Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1373-115/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-09
Bylos Nr.
2S-1373-115/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-05642-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Auruškevičius
Suinteresuotas asmuo
O. D.
Pareiškėjas
N. S.
Civilinė byla Nr. 2S-1373-115/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05642-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.2.; 122.3., 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens O. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjos N. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. S. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos sutuoktinio L. S. mirties 2009-12-26 jai buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti tikslu gauti privalomą sutuoktinio L. S. palikimo dalį (b.l.2-5). 2010-12-08 pareiškėja N. S. mirė, jos dukterėčia O. D. pateikė pareiškimą įstoti byloje vietoje pareiškėjos kaip N. S. teisių perėmėjai (b.l.140, 141).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi civilinę bylą nutrauktė remdamasis CPK 293 str. 7 p., mirus asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių ir yra neleidžiamas jo teisių perėmimas. Paaiškino, kad išlaikymo prievolė yra asmeninė, todėl sutuoktinio teisė gauti išlaikymą nėra paveldima. Dėl to pareiškėjos teisė gauti sutuoktinio išlaikymą dukterėčiai O. D. negali pereiti.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo O. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškina, kad paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį negalėjo būti išduotas, nes suinteresuotas asmuo S. S. nesutiko su palikimo dalies perdavimu mirusiojo našlei. Jeigu asmuo, turintis teisę į privalomąją dalį, miršta po palikimo atsiradimo nepadavęs pareiškimo, tos turto dalies paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams negali būti išduotas. Tačiau, jeigu privalomosios dalies įpėdinis yra padavęs pareiškimą, t.y. priėmęs palikimą, paveldėjimas po jo mirties atsiranda bendraisiais pagrindais. Būtent taip ir yra šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas sutapatina asmens teises į alimentus su palikimo privalomosios dalies paskyrimu ir paveldėjimu. Tokia teismo pozicija neatitinka materialinės teisės normų paveldėjimo klausimais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškina, kad reikalavimas dėl išlaikymo yra asmeninė N. S. turtinė teisė ir O. D. jos paveldėti negali.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja N. S. kreipėsi į teismą su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S. po L. S. mirties reikalingas išlaikymas, pripažinti N. S. teisę į privalomąją palikimo dalį po sutuoktinio L. S. mirties (b.l. 2-5). 2010 m. gruodžio 8 d. N. S. mirė (b.l. 141). Jos testamentinė paveldėtoja O. D. kreipėsi į teismą dėl pareiškėjos procesinių teisių perėmimo. Teismas bylą nutraukė remdamasis CPK 293 str. 7 p., kadangi N. S. reikalautas išlaikymas yra asmeninė prievolė, todėl ji nėra paveldima.

CK 5.1 str. 1 d. nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 1.112 str. 2 d. įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos. CK 5.1 str. 2 d. taip pat nustato, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės, taip pat kitos turtinės teisės. Pagal CK 5.1 str. 3 d. nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. CK 5.20 str. įtvirtinta asmens teisė į privalomąją palikimo dalį yra siejama su buvimu palikėjo šeimos nariu (vaiku, įvaikiu, sutuoktiniu, tėvu ar įtėviu) bei išlaikymo reikalingumu palikėjo mirties dieną.

CPK 48 str. nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog asmens teisė į privalomąją palikimo dalį yra asmeninė turtinė reikalavimo teisė, sietina su CK 5.20 str. įtvirtintomis sąlygomis, todėl pagal CK 5.1 str. 3 d. negali būti paveldima. Remiantis tuo konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nutraukė remdamasis CPK 293 str. 7 p., kadangi šioje byloje pareiškėjos N. S. materialinių subjektinių teisių testamentinė įpėdinė perimti negali.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Algirdas Auruškevičius