK 223 straipsnio l dalį, atsirado būtent tuomet, kai K. P. buvo atsakingas už UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. O tai, jog, teismo teigimu, byloje nėra duomenų, kad pirminius dokumentus K. P. buvo perėmęs iš ankstesnio vadovo ir perdavęs kitam bendrovės vadovui, tik patvirtina, jog UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka, užtikrinanti dokumentų saugumą.

Prokuroro teigimu, iš bylos duomenų matyti, jog už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų išrašymą ir pateikimą vyr. finansininkui A. R., kad pastarasis atliktų įrašą buhalterinėje apskaitoje, skirtingais laikotarpiais buvo atsakingi tiek K. P., tiek S. B. ir būtent pastarieji, o ne vyr. finansininkas turėjo išrašyti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Tačiau liudytojo A. R. parodymai paneigia, jog tiek K. P., tiek S. B. šioje situacijoje nėra aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai. Tuo tarpu gynybos pateikti PVM sąskaitų faktūrų dokumentų ruošiniai (pastarosios sąskaitos buvo be privalomų rekvizitų, be parašų), o ne nuorašus, kaip nurodo teismas, kelia abejonių, nes A. R. parodė, kad sumos buvo sumokėtos bankiniu pavedimu ir operacijos atsispindi banko išrašuose. Juolab, kai pagal 2011-11-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš savo kompiuterio A. R. tokių duomenų nepateikė.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistieji ir jų gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Veito apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir pateikė motyvus, kodėl mano, kad išteisintųjų S. B. ir K. P. veiksmuose nėra jiems inkriminuotų nusikaltimų – skolininko nesąžiningumas (BK 208 straipsnis) ir Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 straipsnis) – sudėties požymių. Taigi prokuroro apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Dėl išteisintųjų S. B. ir K. P. veiksmų vertinimo pagal BK 208 straipsnį

BK 208 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 208 straipsnio 1 dalį kyla padarius bent vieną iš alternatyvių BK 208 straipsnio dispozicijoje įvardytų veikų, t. y. patenkinus arba užtikrinus tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus esant šioms sąlygoms: sunki ekonominė padėtis ar nemokumas, akivaizdi bankroto grėsmė, neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Kadangi BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti padarinius, t. y. turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymą.

BK 2 straipsnio 4 dalį pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties buvimas asmens veikoje, todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstant asmenį kaltu padarius atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina konstatuoti tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu apklaustojo K. P. parodymų, kai jis vadovavo UAB „duomenys neskelbtini“, įmonė visiškai vykdė savo veiklą, buvo moki, laiku vykdė įsipareigojimus kreditoriams ir joks bankrotas negrėsė. Be to, atliekant patikrinimus, nebuvo atsižvelgta į asmeniškai akcininko J. P. laiduotą nekilnojamąjį turtą už UAB „duomenys neskelbtini“ įsipareigojimus Šiaulių bankui ir SEB bankui. Asmeniškai laiduojamą turtą pridėjus prie įmonės turto, apie įmonės nemokumą negalėjo būti jokių kalbų. 2009-01-28 užskaita su UAB „duomenys neskelbtini“buvo daroma abipusiu susitarimu. UAB „duomenys neskelbtini“ buvo skolinga UAB „Pajūrio viešbučiai“, todėl užskaitos aktu Nr. 2009/1 buvo perleistas UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantis turtas. 2009-04-14 užskaita su UAB „duomenys neskelbtini“buvo daroma abipusiu susitarimu. UAB „duomenys neskelbtini“ buvo skolinga UAB „duomenys neskelbtini“, todėl užskaitos aktu Nr. 2009/2 buvo perleistas UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantis turtas. Tuo metu, kai buvo atliktos šios užskaitos, UAB „duomenys neskelbtini“ turėjo kitų įsiskolinimų ūkio subjektams, fiziniams asmenims, valstybinėms institucijoms, kurios gavus sąskaitą ar suėjus apmokėjimo terminui būdavo laiku apmokamos. Pradelsimų bankams su palūkanų mokėjimais taip pat nebuvo. Visi pinigų panaudojimą pateisinantys dokumentai buvo pateikti įmonės buhalteriui ir yra įtraukti į apskaitą UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje. 2009-03-02 mokėjimo nurodymu Nr. 1852 D. P. grąžintas 17000 Lt avansas, nes nebuvo jai išnuomotos patalpos. 2009-02-04 pardavė orlaivį „TL U. S.“ S. A. K. už 60000 Lt, likutinė turto vertė buvo 169594,78 Lt. Orlaivį pardavė dėl to, kad įmonei reikėjo apyvartinių lėšų ir didesnės kainos už prekę niekas nesiūlė. Už orlaivį gautus pinigus panaudojo UAB „duomenys neskelbtini“ mokesčiam sumokėti. 2009-02-04 ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr. 2009/4 buvo pagrįstas navigacinio valdiklio „Gpsmap 2“ (likutinė vertė 2124,87 Lt) bei aviacinio monitoriaus (likutinė vertė 4213,80 Lt) pardavimas kartu su parduotu orlaiviu, kadangi tai buvo kaip orlaivio komplektacija ir būtini prietaisai orlaiviui valdyti. Prietaisai buvo įsigyti anksčiau už orlaivį dėl to, kad atskirai perkant navigacinį valdiklį ir aviacinį monitorių kaina buvo mažesnė. 2009-02-12 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000065 pagrįstas automobilio „Volvo“ pardavimas UAB „duomenys neskelbtini“ už 24990 Lt (likutinė vertė 36582,74 Lt) dėl to, kad trūko apyvartinių lėšų. 2009-02-12 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000068 pagrįstas automobilio „Renault“ pardavimas M. M. už 500 Lt (likutinė vertė 2520,79 Lt), kadangi įmonei trūko apyvartinių lėšų, automobilis buvo parduotas kaip metalo laužas. 2009-04-14 pagal PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000074 pagrįstas krautuvo 481 OŠ pardavimas A. A. už 10000 Lt (likutinė vertė 31913,24 Lt), kadangi įmonei trūko apyvartinių lėšų. Krautuvas nebebuvo naudojamas įmonės veikloje, dėl to ir pardavė. 2009-04-14 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000075 pagrįstas automobilio „Volvo“ pardavimas UAB „duomenys neskelbtini“už 4848,41 Lt (likutinė vertė 5775,67 Lt) dėl to, kad UAB „duomenys neskelbtini“ buvo skolinga UAB „duomenys neskelbtini“, be to, trūko apyvartinių lėšų. 2009-04-17 PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 1000077 pagrįstas krovininio automobilio „Fiat“ pardavimas UAB „duomenys neskelbtini“už 11000 Lt (likutinė vertė 14700,32 Lt) buvo atliktas dėl to, kad įmonei trūko apyvartinių lėšų. Automobilis buvo labai nusidėvėjęs, daugiau nebuvo galima už automobilį gauti. Visi gauti pinigai už parduotą UAB „duomenys neskelbtini“ turtą buvo panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais. Jis buvo nustatęs ir dokumentų bendrovėje saugojimo tvarką. Tuo metu, kai jis vadovavo bendrovei, nedingo jokie dokumentai. Jis negali atsakyti už galbūt dingusius dokumentus tuo metu, kai nebuvo direktoriumi. Be to, bendrovei iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui buvo perduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, ir pastarasis jokių pretenzijų dėl trūkstamų dokumentų nepateikė.

Išteisintoji S. B. parodė, kad ji nuo 2009 metų balandžio mėnesio vadovavo UAB „duomenys neskelbtini“, buvo šios bendrovės direktorė. Atėjusi vadovauti, susipažino su visa buhalterine dokumentacija ir nematė, kad įmonė būtų nemoki. Visi pavedimai buvo daromi, nes įmonė tuo metu vykdė savo veiklą. Turto bendrovė turėjo pakankamai. Prasidėjus krizei, 2008 metais kainos krito, labai sumažėjo užsakymų, todėl bendrovė išgyveno sunkų laikotarpį, tačiau vykdė savo veiklą. 2009 metais buvo mokamos bankams palūkanos už paimtas paskolas, atsiskaitoma su Mokesčių inspekcija ir ,,Sodra”. Visi mokėjimai nebuvo pradelsti, išskyrus kelis paskutinius mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei, kurio iniciatorė buvo ji pati. Iki to laiko nebuvo gavusi įspėjimo raštų nei iš ,,Sodros”, nei iš Mokesčių inspekcijos. Buvo baiginėjami objektai, todėl reikėjo medžiagų. ,,Vakarinis fasadas” atliko darbus viename iš objektų, todėl būtinai reikėjo pinigų sumokėti jiems už atliktas paslaugas, kad įmonės veikla nesustotų. Visą tą laiką įmonės skolos buvo mažinamos. Objektai buvo parduodami pagal rinkos kainas, o pinigai buvo panaudojami skolų dengimui. Dėl visų sklypų pardavimo buvo tariamasi su akcininkais. Bendrovei nebuvo naudinga laikyti ekskavatorių ir mokėti įmokas lizingo bendrovei, nes jis jau buvo nebenaudojamas. Visas turtas buvo realizuojamas tam, kas perka ir kas daugiau duoda už tą turtą. Įmonėje tuo metu dirbo apie 20 darbuotojų. Kai ji pamatė, kad bendrovė bus nepajėgi atsiskaityti su darbuotojais, pati kreipėsi į teismą, kad būtų iškelta bankroto byla. Ją, kaip įmonės vadovę, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įpareigojo galiojantys teisės aktai. Iškėlus bankroto bylą įmonė galėjo būti restruktūrizuota, galėjo vykti veiklos tęstinumas. Bankroto administratoriui perdavė įmonės turtą, kuris buvo nemažas. Buvo surašomi perdavimo aktai. Ji pati su buhaltere vežė dokumentus bankroto administratorei, o pastaroji nesakė, kad trūksta kokių nors dokumentų. Dokumentus paliko bankroto administratorei be atskiro dokumentų priėmimo rašto.

Iš faktininių bylos duomenų nustatyta, kad 2008-12-31 UAB „duomenys neskelbtini“ turėjo turto už 7822758 litų, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 1590241 litų, tai yra įsipareigojimai buvo mažesni nei į balansą įrašyto pusės jos turto vertės.

Taigi norint pripažinti asmenį kaltu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir pavojingos veikos, numatytos BK 208 straipsnyje, padarymą, ir tiesioginę ar netiesioginę tyčią asmens veikoje. Esant tiesioginei tyčiai įmonės vadovas supranta, kad įmonės ekonominė padėtis yra sunki arba nemoki, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, kad sąmoningai patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, numato, jog dėl to kiti kreditoriai patirs ar gali patirti žalą, ir to nori. Esant netiesioginei tyčiai įmonės vadovas nenori, kad dėl jo neteisėtų veiksmų atsirastų žala kitiems kreditoriams, bet sąmoningai leidžia jai kilti.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus 2011-03-23 specialisto išvadoje Nr. 5-3/27 dėl UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkai yra: 25 proc. akcijų priklauso bendrovės direktoriui K. P., 75 proc. – UAB „duomenys neskelbtini“direktoriui J. P.. Nustatyta, kad nuo 2007-01-23 iki 2009-04-22 UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi buvo K. P., o nuo 2009-04-22 iki 2009-10-15 direktore buvo S. B.. Konstatuota, jog 2009-01-01 UAB „duomenys neskelbtini“ buvo nemoki ir sunkios ekonominės padėties. UAB „duomenys neskelbtini“ iš 1443243,48 Lt laikotarpiu nuo 2009-01-28 iki 2009-09-03 parduoto ilgalaikio turto, 455528,32 Lt ilgalaikio turto pardavimą pagrindė 2009-04-14, 2009-05-29 ir laikotarpio nuo 2009-08-10 iki 2009-08-31 7 PVM sąskaitomis faktūromis direktoriui ir akcininkui K. P. ir kitiems su juo giminystės ryšiais susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, iš jų:

46679,91 Lt direktoriui ir akcininkui K. P. 0,34 ha žemę Tauralaukio k. 2009-08-14 PVM sąskaita faktūra, serija KLS Nr. 1000092, ir kitą įrangą 2009-08-10 PVM sąskaita faktūra, serija KLS, Nr. 1000089;

Žemesnės instancijos teismas

4848,41 Lt UAB „duomenys neskelbtini“(direktorius J. P.) (įm. k. duomenys neskelbtini, adresas duomenys neskelbtini, Klaipėda) automobilį „Volvo“ 2009-04-14 PVM sąskaita faktūra, serija KLS Nr. 1000075;

284000 Lt UAB „duomenys neskelbtini“(direktorius J. P.) (įm. k. 302416527, adresas V. G. g. 12–12, Šiauliai) 1,68 ha žemę Budrikių k. ir duomenys neskelbtini, 2009-08-13 PVM sąskaitomis faktūromis, serija KLS Nr. 100090, Nr. 1000091;

100000 Lt AB „duomenys neskelbtini“(direktorius J. P.) ((įm. k. 144128038, adresas Draugystės pr. 25, Šiauliai) 0,75 ha žemę duomenys neskelbtini, 2009-08-31 PVM sąskaita faktūra, serija KLS Nr. 1000096;

20000 Lt pilietei J. P. 0,27 ha žemę duomenys neskelbtini, 2009-05-29 PVM sąskaita faktūra, serija KLS Nr. 1000083.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpio nuo 2009-02-12 iki 2009-09-03 14 PVM sąskaitomis faktūromis ir 2009-04-02 kasos pajamų orderiu, serija KL Nr. 000224, pagrindė ilgalaikio materialaus turto, nurašyto laikotarpio nuo 2009-02-12 iki 2009-09-03 ilgalaikio turto nurašymo aktais Nr. l-Nr.42, pardavimo pajamas, mažesnes 1931116,46 Lt (1349319,62+581796,84) nei ilgalaikio materialaus turto likutinė vertė, iš jų:

1)1349319,62 Lt mažesnes pajamas už parduotą ilgalaikį turtą direktoriui ir akcininkui K. P. bei kitiems su juo giminystės ryšiais susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tai yra:

mažesnes pajamas 284789,92 Lt už parduotą 0,34 ha žemę duomenys neskelbtini, direktoriui ir akcininkui K. P. pagal 2009-08-14 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLS Nr. 1000092;

mažesnes pajamas 1701,38 Lt už parduotą automobilį „Volvo“ UAB „duomenys neskelbtini“(direktorius J. P.) pagal 2009-04-14 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLS Nr. 1000075;

mažesnes pajamas 718668,65 Lt už parduotą 1,68 ha žemę Budrikių k. ir duomenys neskelbtini, UAB „duomenys neskelbtini“(direktorė J. P.) pagal 2009-08-13 PVM sąskaitas faktūras, serija KLS Nr.100090, Nr. 1000091;

mažesnes pajamas 315966,30 Lt už parduotą 0,75 ha žemę duomenys neskelbtini, AB „duomenys neskelbtini" (direktorė J. P.) pagal 2009-08-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLS Nr. 1000096;

mažesnes pajamas 28193,28 Lt už parduotą 0,27 ha žemę Klemiškės k., Klaipėdos r., pilietei J. P. pagal 2009-05-29 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLS Nr.1000083;

2) 581796,84 Lt mažesnes pajamas už kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims parduotą igalaikį turtą, t. y.:

mažesnes pajamas 212184,87 Lt už parduotą 0,1 ha žemę duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, piliečiui B. pagal 2009-08-19 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLS Nr. 1000093;

mažesnes pajamas 133949,58 Lt už parduotą 0,097 ha žemę duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, piliečiui P. pagal 2009-04-29 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLS Nr. 1000079;

mažesnes pajamas 119174,61 Lt už parduotą orlaivį „TL U. S. 2000“, piliečiui S. K. pagal 2009-04-02 kasos pajamų orderį, serija KL Nr.000224;

mažesnes pajamas 116487,78 Lt už parduotą ilgalaikį turtą kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims pagal laikotarpio nuo 2009-02-12 iki 2009-09-03 PVM sąskaitas faktūras.

Nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-04-22 direktorius K. P., laikotarpiu nuo 2009-04-22 iki 2009-10-01 direktorė S. B. atsiskaitymą už ilgalaikio turto pardavimą pagrindė:

2009-01-28 užskaitos aktu Nr.2 009/1 padengė UAB „duomenys neskelbtini“(įm. k. duomenys neskelbtini, adresas duomenys neskelbtini, Klaipėda) įsiskolinimą 538400 Lt pagal 2009-01-28 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLS Nr. 1000061, už žemės sklypą.

2009-04-14 užskaitos aktu Nr.2009/2 padengė UAB „duomenys neskelbtini“(įm. k. duomenys neskelbtini, adresas duomenys neskelbtini, Klaipėda) įsiskolinimą 4848,41 Lt pagal 2009-04-14 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLS Nr. 1000075, už krovininį automobilį „Volvo“.

2009-08-01 užskaitos aktu Nr. 09/08-1 padengė piliečio K. P. įsiskolinimą 16679,91 Lt pagal 2009-08-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLS Nr. 1000089, už ilgalaikį turtą kita įranga;

2009-08-02 užskaitos aktu Nr.09/08-2 padengė piliečio K. P. įsiskolinimą 30000 Lt pagal 2009-08-14 PVM sąskaitą faktūrą, serija KLS Nr. 1000092, už žemės sklypą.

Nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2009-02-06 iki 2009-06-19 pagrindė kasos išlaidų orderiais, AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) mokėjimų nurodymais avansų mokėjimą atskaitingiems asmenims, bei mokėjimus tiekėjams už prekes ir paslaugas, tai yra:

1) 35606,24 Lt AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), iš jų:

Žemesnės instancijos teismas

17000 Lt 2009-03-02 mokėjimo nurodymu Nr. 1852 D. P. grąžino avansą;

5000 Lt avansą 2009-05-21 mokėjimo nurodymu Nr. 1943 ir 2009-06-10 mokėjimo nurodymu Nr. 1943 UAB „duomenys neskelbtini“(įm. k. duomenys neskelbtini, adresas duomenys neskelbtini);

5256,24 Lt 2009-06-16 mokėjimo nurodymu Nr. 1962 UAB „duomenys neskelbtini“ (įm. k. duomenys neskelbtini, adresas duomenys neskelbtini);

5950 Lt 2009-06-17 mokėjimo nurodymu Nr. 1966 UAB „duomenys neskelbtini“ (įm. k. duomenys neskelbtini, adresas duomenys neskelbtini);

2400 Lt 2009-06-16 mokėjimo nurodymu Nr. 1979 UAB „duomenys neskelbtini ‘ (įm. k. duomenys neskelbtini, adresas duomenys neskelbtini). UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2009-02-06 iki 2009-06-17 pagrindė kasos išlaidų orderiais, AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) mokėjimų nurodymais avansų mokėjimą atskaitingiems asmenims bei mokėjimus tiekėjams už prekes ir paslaugas, bet nesumokėjo valstybės biudžetui mokėtino pridėtinės vertės mokesčio gegužės mėn. – 19730,94 Lt, birželio mėn. – 26614,71 Lt, gyventojų pajamų mokesčio birželio mėn. – 1974,73 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų birželio mėn. – 2406,98 Lt. Tuo UAB „duomenys neskelbtini“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 1999 m. gruodžio 2 d. laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 (galiojo iki 2009-07-01) 3 straipsnio „mokėjimų eilės tvarka“ l dalies „Kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka“:

2 punkto reikalavimų: valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos,3 punkto reikalavimų: mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą,

4 punkto reikalavimų: kiti mokėjimai pinigų gavėjams .

Nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pagrindė laikotarpiu nuo 2009-01-28 iki 2009-09-03 ilgalaikio turto pardavimą už 2995600,40 Lt likutinę vertę ir tuo sumažino galimybę padengti įsiskolinimus valstybės biudžetui ir kreditoriams. Taip pat konstatuota, kad UAB „duomenys neskelbtini“ (direktorius K. P.) nepagrindė apskaitos dokumentais navigacinio valdiklio Gpsmap 2 – 2124,87 Lt, nurašyto 2009 m. vasario 4 d. ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr.2009/3, bei aviacinio monitoriaus – 4213,80 Lt, nurašyto 2009 m. vasario 4 d. ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr. 2009/4, kuriuose nurodė nurašymo priežastį – parduota, iš viso pardavimo operacijų už 6338,67 Lt (2124,87 +4213,80) ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

6 straipsnio 2 dalies reikalavimų: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“,

12 straipsnio 2 dalies reikalavimų: „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“.

Nustatyta, jog UAB „duomenys neskelbtini“ (direktorė S. B.) laikotarpiu nuo 2009-05-29 iki 2009-10-01 nepagrindė apskaitos dokumentais ilgalaikio turto pardavimo pajamų – 130000 Lt (20000+10000+100000), iš jų:

20000 Lt laikotarpiu nuo 2009-05-29 iki 2009-06-09 iš pilietės J. P., nurodytų Klaipėdos miesto 12-ojo notarų biuro 2009-05-29 sutartyje, už 0,27 ha žemės sklypą duomenys neskelbtini,

10000 Lt laikotarpiu nuo 2009-08-11 iki 2009-08-26 iš piliečio A. Ž., nurodytų Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro 2009-08-11 sutartyje už 0,08 ha žemės sklypą duomenys neskelbtini,

100000 Lt laikotarpiu nuo 2009-08-31 iki 2009-10-01 iš AB „duomenys neskelbtini“, nurodytų Klaipėdos m. 12-ojo notarų biuro 2009-08-31 sutartyje už 0,75 ha žemės sklypą duomenys neskelbtini, ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

6 straipsnio 2 dalies reikalavimų: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“,

12 straipsnio 2 dalies reikalavimų: „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“.

Pagal pateiktus UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitos dokumentus specialistas konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2009-10-01 dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ (laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-04-22 direktorius K. P., laikotarpiu nuo 2009-04-22 iki 2009-10-01 direktorė S. B.) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 1, b. l. 134–159).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012-04-04 specialisto išvadoje Nr. 5-3/36 dėl UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo konstatuota, jog 2008-12-31 UAB „duomenys neskelbtini“ buvo nemoki, nes einamojo likvidumo (mokumo) koeficientas nesiekė l, o buvo neigiamas, ir UAB „duomenys neskelbtini“ trumpalaikių reikalavimų (4117500 Lt) vykdymui neužteko trumpalaikio turto (1851925 Lt).

Taip pat nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nenustatė tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumo, ir neišsaugojo 2005 m., 2006 m., 2007 m. ilgalaikio turto – iš viso 909998,33 Lt, užregistruoto 2008 m. balanse, įsigijimo dokumentų (457500+130838,19+112252,63+209407,51), iš jų:

2005 m. įsigytų 2 žemės sklypų – 0,2484 ha – įsigijimo už 457500 Lt dokumentų,2005 m. įsigytų transporto priemonių iš viso už 130838,19 Lt įsigijimo dokumentų,2005 m., 2006 m. įsigytos kitos įrangos iš viso už 112252,63 Lt įsigijimo dokumentų,

2005 m., 2006 m. įsigytų mašinų ir įrengimų iš viso už 209407,51 Lt įsigijimo dokumentų, neišsaugojo 2007 m. trumpalaikio turto iš viso už 1088719,38 Lt (5019+7634+351569,38+315554+5264+3679+400000), užregistruoto 2008 m. balanse, įsigijimo dokumentų, iš jų:

statomo namo, adresu duomenys neskelbtini, Klaipėda, 2007 m. atliktų darbų už 5019 Lt įsigijimo dokumentų,

statomo namo, adresu duomenys neskelbtini, 2007 m. atliktų darbų už 7634 Lt įsigijimo dokumentų,

statomų 8 namų kvartalo, adresu duomenys neskelbtini, iki 2008-01-01 atliktų darbų už 351569,38 Lt įsigijimo dokumentų,

prekių, skirtų perparduoti, vertė – 315554 Lt, tai kotedžas, adresu duomenys neskelbtini, 2007 m. 84 proc. baigtas statyti, įsigytas pagal 2004-11-12 notarinę sutartį Nr. K1ES-17922 įsigijimo dokumentų,

apskaitos dokumentų, pagrindžiančių gyventojų pajamų mokesčio permoką – 5264 Lt, užregistruotą 2008 m. sausio l d.,

apskaitos dokumentų, pagrindžiančių grąžintiną pridėtinės vertės mokestį – 3679 Lt, užregistruotą 2008 m. sausio l d.,

apskaitos dokumentų, pagrindžiančių gautiną sumą – 400000 Lt – iš piliečio J. D., užregistruotą 2008 m. sausio l d. Tuo UAB „duomenys neskelbtini“ nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

19 straipsnio l dalies reikalavimų: „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“;

19 straipsnio 2 dalies reikalavimų: „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“,

2) Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ reikalavimų „nustatyti kad individualios (personalinės) įmonės, tikrosios bendrijos, akcinės ir UAB, valstybės ir savivaldybės įmonės bei visų tipų įmonės, fondai, bendrijos, organizacijos bei jų junginiai, taip pat įstaigos ir organizacijos, išlaikomos iš biudžeto, privalo saugoti 10 metų apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos dokumentus <...>“.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 19 straipsnio l ir 2 dalies bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ pažeidimų pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ turto ir įsipareigojimų (t. 2, b. l. 62–78).

Specialistė J. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu, patvirtino savo 2011-03-23 ir 2012-04-04 specialisto išvadas. Tuo tarpu apklausta apelaicinės instancijos teisme J. D. paaiškino, jog įformino ir pateikė dvi išvadas. Pirmoje išvadoje pagal pateiktus Ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti dokumentus, tai yra pagal 2008 m. balanso duomenis, nes pirminiai dokumentai ir apskaitos registrų pirmajam ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti nebuvo pateikti, todėl nebuvo galimybės nustatyti pradelstų įsipareigojimų, kaip tai numato Bankroto įstatymas. Todėl įvertino bendrą įmonės mokumą naudodama duomenis apie įmonės ilgalaikį turtą ir bendruosius įsipareigojimus. Ir išvadą pateikė pagal Bankroto įstatymo nuostatą, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija vieną antrąją į balanso įrašyto turto vertę, įmonė buvo nemoki. Aiškina, jog antrajam tyrimui buvo surinkta ir pateikta iš įmonės ir kitų įmonių duomenys apie pradelstus įsipareigojimus. Pagal surinktus pradelstus įsipareigojimus jie sudarė 2008 metų sausio 1 dienosduomenimis 1,5 milijono, o turtas užregistruotas apie 7 milijonų vertės, todėl pagal bankroto sąvoką, kai pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, pateikė išvadą, kad pagal šitą nuostatą įmonė yra moki. Tačiau antrojo tyrimo metu paaiškėjo, kad bendrovė neišsaugojo ilgalaikio turto apskaitos dokumentų už 1,2 milijonus, todėl ar šie skaičiai, įrašyti į balansą apie ilgalaikį turtą, buvo teisingi, negalima nustatyti. Todėl, liudytojos teigimu, pasinaudojo tuo, jog kitas atvejis buvo tai, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonė turėjo galimybę reguliuoti pradelstus terminus. 2008 metais suėjus terminams grąžinti kreditus, kreditų negrąžindavo, o pratęsdavo terminus. Taip jie išvengė pradelstų įsipareigojimų 2008 metų kovo 31 d. 2009 metais, kai jau įmonė išpardavė turtą ir buvo iškeltas bankrotas, tuomet atsirado pradelsti įsipareigojimai. Todėl įmonės padėtis buvo tokia pat, panaši kaip ir 2008 metų gruodžio 31 d., kaip ir 2009 metų spalio 1 d. Kalbant apie pradelstus įsipareigojimas. Todėl šiuo atveju Įmonių bankroto įstatymas neatspindėjo tikrosios mokumo padėties. Ir pasitelkusi tokių ekspertinių įstaigų kaip Lietuvos teismo ekspertizių centro, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro naudojama Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007 m. įsakymu patvirtinta metodika įmonių mokumo būklei įvertinti, apskaičiavo einamojo likvidumo koeficientą, kuris parodo, kiek bendrovė turėjo turto kreditiniams įsipareigojimams vykdyti. Šitas koeficientas, pavyzdžiui, einamojo likvidumo koeficientas, bendrovėje svyravo, buvo neigiamas ir svyravo, tai yra 2008 metų gruodžio 31 d. trumpalaikio turto santykiu su trumpalaikiais įsipareigojimais koeficientas buvo 0,45. Piniginių lėšų santykio su trumpalaikiais įsipareigojimais koeficientas buvo 0,03, piniginių lėšų per vienerius metus gautų sumų santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais koeficientas buvo 0,15. Tai jis buvo mažesnis už vienetą ir buvo neigiamas. Tad 2008 metų gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki, nes einamojo likvidumo koeficientas buvo neigiamas ir UAB trumpalaikių reikalavimų įvykdymui neužteko ir trumpalaikio turto. Todėl apie nemokumą padarytos tokios išvados. Taip pat liudytoja paaiškino, jog 2008 metų gruodžio 31 d. pirmojoje išvadoje paaiškino, kad įmonei pagal Bankroto įstatymą bankroto grėsmės nebuvo, įmonė buvo moki. Tačiau kadangi trūko duomenų, kad būtų galima įvertinti pagal Bankroto įstatymą, tai įvertino plačiau. Prieštaravimų atsirado, nes pirmuoju atveju buvo nepateikta nemaža pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. Be to, antruoju atveju buvo nustatyta, kad į balansą įrašyti duomenys apie turtą, negalima nustatyti, ar jie tikslūs, nes bendrovė neišsaugojo taip pat nemaža dokumentų, pagrindžiančių turto įsigijimą. Galutinė išvada – įmonė buvo nemoki 2008 metų gruodžio 31 d.

Vertinant asmens veiką BK 208 straipsnio 2 dalies kontekste, jau minėta, jog būtina nustatyti aplinkybes – sunkią įmonės ekonominę padėtį arba nemokumą, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, ir neturėjimą galimybės patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimų.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, specialistų išvados bylose turi didelę reikšmę, tačiau vadovaujantis BPK 20 str. nuostatomis, įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo prerogatyva, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Specialisto išvadose esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai.

Teisėjų kolegija vertindama specialistės J. D. pateiktąsias išvadas bei pastarosios paaiškinimu dėl jos atkreipia dėmesį į tai, jog specialistė įmonės einamojo likvidumo (mokumo) koeficiento rodiklį 2008 m. gruodžio 31 d. skaičiavo pagal trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį. Tuo tarpu Įmonių bankroto įstatyme nėra numatyta, kad įmonės nemokumas būtų nustatomas pagal trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį. Pažymėtina ir tai, jog šį tyrimą specialistė išvadą dėl nustatyto koeficiento teikė savo iniciatyva. Be to, iš specialistės J. D. paaiškinimų akivaizdu, jog išvestas koeficientas yra laikinas, nes jau kitą dieną po tyrimo įmonei pardavus ilgalaikį turtą, už jį gautas pinigines lėšas įtraukus į apskaitą, kaip įmonės trumpalaikį turtą, nustatytasis koeficientas pasikeis iš esmės. Tad teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas vertindamas išteisintųjų vadovautos įmonės mokumo klausimą, pagrįstai nesivadovavo kaltinime nurodytu nemokumo koeficientu, kaip įmonės nemokumą grindžiančiu rodikliu, nes jis neatitinka Įmonių bankroto įstatymo nuostatų. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog specialistė J. D. pateiktoje išvadoje konstatavo, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės įmonės balanse įrašyto ilgalaikio turto vertės. Ir vadovaujantis Bankroto įstatymo 2 str. 8 punktu vertindama UAB „duomenys neskelbtini“ pradelstus įsipareigojimus bei turtą, nustatė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai buvo mažesni nei turimas turtas ir įmonė 2008 m. gruodžio 31 d. buvo moki.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo apklaustas UAB „duomenys neskelbtini“ buhalteris A. R., kurio parodymai iš esmės neprieštaravo specialistės pateiktai išvadai dėl bendrovės „duomenys neskelbtini“ mokumo. Pastarasis parodė, jog įmonė 2008 metus gruodžio 1 d. buvo moki, jokių pradelstų įsiskolinimų nebuvo. Įmonė neturėjo pradelstų įsiskolinimų arba jie buvo labai nežymūs, ir tai neturėjo daryti įtakos rezultatams. Ilgalaikio turto buvo apie 5–7 milijonai, buvo ir skolų. Didžiausios buvo bankams, kreditai paimti, kad įsigytų kažkokį nekilnojamą turtą, kurį buvo galima realizuoti. Liudytojo teigimu, kai įmonėje trūkdavo apyvartinių lėšų, jų įnešdavo savininkai, kad toliau būtų galima atsiskaityti su kitais kreditoriais, paskui realizuodavo turtą ir toliau mažindavo įsiskolinimus. Buvo įsipareigojimai bankams, buvo kredito grąžinimo grafikai, dalį paskolos grąžindavo pagal grafiką, paskui nutęsdavo tolimesniam laikui, kai parduos turtą, tada grąžins bankui likusią dalį. Įmonė nemoki tapo dėl krizės. Nekilnojamasis turto nuvertėjo. Daug kas pirko didele kaina, tikėjosi parduoti už dar didesnę, bet taip nepavyko.

Tai, kad trūko apyvartinių lėšų įmonei, neneigė nei K. P., nei S. B.. Tačiau sutikti su apelianto pozicija, kad šios aplinkybės rodo, jog UAB „duomenys neskelbtini“ finansinė padėtis sunki, BK 208 straipsnio kontekste teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Taip, galbūt tiriamuoju laiku šios bendrovės ekonominė padėtis nebuvo pati lengviausia ir išteisintieji K. P. ir S. B. susidūrė su finansiniais, ekonominiai įmonės sunkumais, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nelemia šių asmenų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį. Juolab, kad 2008–2009 metais dėl kilusios pasaulinės ekonominės krizės UAB „duomenys neskelbtini“ finansinė padėtis nesiskyrė nuo kitų ūkio subjektų padėties, tačiau tai nesudarė realios bankroto grėsmės. Ir būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje kasacinėje byloje yra konstatavęs, jog visuotinai pripažintinu faktu yra pasaulinė ekonominė krizė ir tai yra neįrodinėtinos aplinkybės (LAT nutartys c. b.: 2010-11-23 Nr. 3K-3-459/2010, 2011-05-31 Nr. 3K-3-265/2011). Pažymėtina ir tai, jog remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „duomenys neskelbtini“ pagrindiniai kreditoriai buvo SEB bankas ir AB Šiaulių bankas. Ir, kaip teisingai pažymėjo gynyba, – nuo šių kreditorių pozicijos iš esmės priklausė įmonės galimybės vystyti tolimesnę ūkinę finansinę veiklą. Byloje yra gauti duomenys, kad 2008-12-31 įmonė neturėjo pradelstų skolų šiems kreditoriams, neturėjo skolų ir VMI bei VSDFV. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, jei iš tikrųjų dėl kaltinime nurodytų sandorių paminėtieji kreditoriai būtų patyrę turtinės žalos (kuri yra objektyvusis išteisintiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje, būtinasis požymis, be kurio veika negali būti vertinama kaip nusikalstama), vargu ar pastarieji nebūtų ėmęsi tam tikrų teisinių priemonių, kaip kad reikšdami UAB „duomenys neskelbtini“ „Actio Pauliana“, kuri apibūdina kaip kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių skolininkas sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tačiau, kaip matyti, jokie teisiniai ginčai dėl UAB „duomenys neskelbtini“ sudarytų sandorių nekilo ir pretenzijos šiai bendrovei, jos vadovams pareikštos nebuvo. Priešingai, iš byloje esančių 2009-10-01 ir 2010-03-25 Klaipėdos apygardos teismo nutarčių matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto byla iškelta pagal direktorės S. B. ieškinį. Ir nors Klaipėdos apygardos teismas 2010-03-25 nutartimi patvirtino likviduojamos UAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma tuo metu sudarė 4813600,09 Lt, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog net iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui buvo perduotas didelės vertės nekilnojamas turtas, kurio dalis jau realizuota, o kita bus realizuota ateityje. Ir būtent bankroto administratoriaus atstovas patvirtino realias galimybes iš parduoto bankrutuojančios UAB „duomenys neskelbtini“ turto atsiskaityti su visais kreditoriais. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, tik įrodo, jog kaltinime nurodyti sandoriai nebuvo esminiai kitų kreditorių interesų patenkinimui.

Tuo tarpu tai, kad kaltinime teigiama, jog UAB „duomenys neskelbtini“ turtas buvo parduotas už mažesnę kainą nei likutinė vertė, visiškai paaiškina ta aplinkybė, jog teisės aktai nedraudžia įmonėms parduoti savo turto už rinkos kainas, jei jos mažesnės už likutinę vertę, tačiau toks pardavimas suponuos buhalterinį nuostolį, t. y. įmonė neuždirbs iš sandorio pelno, o privalės nuostolį įtraukti į apskaitą. Tad turto pardavimo pagal rinkos kainas, bet mažesnėmis nei įtraukta į apskaitą buhalterinė likutinė vertė, negali sąlygoti „nepateisinamai pigaus pardavimo“ sąvokos pagal BK 208 str. sudėtį. Juolab, kad išteisintasis K. P. visiškai logiškai paaiškino ir tai, kodėl kitokia kaina nei rinkos buvo parduotos transporto priemonės. Ir šios aplinkybės nebuvo paneigtos byloje surinktais duomenimis. Tas pats pasakytina ir dėl K. P. paaiškinimų dėl ilgalaikio turto kainų. Įvertintina ir tai, jog UAB „duomenys neskelbtini“ turto pardavimas buvo vykdomas tiek 2008, tiek 2009 metais. Ir pajamos gautos iš tokių sandorių buvo vienas iš šios įmonės pajamų šaltinių. Tuo tarpu tokia veikla įstatymų nėra draudžiama, net įvertinant, kad kai kurių sandorių šalys buvo su K. P. susiję asmenys.

Taigi aptartos faktinės bylos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad K. P. ir S. B. veiksmai buvo nukreipti iš gautų pajamų optimizuoti vadovaujamos bendrovės veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais ir taip tęsti įmonės veiklą, o ne ją nusikalstamai sužlugdyti. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo išvada, kad bylos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad K. P. ir S. B. sąmoningai, tai yra veikdami tyčia, žinodami, kad jos vadovaujamai bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas, nepateisinamai pigiai pardavė bendrovės turtą ir tuo padarė turtinės žalos bendrovės kreditoriams.

Dėl išteisintųjų S. B. ir K. P. veiksmų vertinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šio straipsnio 24 punkte, taip pat 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto buhalterinę apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), kuris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o 16 straipsnyje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 punktą ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, 19 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jos saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, K. P. AUB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi tapo 2007 m. sausio 31 d., tuo tarpu kaltinamas jis buvo neišsaugojęs 2005–2007 m. tam tikro (išvardyto kaltinime) ilgalaikio turto, užregistruoto 2008 m. balanse, įsigijimo dokumentų.

Teisėjų kolegijos nuomone, K. P. negali būti traukiamas atsakomybėn už kito šios bendrovės vadovo neatliktus veiksmus, jog bendrovėje nebuvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą. Nes, kaip minėta, K. P. direktoriumi tapo nuo 2007 m. sausio 31 d., tad ir pareiga nustatyti apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jos saugojimo tvarką, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, kilo būtent nuo tos dienos. Savo ruožtu neįtraukti į 2008 m. balansą ilgalaikio turto, bendrovės įsigyto iki K. P. tampant direktoriumi, pastarasis negalėjo, nepaisant to, kad įsigijimo dokumentai, kaip nustatyta byloje, perduoti nebuvo. Tai yra byloje nėra duomenų, kad šiuos pirminius dokumentus K. P. buvo priėmęs iš ankstesnio vadovo. Taip pat nėra jokių duomenų, kad išteisintasis dokumentus perdavė ar neperdavė kitam bendrovės vadovui ar bankroto administratoriui. Tad nesant paminėtųjų duomenų, teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto pozicija, kad šios aplinkybės tik patvirtina, jog UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į byloje nustatytą aplinkybę, kad, kaip matyti iš dokumentų pateikimo lydraščių (t. 1, b. l. 126, 129), jog dokumentai buvo siunčiami–priimami nenurodant konkrečiai, koks dokumentas, kiek lapų siųsta–gauta, o apsiribojant žyma, jog gauta tam tikras kiekis lapų, segtuvų. Taigi šie faktiniai bylos duomenų teisėjų kolegijai taip pat neleidžia paneigti aplinkybių, kad UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos dokumentų nėra ne dėl išteisintųjų K. P. ir S. B. kaltės – aplaidumo.

Prokuroras pateiktame skunde kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teisme pateiktų iš A. R. kompiuterio gautų PVM sąskaitų faktūrų nuorašų autentiškumo.

Tačiau vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija sutinka su gynybos pastebėjimu, jog šiuo metu visi buhalteriniai dokumentai yra pas bankroto administratorių, tad akivaizdu, kad šiuo atveju negalima paneigti gynybos pateiktos versijos, jog šie dokumentų nuorašai galėjo būti gauti tik iš A. R. kompiuterio. Tuo tarpu aplinkybių, dėl kurių apeliantas abejoja šių dokumentų autentiškumu, apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde taip pat nenurodė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad elektroniniuose dokumentų nuorašuose, visiškai natūralu, jog nėra nei parašų, nei antspaudų, nes vis dėlto būdavo pasirašomi, antspauduojami į apskaitą pateikiami dokumentai. Todėl teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Taigi teisėjų kolegija įvertinusi aptartas aplinkybes vertindama jas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, mano, kad šioje byloje K. P. ir S. B. pagrįstai išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 208 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu savitas apelianto nustatytų aplinkybių interpretavimas nepaneigia jų tikrosios esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Veito apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Stasys ValužisLinas Pauliukėnas